Pasitelkė šaltį

Praėjusią savaitę Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pirmą kartą buvo atliktos krioabliacijos procedūros: inkstuose aptikti augliai sunaikinti šalčiu. Tai mikroinvazinis gydymo metodas, kai navikas kompiuterinio tomografo kontrolėje pasiekiamas itin plonomis adatomis ir paveikiamas šalčiu.

Krioabliacija trunka apie dvi valandas, pacientui taikoma bendrinė nejautra. Šis gydymo metodas pasirenkamas, kai navikas aptinkamas nepatogioje bei sunkiai chirurgams pasiekiamoje vietoje, kai kyla rizika prarasti inkstą arba pacientui dėl įvairių priežasčių negalima taikyti įprasto chirurginio gydymo būdo. Gydymas šalčiu dažniausiai pasirenkamas esant sudėtingiems ligos atvejams.

Naujas gydymo metodas pritaikytas 48 metų ir 75 metų vyrams iš Klaipėdos regiono. Po procedūros abu pacientai kitą dieną išleisti namo.

Pasižymi tikslumu

Naująsias procedūras su didžiule įvairių specialistų komanda atliko Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas radiologas Mindaugas Lesutis. Įsisavinti naująjį gydymo metodą klaipėdiečiams padėjo didelę patirtį turintis Nacionalinio vėžio instituto intervencinis onkologas Mantas Trakymas, kolegų vadinamas intervencinių radiologinių procedūrų tėvu Lietuvoje. Šios srities ekspertas kaip didžiulį krioabliacijos privalumą paminėjo tai, jog po šios procedūros, pasišalinus žuvusioms vėžio ląstelėms, inkste nelieka randų. Sunaikinus naviką, išsaugotas inkstas toliau funkcionuoja, taip pat išsaugoma šlapimo nutekėjimo funkcija.

„Krioabliacija – preciziška gydymo procedūra, kai galima pasirinkti šalčiu paveikiamą zoną, kurioje žus vėžinės ląstelės. Tai ypač svarbu, kai navikas yra rizikingoje vietoje, arti kraujagyslių. Atliekant abliaciją karščiu tai padaryti ne visada pavyksta“, – paaiškino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Radiologijos skyriaus vedėjas Artūras Čiuvašovas.

Mokslinių tyrimų duomenimis, po gydymo šalčiu vėžys 99 proc. atvejų neatsinaujina.

Nereikia koreguoti darbų ar mitybos

„Gydytojai urologai nuo šiol turės dar vieną įrankį, gydant inkstų vėžį, kai maksimaliai išsaugomas bei tausojamas pats organas“, – pasidžiaugė Radiologijos skyriaus vedėjas, paminėjęs, kad šio gydymo metodo atsiradimui Klaipėdos regione įtakos turėjo ir glaudus bei ilgalaikis bendradarbiavimas su ligoninės urologais.

Kaune ir Vilniuje šios procedūros jau buvo atliekamos ir anksčiau. „Galime pasidžiaugti, kad nuo šiol šias pažangias procedūras galime pasiūlyti ir Klaipėdos regiono pacientams“, – sakė Radiologijos skyriaus vedėjas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojas urologas Marius Markevičius pasakojo, kad po krioabliacijos pacientas gana greitai vėl gali gyventi visavertį gyvenimą ir grįžti į darbą. Jam tik kuriam laikui tenka apriboti fizinę veiklą, gali jausti maudimą ligos pakenktoje vietoje.

„Po gydymo šalčiu pacientai gana greitai gali grįžti prie fizinės veiklos, kuri onkologiniams pacientams yra itin svarbi. Bet jiems nereikia koreguoti darbų ar mitybos. Tokie pacientai mažiau laiko praleidžia ligoninėje ir greičiau grįžta į darbą, tad šiuo atveju išlošia ir valstybė“, – privalumus vardijo urologas.

