Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad dabartinių pajėgumų stiprinimas yra susijęs ir su divizijos kūrimu, nes ji bus steigiama esamų pajėgumų pagrindu.

Šis klausimas trečiadienį sulaukė daugiausiai kritikos Seimo NSGK svarstant 2024 metų valstybės biudžeto dalį krašto apsaugai.

„Biudžetas sudaromas galiojančių teisės aktų pagrindu. Taip, mes turime planų dėl divizijos, dėl jos sunkinimo (tankų įsigijimo – BNS), tačiau nėra priimta politinių sprendimų, todėl negalime biudžete numatyti, perskirstyti, jeigu nėra tiesiog įstatyminio pagrindo“, – aiškino krašto apsaugos ministras.

Siūlo numatyti galimybę skolintis

Tiek prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys, tiek kai kurie NSGK nariai teigė, kad VGT sprendimo dėl divizijos turėtų pakakti pradėti planuoti tam būtinas išlaidas.

„Vienas iš dalykų, kuris turi prasidėti, yra divizijos kūrimas. Kalbant apie teisinį pagrindą, tai yra VGT sprendimas, šiandien kokio nors kito detalesnio įstatyminio sudėliojimo mes neturėtume turėti, kad pradėtume planuoti lėšas, nes tai yra ne lėšų leidimas, o lėšų poreikio planavimas. (...) Man truputį neramu, kad einame ta linkme, kad tai gali neįvykti“, – sakė NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Vienas iš dalykų, kuris turi prasidėti, yra divizijos kūrimas.

 

Prezidento patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, divizijos kūrimas užfiksuotas Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijoje, ją VGT patvirtino liepos mėnesį. Be to, šie Lietuvos pajėgumai jau numatyti ir NATO planuose.

„Primenu, kad VGT, pritardama ambicijai kurti diviziją sausumos pajėgose, numatė ir kelias sąlygas, rekomendacija buvo Vyriausybei numatyti ir papildomą finansavimą prie dabartinio jau esamo finansavimo krašto apsaugos sistemos plėtojimui, visiems suprantant, kad reikės papildomai pinigų“, – sakė jis.

„Visiems šiems poreikiams nėra numatytas finansavimas kitąmet, kaip ir finansinėje perspektyvoje“, – pabrėžė patarėjas.

Jis priminė, kad Lietuva kelia sau tikslą iki 2030 metų sukurti diviziją.

„Šiandien matyti, kad numatyto biudžeto finansuoti politinės ambicijos įgyvendinimą akivaizdžiai nepakanka, taip pat nepakanka dabartinio finansavimo įgyvendinti pajėgumų plėtrą iki 2030 metų“, – tvirtino jis.

„Pėstininkų kovos mašinos turėtų būti 2030 metais, o mes esame nustūmę į 2033 metus. Ar tai mus tenkina?“ – klausė patarėjas.

K. Budrys siūlė kitų metų biudžete numatyti galimybę skolintis krašto apsaugai nepažeidžiant Mastrichto kriterijų, tai yra neviršijant nustatytos biudžeto deficito ribos. Tokia galimybė nustatyta ir šių metų biudžeto įstatyme.

Pėstininkų kovos mašinos turėtų būti 2030 metais, o mes esame nustūmę į 2033 metus. Ar tai mus tenkina?

 

Seimo NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlė apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį.

„Prezidento autoriteto ir lyderystės kontekste pasiūlykime kokį nors sprendimą ne tik skolintis, bet ir gauti daugiau pajamų“, – sakė jis.

„Susėdame, suformuluojame kokį nors krašto gynybos mokestį, pamatome, kaip jis geriausiai veiktų, kad neapsunkintume jautriausių grupių, kad prisidėtų tie, kurie nori gyventi saugioje Lietuvoje“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Ministras: pajėgos vystomos

Krašto apsaugos ministras savo ruožtu kelis kartus pabrėžė, kad divizija bus kuriama esamų pajėgumų pagrindu, todėl neteisinga sakyti, kad tam lėšų visai neskiriama.

