Tai įtvirtinta trišaliu susitarimu, kurį pasirašė Inovacijų agentūros, Lietuvos kariuomenės ir Gynybos resursų agentūros atstovai, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Šalies saugumas yra mūsų visų prioritetas, todėl imamės tolesnių žingsnių, kurie skatins mūsų verslą investuoti į pažangiausias gynybos technologijas“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Gynybos pramonė turi tapti integralia mūsų krašto gynybos dalimi. Kad tai įvyktų, turime užtikrinti, kad gynybos pramonės produktai atitiktų kariuomenės poreikius, galėtų būti testuojami ir efektyviai pritaikomi. Gynybos resursų agentūra ir Lietuvos kariuomenė gali pateikti galutinio vartotojo ekspertinę nuomonę“, – sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Pagal memorandumą Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengs, o Inovacijų agentūra įgyvendins subsidijų priemonę „Gynybos inovacijų čekiai“. Ji bus skirta įmonėms įsigyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų iš mokslo ir studijų institucijų.

Taip pat Lietuvos kariuomenei ir gynybos pramonės atstovams bus rengiami mokymai „Miltech“ akademijoje. Memorandumu nustatoma ir „Miltech Sandbox“ koncepcija, jos įgyvendinimo planas.

„Pagaliau startuojame su milijardo eurų finansine priemone, tiksliau, Lietuvoje šiai priemonei bus skirta 850 mln. eurų. (...) Finansinės paskolos, kurios yra skirtos investiciniams projektams, (...) industrijoms, kur Lietuva turi pasiekimų, bet vis dar reikia pagalbos“, – ketvirtadienį pristatydama finansinę priemonę „Milijardas verslui“ teigė A. Armonaitė.

„Kitą dieną po paskolos gavimo jiems iš karto nereikės atiduoti tų lėšų, bus galima išskirti per keletą metų ir tai tikrai yra išsiskiriantis projektas“, – pridūrė ji.

Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) valdybos narės ir verslo plėtros vadovės Ingos Beiliūnienės teigimu, paraiškas įmonės galės teikti nuo pirmadienio, balandžio 29-osios.

Paskolomis galės pasinaudoti tiek labai labai mažos, tiek vidutinės įmonės, tiek labai didelės įmonės, dėl to tos sumos yra tokios – iki 250 mln. eurų.

 

„Planuojame startuoti balandžio 29 dieną po pietų. (...) Tikrai turime komandą kolegų, kurie yra pasiruošę konsultuoti, kaip parengti tas paraiškas, kaip pasiruošti“, – žurnalistams sakė I. Beiliūnienė.

Anot jos, paskolos bus teikiamos rinkos sąlygomis.

„Palūkanos bus rinkos – ką tai reiškia? Tai reiškia, kad lengvatinių paskolų šiuo atveju nebus. Bus vertinama ir kredito rizika, ir gebėjimas grąžinti, ir užtikrinimo priemonės turimos ir įkeičiamos už paskolą ir panašiai, tai nebus tos vadinamos valstybės pagalbos, nebus lengvatinių palūkanų, jos bus normalios, rinkos“, – sakė I. Beiliūnienė.

Anot jos, maksimali paskolos suma įmonei – 150 mln. eurų, o kartu su kitais bankais ar privačiais investuotojais – 250 mln. eurų.

„Paskolomis galės pasinaudoti tiek labai labai mažos, tiek vidutinės įmonės, tiek labai didelės įmonės, dėl to tos sumos yra tokios – iki 250 mln. eurų. Šiuo atveju kalbame tik apie sindikuotas paskolas, kada mes vienodomis sąlygomis kartu skolinam su privačiais investuotojais. (...) Tai tokiu atveju tos paskolos galės būti iki 250 mln. eurų visai įmonių grupei“, – BNS sakė „Invegos“ valdybos narė.

„Visais kitais atvejais, kai mes tiesiogiai skolinsim, tarkim, arba teiksim subordinuotas paskolas, (....) tai tokiais atvejais maksimalus paskolos dydis bus 150 mln. eurų“, – pridūrė I. Beiliūnienė.