Nauja: svečias iš sostinės intervencinis onkologas M. Trakymas (pirmas iš kairės) kolegai M. Lesučiui padeda įvaldyti naują metodą – naviko suardymą šalčiu. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Sprendimą priima komanda

A. Čiuvašovas paaiškino, kad krioabliacija nebus kasdienė procedūra. Šis gydymo metodas šalčiu yra gana brangus, tad Ligonių kasos išlaidas apmoka tik esant sudėtingiems ligos atvejams. Svarbus ir naviko dydis – šalčiu sunaikinti naviką galima, kai jis yra ne didesnis nei 3–4 centimetrų.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Viktoras Raševskis paaiškino, kad minimaliai invaziniais metodais stengiamasi gydyti vyresnio amžiaus, turinčius gretutinių ligų ar jau netekusius inksto pacientus, kuriems aptinkamas nedidelis auglys ir didelės apimties operacija gali būti rizikinga. Tokiais atvejais gali būti taikoma radiodažnuminė, mikrobangų abliacijos arba krioabliacija.

„Pasitarę su pacientu bei vadovaujantis tam tikrais apibrėžimais kada kokį gydymą taikyti, diskutuojame, aptariame su radiologais ir priimame sprendimą, koks gydymo metodas pacientui būtų optimaliausias bei tinkamiausias“, – sakė Urologijos skyriaus vedėjas.

Kiekvieno paciento gydymas turi būti aptariamas multidisciplininėje komandoje ir parenkamas geriausias, labiausiai tinkamas gydymo būdas.

Pritaikymo galimybės – vis platesnės

Respublikinės Klaipėdos ligoninės radiologai vis labiau plečia intervencinių procedūrų galimybes, tad vis daugiau pacientų sulaukia tausojančio gydymo, užkertamas kelias grėsmingos ligos plitimui arba numalšinamas stiprus skausmas.

„Radiologija, vadinamosios medicinos akys, vis dažniau tampa ne tik diagnostine sritimi, bet kartais – ir rankomis, – pritarė Radiologijos skyriaus vedėjas. – Mes galime ne tik pamatyti, bet ir paimti mėginius diagnostikai, o nustatę pažeidimą, galime ir gydyti.“

Nuo praėjusių metų intervencinis radiologas M. Lesutis kartu su komanda atlieka mikrobangų abliacijas: apie specialią adatą sukuriamas reikalingos temperatūros laukas ir ligos židinys tiksliai bei preciziškai suardomas. Šios procedūros padeda išsaugoti organo vientisumą, nes neprireikia didelio pjūvio, mažiau pažeidžiami aplinkiniai audiniai, mažesnė komplikacijų rizika, gerokai mažesnis pooperacinis skausmas ir pacientas greičiau pasveiksta.

Gydytojo M. Lesučio atliekamos nervinės šaknelės blokados stuburo tarpslankstelinėje angoje tarp pacientų – gana paklausios ir jaučiamas vis didesnis jų poreikis. Blokada – skausmą malšinančio vaisto ar vaistų mišinio suleidimas aplink nervą, siekiant nutraukti, blokuoti patologinio skausmo impulso plitimą. Šios procedūros padeda nuimti didžiulį nugaros ar kitos srities skausmą, kurį gali sukelti besikartojantys nervinių šaknelių uždegimai.

A. Čiuvašovas akcentavo radiologų komandinį darbą su kitų sričių gydytojais, taip pat ligoninės administracijos pasitikėjimą ir palaikymą, kuris itin svarbus siekiant rezultatų.

„Džiugu, kai įdėjus didžiules pastangas, gauname pozityvų rezultatą, galime taikyti naujus gydymo metodus ir padėti pacientui“, – pasidžiaugė Radiologijos skyriaus vedėjas.

„Jau yra ir laukiančių pacientų eilė gama peilio operacijoms, ir tikimės, kad pagaliau turėsime Lietuvoje unikalią galimybę gydyti pacientus neatveriant kaukolės, nepažeidžiant aplinkinių audinių“, – per spaudos konferenciją sakė Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius.

Neurochirurgijos klinikos vadovas Arimantas Tamašauskas pabrėžė, kad šis aparatas leis padėti pacientams, kuriems nepavykdavo padėti anksčiau.

„Pradės veikti unikalus, perversmą padaręs aparatas, jis padės išgydyti žmones, kurie iki šiol negaudavo tokios kokybiškos pagalbos“, – sakė A. Tamašauskas.