„Diviziją kuriame esamų pajėgumų pagrindu. Nuo 2018 metų karininkai rengiami, kaip vadovauti divizijai. (...) Ar reikės papildomų lėšų, matyt, reikės, bet kalbame apie divizijos pajėgų vystymą“, – teigė jis.

„Pavyzdžiui, jei kalbame apie sunkinimą, tai dabar politinio sprendimo dėl sunkinimo, tai yra dėl tankų, mes nesame priėmę. Tiesą sakant, kitų šalių prašymu tas klausimas stumteltas šiek tiek į ateitį. Bet jei priimtume tokį politinį sprendimą, lėšų dėl to neatsiras, pajamos yra tokios, kokios yra“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

A. Anušauskas pripažino, kad kitąmet, neskaičiuojant solidarumo mokesčio, gynybos biudžeto augimas nėra didelis – maždaug 30 mln. eurų. Laikinojo solidarumo mokesčio lėšos turėtų sudaryti 135 mln. eurų.

Bendras planuojamos kitų metų krašto apsaugos išlaidos sieks 2 mlrd. 60 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, planuojama, kad bendras gynybos biudžetas 2024 metais sieks 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto, tuo metu šiais metais jis sudaro 2,76 procento.

Pasak A. Anušausko, pernai Rusijai įsiveržus į Ukrainą, krašto apsaugos finansavimas vienu ypu padidintas 460 mln. eurų.

„Šiais metais didelis akcentas, kaip žinia, mokytojų atlyginimams, apie 350 mln. eurų vienu ypu juda, tai yra papildomų pinigų iš Finansų ministerijos gavau tiek, kiek ji turėjo, tai yra per solidarumo mokestį“, – sakė jis.

Daug įsipareigojimų

Ministro teigimu, karinei infrastruktūrai vystyti, poligonams kitąmet planuojama skirti 309 mln. eurų, ginkluotei, karinei įrangai, atsargoms įsigyti 386 mln., personalui išlaikyti – 760 mln. eurų.

Personalo išlaikymas sudaro 37 proc. viso biudžeto, tai yra gerokai mažiau nei NATO standartai leidžia.

 

„Personalo išlaikymas sudaro 37 proc. viso biudžeto, tai yra gerokai mažiau nei NATO standartai leidžia“, – pabrėžė A. Anušauskas.

Jo duomenimis, per 2024–2026 metus KAM biudžete įsigijimams iš viso planuojama skirti apie 2,7 mlrd. eurų,

Pasak ministro, KAM šiuo metu vykdo tiek daug sutartinių įsipareigojimų ir tęstinių projektų, kad norint pradėti naujus, reikėtų ko nors atsisakyti.

„Kai kurie sutartiniai įsipareigojimai, pavyzdžiui, universalių sraigtasparnių platforma jau eina į pabaigą ir pagal susitarimą mes pirmuosius sraigtasparnius jau turėsime po metų ar metų plius laiko“, – sakė A. Anušauskas.

Pasak jo, atsižvelgiant į karo Ukrainoje pamokas koreguojami dronų įsigijimo planai, Aplinkos ministerija už Europos Sąjungos lėšas planuoja pirkti gelbėjimo laivą ir atiduoti naudoti kariuomenei.

2024 metų Lietuvos šaulių sąjungos biudžetas turėtų siekti 13,6 mln. eurų, šiemet jis sudaro 10,8 mln., pernai buvo 6,6 mln. eurų.

„Tai išties didelis finansavimas, kurį reikės įsisavinti Šaulių sąjungai. Didžiausias lėšų augimas numatytas turtui įsigyti, tai yra ginklams – automatiniams šautuvams, granatsvaidžiams, sunkvežimiams, pirmos pagalbos vaistinėlėms“, – vardijo A. Anušauskas.

Jo duomenimis, Šaulių sąjungos ginklams numatyta 2,9 mln. eurų.

Sprendimą, ar pritarti kitų metų krašto apsaugos biudžetui, NSGK atidėjo kitai savaitei.

Šalies vadovas sako matantis besiformuojančią politinę valią palaikyti šitiek augsiančius asignavimus krašto apsaugai.