Gama peilis – radiochirurgijos gydymo metodas, skirtas onkologinių, neurologinių ligų gydymui galvoje, taip pat kai kuriems psichiatriniams susirgimams, kai kurioms epilepsijos formoms ir kitoms ligoms gydyti.

„Be pjūvio gali būti išgydomos sunkiausios onkologinės ligos“, – sakė A. Tamašauskas.

Be pjūvio gali būti išgydomos sunkiausios onkologinės ligos.

Pirmoji operacija suplanuota po savaitės. Šiuo metu gama peilio operacijos jau laukia 36 pacientai.

Operacijos metu nereikia atlikti atvirų kaukolės pjūvių, gydymo procedūra yra neskausminga, o pacientai paprastai jau kitą dieną po operacijos gali vykti namo ir grįžti prie įprastinio gyvenimo.

Ji trunka nuo keliolikos minučių iki daugiau kaip valandos. Per dieną gali būti atliekamos keturios operacijos.

„Gama peilis istoriškai naudojamas galvos smegenų sutrikimais sergantiems žmonėms jau 50 metų. Tai, ką mes įsigijome, yra šeštos kartos aparatas: pats tiksliausias radiochirurgijai skirtas įrankis, kuris išgelbės ne vieną gyvybę“, – pasakojo gydytojas neurologas Andrius Radžiūnas, dirbantis gama peiliu.

Pasak jo, ši technologija leidžia pašalinti navikus, kurių negalima pašalinti chirurginiu būdu, taip pat padėtų trišakio nervo skausmą kenčiantiems pacientams, kuriems nepadeda medikamentai.

Taikant gama peilio gydymą sumažėja atviros operacijos metu galimų komplikacijų rizika, gydymas gali padėti žmonėms, kuriems iki šiol nebuvo galima pagalba dėl jų gretutinių susirgimų ar amžiaus.

Onkologinių pacientų asociacijos POLA prezidentas Šarūnas Narbutas sakė, kad ši technologija padės pacientams, kuriems onkologinės ligos atsinaujina.

Anksčiau jie tokį gydymą buvo galima gauti tik užsienyje, todėl tai reiškia geresnę gyvenimo kokybę Lietuvos pacientams.

A. Tamašauskas pabrėžė, kad užsienyje pacientams reikia laukti kelis mėnesius siekiančiose eilėse, be to, į tokią kelionę vykti dėl sveikatos būklės galėdavo ne visi.

Išsiųsti vieną pacientą į užsienį kainuodavo nuo 3 iki 17 tūkst. eurų.

Ši įranga kainavo daugiau nei 7 mln. eurų su pastato statyba. Didžioji dalis jų – Europos Sąjungos parama.

Klinikose atidarytas gama peilis – pirmasis Baltijos šalyse.

Klinikose atidarytas gama peilis – pirmasis Baltijos šalyse.

Lietuvoje vienos operacijos kaina sieks kelis tūkstančius eurų, priklausomai nuo ligos. Pacientams tai kompensuos Ligonių kasos.

Šis pirkinys yra sulaukęs kritikos dėl didelės kainos. Nacionalinio vėžio instituto išorinės terapijos skyriaus vadovas Darius Norkus „Laisvės TV“ yra sakęs, jog yra kitų šiuolaikinių technologijų, kurios gama peiliui nenusileidžia tikslumu, tačiau yra pigesnės ir tinkamesnės nedidelei šaliai kaip Lietuva.

A. Tamašauskas sutinka, jog operacija gali būti atliekama ir kitais metodais, bet teigia, kad jie nusileidžia gama peiliui tikslumu arba operacijų greitumu.

„Nė vieno aparato nėra, kuris onkologines ligas vaikams iki šešerių metų galėtų gydyti radijo spinduliuote. Nė vieno aparato nėra, kuris galėtų gydyti Parkinsono ligą be pjūvio, be pjūvio gydyti epilepsiją, psichines ligas“, – sakė jis.

Pasak jo, statistiškai apie vieno milijono gyventojų populiacija užtikrina maksimalų aparato apkrovimą.

Šiuo metu su gama peiliu dirba du gydytojai. Ateityje šis skaičius bus didinamas iki keturių.