„Po konsultacijų su politinėmis partijomis matau, kad formuojasi politinė valia palaikyti mano siekį didinti karinių išlaidų lygį iki ne mažiau kaip 3 proc. Bendrojo vidaus produkto artimiausiais metais“, – pirmadienį transliuotame interviu LRT sakė G. Nausėda.

Vyriausybė pavasarį siūlys Seimui dar 2022 metais padidinti gynybos finansavimą nuo kiek daugiau nei 2 proc. iki 2,5 proc. BVP, tam reikia krašto apsaugai skirti apie 250 mln. eurų.

Asignavimus gynybai Lietuva didina reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje.

Krašto apsaugos ministerija teigia, jog už papildomus asignavimus būtų įsigijami salvinės ugnies sistemos, koviniai dronai, prieštankinės sistemos, kita ginkluotė, amunicija, karių ekipuotė.

Baiminantis dėl saugumo regione, daugiau pajėgumų į Lietuvą atsiuntė ir sąjungininkai.

Kelis šimtus papildomų karių į Lietuvą atsiuntė tarptautiniam NATO batalionui šalyje vadovaujanti Vokietija, tą žada padaryti ir JAV, mažesnėmis pajėgomis prisidėjo Nyderlandai, Norvegija, kitos šalys.

„Mes tikrai matome NATO pasirengimą mus ginti ne tik iš to fakto, kad pastaruoju metu, kaip niekada dažnai, kalbama apie 5 straipsnį, kad visos NATO sąjungininkės yra pasirengusios ginti kiekvieną mūsų žemės kvadratinį centimetrą. Bet man dar didesnį įspūdį daro reakcija ir tas supratimas, kad saugumo situacija regione yra pasikeitusi“, – sakė G. Nausėda.

„Mūsų NATO sąjungininkės, nelaukdamos, nediskutuodamos begalę mėnesių, priima sprendimus dėl mūsų pastiprinimo, ir tai vyksta šiandien. Tai dar geresnis įrodymas, kad mus NATO gins, negu vien tik kalba apie tai, kad 4, 5 NATO sutarties straipsnis yra šventas ir jo bus laikomasi“, – pridūrė jis.

Vis dėlto prezidentas teigė, kad Baltijos šalyse nebepakanka dar 2004 metais pradėtos oro policijos misijos – ją reikia pakeisti oro gynybos misija.

„Nepakanka skraidyti kartu su priešo lėktuvais, jeigu jie kartais įsiveržtų į mūsų teritoriją. Oro gynyba, tiek oras-oras, tiek žemė-oras, yra reikalinga ir šiandien tai turbūt yra svarbiausias klausimas, kurį mes svarstome NATO formatu“, – sakė šalies vadovas.

Jis tvirtino besitikintis, kad „iki realių veiksmų“ šiuo klausimu bus pereita iki šių metų vasarą vyksiančio NATO viršūnių susitikimo Madride.

Tai pirmas kartas per D. Trumpo kadenciją, kai Kongresas atmetė prezidento veto.

Respublikonų kontroliuojamas Senatas 81 balsu už ir 13 – prieš nubalsavo patvirtinti 740,5 mlrd. dolerių dydžio Nacionalinį gynybos autorizacijos aktą (NDAA), pagal kurį bus skiriamas finansavimas karinėms pajėgoms 2021 m. Nutarimui pritarė gerokai daugiau nei du trečdaliai iš 100 Senato narių.

Pirmadienį demokratų kontroliuojami Atstovų Rūmai taip pat nubalsavo atmesti D. Trumpo veto. 322 nariai tada pasisakė už ir 87 – prieš.

Gruodį gynybos biudžeto projektas buvo nesunkiai patvirtintas abiejuose Kongreso rūmuose, tačiau gruodžio 23 d. D. Trumpas jį vetavo.

„Laikas priimti šį įstatymo projektą, – penktadienio sesijos pradžioje teigė Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas. – Tai proga priminti drąsiesiems kariškiams ir jų šeimoms, kad palaikome juos.“

Nutarimas priimtas per nepaprastąją Naujųjų metų sesiją, sušauktą dėl D. Trumpo veto. Tai galimai paskutinis kadenciją baigiančio Kongreso veiksmas.

Naujos sudėties Kongresas bus prisaikdintas jau sekmadienį, 17 dienų prieš išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguraciją.

Apie tai jis kalbėjo žurnalistams po šeštadienio susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte.

„Kalbėjome apie 2021 metų biudžetą ir jį lydinčius įstatymus, kalbėjome apie krašto apsaugai skiriamų lėšų dydį. Manau, kad viena pagrindinių žinių yra ta, kad tos lėšos, nedaug, bet vis dėlto bus padidintos ir jos skiriamos pirmiausia karių ir jų šeimų socialiniam gerbūviui“, – sakė jis.

Ministras neįvardijo konkrečių skaičių.

Darbą baigusios Sauliaus Skvernelio Vyriausybės parengtame kitų metų biudžeto projekte, kuris šiuo metu grąžintas Vyriausybei tobulinti, Krašto apsaugos ministerijai buvo numatyta 1 mlrd. 17 mln. eurų – tiek, kiek ir šiemet.

Išlaidos siejamos su NATO standartu, jog gynybai šalys skirtų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagal skirtingus ekonomikos vystymosi scenarijus, Lietuvoje išlaidos gynybai kitąmet sudarytų 2,01-2,09 BVP.

740,5 mlrd. dolerių (611,1 mlrd. eurų) biudžetas anksčiau šią savaitę buvo priimtas Atstovų Rūmų. Šis teisės aktas sulaukė D. Trumpo kritikos, nes į jį nebuvo įtraukta nuostata, panaikinanti socialinių tinklų bendrovių apsaugą nuo atsakomybės už trečiųjų šalių jų platformose skelbiamą turinį.

Abeji Kongreso rūmai gynybos biudžeto įstatymą priėmė didele balsų dauguma, smarkiai viršijančią vadinamąją „superdaugumą“, reikalingą prezidento veto panaikinti.

„Aš didžiuojuosi, kad esu sankcijų, kuriomis siekiama nutraukti jo (dujotiekio – red.) statybą, bendraautorius ir sveikinu Senatą už šios prioritetinės pozicijos įtraukimą į gynybos biudžeto projektą“, – tviteryje pabrėžė jis.

Jo žodžiais, Rusijos valdžia nori projektą naudoti kaip „prievartos įrankį“, o jo tikslas – padidinti Lenkijos ir Ukrainos priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Kaip jau buvo skelbta, JAV Kongreso Atstovų Rūmams praėjusios savaitės pabaigoje abiejų partijų atstovų parengtas įstatymo projektas dėl sankcijų Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ projektui išplėtimo. Šis projektas atitinka šio mėnesio pradžioje JAV Senatui pateiktąjį. Taigi, abu JAV Kongreso rūmai dabar vienu metu svarstys papildomas ribojančias priemones „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimui.

2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“ projektui, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas. Vamzdynas buvo nutiestas 94 proc., projekto įgyvendinimas sustojo.

Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“, kuris yra vienintelis faktinis šio projekto vystymo bendrovės akcininkas, tikisi dujotiekį šiemet baigti tiesti nuosavu daugiafunkciniu statybos laivu „Akademik Čersky“.

Šiuo metu galiojančios JAV sankcijos „Nord Stream 2“ yra nukreiptos prieš laivus, tiesiogiai užsiimančius vamzdžių klojimu po vandeniu. Naujų sankcijų taikiniai – laivų draudikai bei aptarnavimo įmonės, atliekantiems geodezinius, tranšėjinius, suvirinimo ir kitus darbus. Sankcijos taip pat būtų nukreiptos prieš įmones, atliekančioms dujotiekio bandymus ir sertifikavimą – darbus, be kurių jis negali būti pradėtas naudoti.

Apie 10 mlrd. eurų kainuosiantis, 55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje nuo Rusijos iki Vokietijos klojamas greta daugiau nei aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.