Ligoniai jau laukia

"Galvos smegenis operuosime ne peiliu ar skalpeliu, o gama spinduliais. Dėl to nebus kraujo, kaip jo nėra stereotaksinėje chirurgijoje, kurios metodus taikome jau seniai. Gama peilis suteikia fantastiškų galimybių be rizikos ir gretutinių audinių pažaidos išoperuoti galvos smegenų vėžį ir nepiktybinius navikus suaugusiesiems ir vaikams, gydyti kitas ligas, kurias paveikti iki šiol neturėjome galimybių", – naują aparatūrą pristato Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas.

Jis nekantrauja pradėti gydyti ligonius. Šio metodo jų laukia jau bene trys dešimtys. Gama peilis nupirktas, ir tai yra ne vienų metų siekio tai padaryti rezultatas.

Kauno klinikų teritorijoje, greta Neurochirurgijos klinikos, jau baigiamas įrengti naujas pastatas naujai ypatingai aparatūrai įkurdinti.

"Aparatas nėra labai didelis, bet jam reikalingos specifinės sąlygos: izoliuota aplinka, storos, specialių medžiagų sienos, kad jonizuojanti gama spinduliuotė neapšvitintų nei aplinkinių, nei darbuotojų, nei paties ligonio, o tik tą jo galvos smegenų sritį, kurią reikia gydyti", – aiškina profesorius A.Tamašauskas.

Tiesiai į židinį

Ligos židinio sunaikinimas per trumpą laiką – nuo keliolikos minučių iki beveik valandos, precizišku tikslumu be chirurginės intervencijos, neatveriant kaukolės, yra didžiausias gama peilio pranašumas.

Juo šalinami ir gerybiniai, ir piktybiniai navikai galvos smegenyse. Vėžiui išsisėjus gama spinduliuotė iš karto veikia kelis židinius, neutralizuoja keliasdešimt metastazių, nepažeisdama sveikų audinių.

Ligos židinio sunaikinimas per trumpą laiką – nuo keliolikos minučių iki beveik valandos, precizišku tikslumu be chirurginės intervencijos, neatveriant kaukolės, yra didžiausias gama peilio pranašumas.

Iki šios naujovės pasaulinėje gydymo praktikoje onkologinės ligos, pavyzdžiui, daugybinės metastazės, buvo gydomos apšvitinant visas smegenis. Dabar, pasitelkus kompiuterinę tomografiją, magnetinių virpesių spektrogramą arba angiogramą, bus sudaromas ligonio smegenų žemėlapis. Jis perkeliamas į kompiuterinę sistemą, kuri nustato taikinį ir jo koordinates. Tuomet ant ligonio galvos uždedamas šalmas su 196 skylutėmis ir per jas tiesiai į ligos židinį leidžiami gama spinduliai. Kiekvienas jų sveikų audinių nežaloja, nes yra per silpnas, o visi susidūrę ligos židinyje daro stebuklus.

Vaikams ir suaugusiesiems

Toks metodas leidžia gydyti net pačius mažiausius vaikus. Iki šiol radioterapija jiems Lietuvoje nebuvo taikoma.

Šešerių metų mergaitei, kurią kankino stiprus galvos skausmas, stingo kaklas ir galiausiai pradėjo temti sąmonė, buvo diagnozuotas galvos smegenų auglys. Prieita prie išvados, kad sunki operacija, atidarant kaukolę, neišvengiama. Mergaitės tėvai buvo girdėję apie gama peilį, kuris operuoja be chirurginės invazijos, skausmo ir kraujo. Jie ryžosi ieškoti gydymo šiuo metodu užsienyje.

"Adekvataus kompleksinio gydymo mūsų šalyje negali gauti vaikai, turintys galvos smegenų navikus. Po neefektyvaus chirurginio gydymo vaikai iki šešerių metų amžiaus, jei nusprendžiama taikyti radioterapiją, yra žalojami dėl per didelio radiotoksiškumo, kurio pavyktų išvengti gydant gama peiliu", –  patvirtina sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Jis pripažįsta ir tai, kad šiuo metu dalis suaugusiųjų, kuriems diagnozuoti galvos ir kaklo srities navikai, bet jų neįmanoma operuoti, Lietuvoje taip pat negali gauti adekvataus gydymo. Pavyzdžiui, smegenų pamatą apimančių navikų negalima švitinti linijiniu greitintuvu dėl galimos smegenų kamieno, galvos nervų pažeidimo. Šiuo atveju, pabrėžia ministras, gama peilis yra vienintelė efektyvi priemonė navikų augimui sustabdyti.