Vienas dabartinės pandemijos padarinys – kad ji nustūmė į paraštes prieš vakcinas burnojančius keistuolius, homeopatus ir valstybės vaidmens nekenčiančius libertarus. Niekas geriau neprimena žmonėms kolektyvinio saugumo svarbos nei susiklosčiusi ekstremali padėtis. Tačiau dar gilesnis poveikis – kad ji priverčia mus iš naujo apmąstyti, ką reiškia šis saugumas ir kas turėtų jį užtikrinti.

Ištikus krizei pirmasis instinktas – pasinaudoti tais, ką pažįstame: nacionalinėmis vyriausybėmis ir asmeniniais ryšiais. Vis tik jų nepakanka. Didelės grėsmės reikalauja kolektyvinių veiksmų.

Patogenams sienos – nė motais, jie politikų nesiklauso.

Po pirminio nacionalinio lygio atsako matome, kaip Europos Sąjunga ir NATO imasi veikti kartu. Kyla klausimų dėl kitų tarptautinių institucijų, ypač Pasaulio sveikatos organizacijos. „The Economist“ praeitą mėnesį pranešė, kad Taivanas perspėjo PSO apie viruso protrūkį gruodžio pabaigoje. Tačiau JT sveikatos apsaugos institucija šoka pagal Pekino komunistinio režimo dūdelę, o šis tvirtina, kad kita Kinijos valstybė turi būti laikoma atstumtąja. Kad ir kaip atrodytų skandalinga, į perspėjimus nebuvo reaguojama.

Taigi, vienas svarbus šios krizės rezultatas – kad kompetencija sulauks didesnio pripažinimo. Politinė retorika gali sužadinti mūsų dvasią, bet kai tenka pasirūpinti saugumu, mums atrodo, kad priimantieji sprendimus turi veikti efektyviai. Artimiausiais mėnesiais nenorėčiau įrodinėti, kad D. Britanijai parankesnis „Brexitas“ be jokio susitarimo. Taip pat nenorėčiau agituoti už principą „Pirmiausiai – Amerika“. Pandemija pabrėžė, kad gyvename glaudžiais ryšiais susaistytame pasaulyje. Patogenams sienos – nė motais, jie politikų nesiklauso.

Tačiau platesnis šios krizės poveikis – kad ji privers mus susimąstyti, kaip vertiname riziką. Pastaraisiais dešimtmečiais efektyvumas ir patogumas nusverdavo visus kitus sumetimus. Remiantis šiuo požiūriu, tiekimo grandinės nekaupiant jokių atsargų – tik tiek, kiek reikia tuo metu – ir trumpalaikių projektų ekonomika atrodė pagrįsta. Atsarginiai pajėgumai turėtų atsirasti tik tuo atveju, jeigu kainų mechanizmas siunčia signalą, kad tai yra būtina.

Ši sistema puikiai veikia, kai orai – saulėti. Kam švaistyti pinigus stogui, jeigu nelyja? Deja, kaip dabar įsitikinome, pasitaiko ir audrų, ir jos būna bauginamai nuožmios. Šykštūs kritikai kalbėdavo, kad robotų karų laikais Britanijos kariuomenė yra smarkiai per didelė. Kam mokėti kariams, kad jie dirbtų sunkvežimių vairuotojais, statybų inžinieriais ir sandėlininkais? Juk tai atrodo tikras pinigų švaistymas?

Kiekvienai šaliai reikės iš naujo apgalvoti klausimus apie savo atsparumą, įskaitant fizines atsargas, institucijų sąveiką ir apmokymus veikti ištikus krizei.

Tačiau dabar kariuomenė vieną didžiausių ligoninių D. Britanijoje pastatė per kelias dienas. Kariuomenės logistikos grupės aprūpina deguonimi ir užkamšo kitas mūsų sveikatos apsaugos tarnybų spragas. Niekas tuo nesiskundžia.

Užtat žmonės skundžiasi, kad trūksta apsauginių kaukių, akinių ir testų rinkinių. Nedidelės investicijos prieš kelis mėnesius dabar būtų lėmusios visai kitokią padėtį. Kiekvienai šaliai reikės iš naujo apgalvoti klausimus apie savo atsparumą, įskaitant fizines atsargas, institucijų sąveiką ir apmokymus veikti ištikus krizei.

Kai kurie prioritetai gali būti įgyvendinami gynybos biudžeto sąskaita. Krizei nuslūgus ypač bus pažeidžiamos brangaus išlaikymo reikalaujančios ginkluotės sistemos. Vis dėlto visuomenės suvokimo pokyčiai bus plačiai sveikintini. Mūsų ekonominių, informacinių, socialinių ir technologijų sistemų trapumas yra viliojamas taikinys priešininkams. Tie patys pokyčiai, paruošiantys mus geriau pasitikti naują pandemiją, taip pat padės mums tvarkytis su tuo, ką dabar madinga vadinti „hibridiniu karu“ – ardomosios veiklos, korupcijos ir propagandos toksišku kokteiliu, naudojamu mūsų priešininkų, tokių kaip Rusija ir Kinija.

Turėtume šią pandemiją laikyti milžiniško masto visos visuomenės parengties pratybomis realiomis sąlygomis. Taip, mes darom klaidų. Tačiau iš jų pasimokysime.

Iš 2020 metų JAV gynybos biudžeto karinio bendradarbiavimo su Baltijos valstybėmis plėtojimui bus skirta 125 mln. dolerių (112,6 mln. eurų). Taip pat pirmą kartą Pentagono biudžete sukuriama atskira, 50 mln. dolerių (45 mln. eurų) eilutė Baltijos šalių oro erdvės gynybos plėtrai remti, paskelbė Estijos gynybos ministerija.

Estijos gynybos ministras Juri Luikas (Jūris Luikas) sakė, kad atgrasomosios ir gynybinės pozicijos stiprinimas Baltijos valstybėse, įskaitant oro erdvę ir oro erdvės gynybos klausimus, yra svarbus bendrai NATO ir pačioms Jungtinėms Valstijoms.

„Mūsų sąjungininkas aiškiai patvirtina savo įsipareigojimą dėl kolektyvinės gynybos rytiniame Europos sparne“, – pridūrė J. Luikas.

Pasak jo, JAV parama Baltijos valstybių perėjimui nuo oro erdvės kontroliavimo prie oro erdvės gynybos yra itin svarbi.

„Kad būtų pereita nuo oro erdvės kontroliavimo prie oro erdvės gynybos, reikia bendro visų sąjungininkių sprendimo, bet JAV pozicija ir praktinė parama yra labai svarbios. Labai vertiname JAV paramą mūsų regiono gynybos plėtrai“, – sakė Estijos gynybos ministras.

Be to, atitinkamame JAV įstatymo projekte yra solidarumo išlyga, patvirtinanti Amerikos įsipareigojimą Baltijos regionui ir pavedanti Pentagonui parengti pagalbos gynybos srityje analizę.

Oro erdvės gynyba yra įvairiapusiškesnė už oro erdvės kontroliavimą, susidedanti iš išankstinio perspėjimo sistemų, stebėsenos galimybių, priešlėktuvinių ir priešraketinių ginkluotės sistemų ir karių, galinčių vykdyti oro erdvės gynybos operacijas, kurios nenumatomos pagal dabartinę oro erdvės kontroliavimo sistemą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) Nacionalinės gynybos įgalinimo įstatymą (National Defense Authorization Act, NDAA), kuriuo numatyta pagalba Baltijos šalims, pasirašė praėjusį penktadienį.

R. Karoblis pabrėžė, kad gynybos biudžetą būtina didinti dėl kardinaliai pasikeitusios saugumo situacijos.

Tai ministras sakė komentuodamas visuomenės nuomonės apklausą, kad daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų nepritaria partijų susitarimui nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, jog gynybos biudžetas 2030 metais pasiektų ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

„Turime tvirtą visuomenės ir politikų paramą dėl 2 proc. nuo BVP skyrimo krašto apsaugai, taip pat rekordinę per keliolika metų visuomenės paramą kariuomenei – tai svarbiausia“, – BNS atsiųstame komentare sakė R. Karoblis.

Jo teigimu, apklausos duomenys yra „tiesioginis neišspręstų socialinių problemų atspindys bei klaidingas visuomenės įsivaizdavimas, jog krašto apsaugai tenka liūto dalis biudžete“.