"Mirštamumas ir sergamumas onkologinėmis ligomis per pastaruosius penkerius metus turi tendenciją didėti, tad būtina užtikrinti šiuolaikinius standartus atitinkantį, efektyviausią, pažangiausiais metodais grįstą gydymą", – taip sprendimą Lietuvai įsigyti gama peilį grindžia sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.

Ne tik vėžiui gydyti

"Ar šiuo metu galime pažengusią Parkinsono ligą gydyti efektyviai be kraujo lašo? Negalime, kaip ir epilepsijos bei kai kurių kitų degeneracinių ligų. O kiek žmonių jomis serga ir laukia gydymo gama peiliu, kuris suteiks jiems šią galimybę!" – dėl ligonių, greitai sulauksiančių naujo gydymo metodo, džiaugiasi profesorius A.Tamašauskas ir pabrėžia, kad nei linijiniais greitintuvais, nei jokia kita turima aparatūra funkcinių galvos sutrikimų gydyti nėra galimybių.

Radiochirurgija tiesiogiai nepanaikina arterijų ir venų patologijos, bet gali priversti kraujagyslių sienelių ląsteles daugintis ir užkirsti kelią kraujui tekėti į nesveiką vietą. Dėl to patologinės arterijos ir venos susitraukia ir galiausiai suyra. Gama peilis – vienintelis saugiausias aparatas, kuris gydo šias ligas.

"Tai išganymas sergantiesiems, kurie vartoja tabletes nuo skausmo, jis neslopsta, tampa neištveriamas, o operacinio gydymo nėra", – dar vieną aspektą pamini profesorius A.Tamašauskas.

Taigi, teigiantieji, kad gama peilis skirtas tik galvos smegenų vėžiui gydyti, labai klysta. Pasaulio praktikoje šis metodas taikomas 40 proc. piktybinių ir 35 proc. gerybinių navikų gydymui, 10 proc. – kraujagyslių ligoms, 14 proc. – funkciniams susirgimams, tokiems kaip skausmas, epilepsija, Parkinsono liga, psichikos sutrikimai, apie 1 proc. – akių, ausų, nosies, gerklės ir kitoms ligoms gydyti.

Džiaugsmą temdo nuoskaudos

"Labai tikimės, kad gama peiliu pradėsime gydyti gegužės pabaigoje. Daug laiko atėmė dokumentacijos tvarkymas", – apgailestauja profesorius A.Tamašauskas.

Sutartis įsigyti gama peilį iš gamintojo Švedijoje pasirašyta praėjusių metų balandį. Tada pradėta rūpintis patalpų jam įkurdinti statyba, nes tai daryti, neturint garantijų dėl aparato įsigijimo, teigia profesorius, būtų buvę nelogiška.

Tokio aparato, kuriam patalpos rengiamos, neturi nė viena Baltijos šalis. Lietuvai gamintojai jį pardavė pigiau nei kitoms Vakarų valstybėms.

"Reikėjo būti tikriems, kad aparatą tikrai turėsime, pinigai bus skirti. Kai gama peilis buvo nupirktas, prasidėjo konkursai: projektavimo darbų, rangovų, statybų. Visa ši biurokratinė sistema atėmė daug laiko", – Neurochirurgijos klinikos vadovas A.Tamašauskas pasidžiaugė, kad bent statybos vyksta sparčiai, jau atliekami apdailos darbai.

Tokio aparato, kuriam patalpos rengiamos, neturi nė viena Baltijos šalis. Lietuvai gamintojai jį pardavė pigiau nei kitoms Vakarų valstybėms.

"Gydytojai ir ekspertai, kalbantys apie aparato kainą, nutyli, kad pridėtinės vertės mokestis grįžta į biudžetą, o tai gerokai daugiau nei 1 mln. eurų. Kritikai nesigilina į sutarties sąlygas, kur akivaizdu, kad iš tos pačios sumos finansuota specialaus pastato statyba, fizikų ir medikų mokymai, rengiantis dirbti naujuoju metodu", – aiškina profesorius A.Tamašauskas ir stebisi oponentais, teigiančiais, kad neva išleista pernelyg daug lėšų.

Negana to, gydymui reikalingos jonizuojančios medžiagos – kobalto veikimas garantuotas septyneriems metams į priekį, taigi, neprireiks milijonų eurų jam keisti po penkerių metų.

"Gydymo įstaigos medicinos aparatūros negali pirkti tiesiai iš gamintojų, nors tai buvo siūloma. Kauno klinikoms perkant gama peilį, net švedų kompanijos pasirinkti tarpininkai nepadidino gamintojo siūlytos pirkinio kainos", – pasakoja A.Tamašauskas.

Jis pabrėžia, kad kaltinantieji dėl neva aukštos Lietuvai nupirkto gama peilio kainos manipuliuoja dvylikos metų senumo duomenimis, remiasi straipsniu, kuriame aprašyta seno modelio aparatūra.

"Aš esu profesionalas, gydytojas, o ne politikas. Ir kai man metamas kaltinimas, kad už neva fantastinę kainą nusiperkame žaisliuką ir nežinome, ką su juo daryti, akivaizdu, kokia nuomonė apie gydytojus formuojama Lietuvoje. Gal kai kurie kritikai –  gydytojai ekspertai suinteresuoti siųsti pacientus gydytis į kitas šalis ir nori, kad mūsų šalyje toks gydymas nebūtų taikomas?" – ne be apmaudo kalba daugybe valstybinių apdovanojimų įvertintas, visoje Europoje žinomas profesorius A.Tamašauskas.

Ministras pritaria

O ką kalbėti ligoniams? Tiems, kurie dirba, moka mokesčius, o susirgę negali būti gydomi Lietuvoje? Šalyje, kurios gydytojai savo profesionalumu garsėja visame pasaulyje?

Gama peilį turi vos kelios šalys Europoje. Neurochirurgai savo pacientus gydytis šiuo neinvazyviu, efektyviu gydymo metodu siunčia į Čekiją, bet ir ten patekti sunku: kelis mėnesius reikia laukti eilėje, primokėti iš savo lėšų, nes įkainiai pas mus – vieni mažiausių. Gydymas gama peiliu sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Vidutiniškai viename Azijos neurochirurgijos centre per metus juo išoperuojama 770 ligonių, Europos – 730, JAV – 591.

Kauno klinikų neurochirurgai per metus atlieka daugiau kaip 3 tūkst. operacijų, jų paslaugomis naudojasi pusė Lietuvos gyventojų.

"Gama peilio įsigijimo galimybė Lietuvoje buvo svarstoma daugiau nei dešimt metų. Pažvelgus į pasaulinį gama peilio centrų žemėlapį yra akivaizdu, kad modernios valstybės, kurios rūpinasi savo žmonių sveikata, gyvenimo kokybe, turi bent vieną gama peilio centrą. Kadangi Kauno klinikose yra vienintelė Lietuvoje Neurochirurgijos klinika, kurioje jau daugiau nei 40 metų naudojamas stereotaksinis metodas įvairių galvos smegenų sutrikimų turintiems ligoniams gydyti, ši klinika buvo pasirinkta kaip tinkamiausia tokiai sudėtingai stereotaksinei radiochirurgijos sistemai įdiegti", – sveikatos apsaugos ministras A.Veryga neabejoja sprendimo pirkti gama peilį pagrįstumu.

Beje, jis įsigytas ne iš valstybės, o iš 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos. Įsigijimo galimybės buvo svarstomos net su trimis Vyriausybėmis.

"Buvo diskutuojama dėl šio aparato naudos Lietuvos pacientams, jos komercinis efektyvumas, alternatyvos ir inovatyvumas ateinančio dešimtmečio aspektais", – sako sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.

Tai pabrėžia ir ES komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis.

"Visos procedūros ir taisyklės suderintos su Europos Komisija. Jos atitinkami direktoratai tikrino, diskutavo ir patvirtino pirkimą, jokių pažeidimų nerasta. Tai liudija dokumentai, su kuriais galima susipažinti. Jei būtų buvę kitaip, projektas nebūtų įgyvendintas", – pastebi V.Andriukaitis.