Pasak R. Karoblio, „negalima supriešinti lėšų gynybai su lėšomis kitoms sritims – tai supriešina visuomenę ir kelia tiesioginę grėsmę nacionaliniam saugumui“.

„Antra, krašto apsauga pagal finansavimą yra ketvirtoje vietoje po socialinės saugos, sveikatos ir švietimo, ir tai yra derama bei teisinga vieta; jei priskaitytume ES paramos lėšas, toji vieta būtų dar žemesnė“ – sakė ministras.

R. Karoblio teigimu, 70 proc. gynybai skirtų lėšų sugrįžta į biudžetą per Lietuvoje įsigytas prekes ir paslaugas bei sumokėtus mokesčius, tad didžioji dalis ekonominės naudos tenka Lietuvos ekonomikai.

„Iki 2014 metų kariuomenė gyveno badmečiu, ir ją būtina modernizuoti. Mes savo ruožtu privalome užtikrinti skaidrias ir efektyvias investicijas į kariuomenės modernizaciją“, – kalbėjo ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad „būtinybė gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP ir palaipsniui didinti juos iki 2,5 proc. pirmiausiai atsirado ne dėl įsipareigojimų partneriams, o dėl kardinaliai pasikeitusios saugumo situacijos – negalime pamiršti Gruzijos ir Ukrainos pamokų“.

„Grėsmės realios ir didelės, niekas mūsų negins, jei nesiginsime patys“, – sakė ministras.

R. Karoblis sakė sieksiąs, kad visuomenė suprastų, jog gynybos biudžeto didinimas yra būtina stipriai valstybei.

„Toliau sieksime visuomenės sutarimo, jog politinių partijų, Valstybės gynimo tarybos priimti sprendimai dėl nuoseklaus gynybos finansavimo didinimo iki 2,5 proc. BVP ilgalaikėje perspektyvoje būtų visuomenės suprasti ir priimti kaip būtina stiprios valstybės sąlyga“, – sakė ministras.

Naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ šį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad partijų susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc. apklaustųjų nurodė nepritariantys arba greičiau nepritariantys, dar 14,5 proc. neturėjo nuomonės.

Susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos gairių 2018 metų rugsėjį pasirašė šešių parlamentinių partijų pirmininkai, prie jo prisijungti atsisakė socialdemokratai. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina įgyvendinti susitarimą.

Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas pirmą kartą pasiekė NATO sutartą 2 proc. nuo BVP rodiklį – krašto apsaugos finansavimas turėtų sudaryti 2,03 proc. BVP.

Lapkričio 8-16 dienomis buvo apklausta tūkstantis pilnamečių Lietuvos gyventojų.

Susitarime numatytam gynybos biudžeto didinimui sakė pritariantys arba greičiau pritariantys 30,3 proc. respondentų, 55,2 proc. apklaustųjų nurodė nepritariantys arba greičiau nepritariantys, dar 14,5 proc. neturėjo nuomonės.

Susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos gairių 2018 metų rugsėjį pasirašė šešių parlamentinių partijų pirmininkai, prie jo prisijungti atsisakė socialdemokratai. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina įgyvendinti susitarimą.

Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas pirmą kartą pasiekė NATO sutartą 2 proc. nuo BVP rodiklį – krašto apsaugos finansavimas turėtų sudaryti 2,03 proc. BVP.

Lapkričio 8-16 dienomis buvo apklausta tūkstantis pilnamečių Lietuvos gyventojų.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

Klausimas: „Šių metų Lietuvos gynybos biudžetas pasiekė 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Ar pritariate, ar nepritariate partijų susitarimui nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad gynybos biudžetas 2030 m. pasiektų ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP?“

Atsakymai:

Pritariu – 12,3 proc.;

Greičiau pritariu – 18 proc.;

Greičiau nepritariu – 19,3 proc.;

Nepritariu – 35,9 proc.;

Sunku pasakyti – 14,5 proc.

Apklausa: 1000 respondentų, 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų (iš jų 468 vyrai ir 532 moterys), interviu respondento namuose 24 miestuose ir 40 kaimų.