Arimantas Tamašauskas

Garbė Lietuvai

LSMU Neurochirurgijos klinika yra europinio lygio referencinis centras. Ir eurokomisaras V.Andriukaitis, ir ministras A.Veryga pripažįsta, kad Kauno klinikų neurochirurgai yra sukaupę didžiausią patirtį.

"Jų pasiekimai labai svarūs mūsų mokslui, mūsų ligoniams, retoms ligoms gydyti. Didžiuojuosi, kad Neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas yra vienas aktyviausių Europos referencinių centrų tarybos narių, puikiai reprezentuoja Lietuvą", – V.Andriukaitis džiaugiasi, kad tarp visų Europos referencinių centrų kauniečių pastangos įvertintos labai aukštai, o taikant naujus metodus, gydant sudėtingo smegenų vėžio atmainas suaugusiesiems, ypač vaikams, naujagimiams, šios klinikos neurochirurgai galės dar labiau sustiprinti savo pozicijas.

Eurokomisaras neabejoja, kad tai prisidės prie ligonių, gyvenančių aplink Baltijos jūrą – latvių, estų, suomių, lenkų, gydymo, nes dalis jų atvyks į Kauną, pradėjus veikti gama peiliui.

"Aš didžiuojuosi Lietuvos medicina, pats grįžau į Vilnių, kai man reikėjo sudėtingos operacijos. Galėjau gydytis Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ar Vokietijoje, bet pasirinkau savus, nes pasitikiu mūsų šalies gydytojais", – V.Andriukaitis tvirtino besijaučiąs puikiai, nestokojantis energijos.

Išties telefonu kalbėjomės su eurokomisaru, jam būnant Graikijoje, Atėnuose, kur dalyvavo tarptautinėje konferencijoje, lankėsi Vaikų vėžio gydymo centre, su kuriuo siekia užmegzti bendradarbiavimą, gydant mūsų šalies mažuosius ligonius naujausiais pažangiausiais gydymo metodais.

Argi gali mums viso to nereikėti?

Dar apie gama peilį

Didžiausia gama spindulių koncentracija patenka į ligos šaltinį, o aplinkiniai audiniai išlieka beveik nepaliesti. Aukšto lygio tikslumas gali būti pasiektas dėl to, kad didžiausia galima klaida neviršija trečdalio milimetro.

Operacija gama peiliu leidžia gydytojams pasiekti giliausiai esančias patologines vietas, nesunaikinant sveikų audinių.

Operacija atliekama taikant vietinę anesteziją,

nėra infekcijos ir kraujavimo pavojaus,

pacientui nereikia gulėti ligoninėje,

gydymo metodas neturi amžiaus ribų,

užtikrinamas normalus toleravimas,

gydymo išlaidos trečdaliu mažesnės nei chirurginės operacijos.

Prieš pusę amžiaus

Gama peilis sukurtas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Naujoji, ypač tiksli, jo versija pasirodė vos prieš kelerius metus. Jei Kauno klinikos būtų pradėjusios naudoti šį peilį pernai, būtų buvusios tik penktoji gydymo įstaiga pasaulyje. Šiuo metu daugelis centrų, naudojančių gama peilius, juos atnaujino ir keičia seno modelio aparatus į naujo tipo, tokio, kokį įsigijo Lietuva.

Gama peilį sukonstravo neurochirurgas Larsas Lekselis ir biofizikas Borje Larssonas. B.Lekselis atrado, kad viena stipri rentgeno spindulių dozė gali suardyti giluminius smegenų audinius be jokio pjūvio – vadinasi, be kraujavimo ir be rizikos užkrėsti.

Savo naująją procedūrą biofizikas pavadino stereotaksine radiochirurgija. Tačiau jos pritaikymo teko laukti, kol buvo ištobulintos šiuolaikinės vaizduojamosios priemonės, kaip kompiuterinė tomografija ir magnetinių virpesių spektrograma, tiksliai nurodančios chirurgui reikalingą spindulių srauto kryptį. Pirmoji gama peilio aparatūra buvo įrengta Stokholme 1968 m.