A. Armonaitė taip pat teigė, kad grąžintos paskolos lėšos vėliau galės būti naudojamos naujoms paskoloms.

„Poveikis ekonomikai bus kur kas didesnis negu pačios priemonės biudžetas – 850 mln. eurų, iš grįžtančių lėšų, tai yra vis dėl to paskolos, tos lėšos sugrįš atgal į „Invegą“, atgal valstybei. Mes galėsime finansuoti kitus svarbius projektus ir tą esame pasiruošę padaryti“, – sakė ministrė.

I. Beiliūnienės teigimu, su tokia didelės apimties finansine priemone „Invega“ startuoja pirmą kartą.

„Iki šiol didesnė dalis įmonių domėjosi dvigubos paskirties prekių gamyba, bet šiuo metu jau matome iniciatyvų investuoti grynai į gynybos sektorių, ne vien tik į dvigubos paskirties prekių gaminimą“, – antradienį po susitikimo su šalies prezidentu žurnalistams sakė D. Vilčinskas.

„Su keliomis įmonėmis jau turėjome pokalbius dėl galimybės finansuoti“, – kalbėjo jis.

Anot D. Vilčinsko, „Invega“ sektoriui teiktų paskolas, finansuojamas iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF).

„Stengiamės būti aktyvūs, turėjome susitikimus su asociacijomis, turime susitikimus su atskiromis įmonėmis, kurios svarsto vienokius ar kitokius poreikius, tačiau pats sektorius nėra labai didelis“, – sakė D. Vilčinskas.

Su keliomis įmonėmis jau turėjome pokalbius dėl galimybės finansuoti.

 

Tuo metu prezidento patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius teigė, kad gynybos pramonė Lietuvoje „turi tam tikrų barjerų augimui“, o prezidentas palaiko „Invegos“ siekį finansuoti gynybos pramonę.

„Finansinis barjeras yra vienas iš jų, kurį galima sumažinti „Invegos“ priemonėmis. Gera, kad žinia, kad įmonės jau netrukus sulauks papildomų paskatų, taip pat ir iš RRF“, – teigė V. Augustinavičius.

Tuo metu D. Vilčinskas teigė su Gitanu Nausėda sutaręs ieškoti būdų, kaip didinti kapitalo finansavimą, sukurti papildomų priemonių vietos ir užsienio gynybos įmonėms, norinčioms investuoti Lietuvoje.

„Invegos“ vadovas anksčiau yra sakęs, kad dalį iš maždaug 2 mlrd. eurų šių metų finansavimo portfelio numatoma skirti gynybos pramonės įmonėms, lėšas skiriant ne tik dvigubos paskirties, bet ir gynybos prekių gamybai.  Anot jo, gynybos sektoriaus finansavimas – nauja praktika, suteikti paskolas jam vengia komerciniai bankai.

Pasak Prezidentūros, susitikime prezidentas ketina aptarti finansavimo spragų rinkoje užkamšymą, prieigos prie kapitalo gerinimą, naujas finansines galimybes verslui.

Su D. Vilčinsku taip pat ketinama aptarti galimas investicijas infrastruktūros vystymui, priemones gynybos pramonei ir Lietuvos verslo dalyvavimui atstatant Ukrainą.

Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė „Telegram“ kanale, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Savos produkcijos dalis nuolat didėja. Valstybė su mūsų įmonėmis sudaro rimtas, ilgalaikes sutartis, kurios suteikia galimybę prognozuoti, įdarbinti žmones ir pritraukti investicijas. Jau šį mėnesį mūsų pramonė pirmą kartą pagamins 10 „Bohdan“, gegužę ir vėliau – dar daugiau“, – rašoma pranešime.

V. Zelenskis taip pat pranešė išklausęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio ataskaitą apie dabartinę situaciją mūšio lauke ir smūgių Rusijos objektams Kryme rezultatus. „Dar laukiame galutinių duomenų, bet jau dabar aišku, kad okupantai patyrė skaudžių nuostolių. Be to, pasak žvalgybos ataskaitų, po mūsų veiksmų Juodojoje jūroje Rusija perkelia savo laivus, pirmiausia – raketnešius su „Kalibrais“, į Kaspijos jūrą“, – informavo jis.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, prezidentas V. Zelenskis paprašė sušaukti Ukrainos ir NATO tarybos posėdį dėl oro gynybos, atitinkamų sistemų ir raketų tiekimo. Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažymėjo, kad posėdis įvyks balandžio 19 d.

Ukrainos gynybos pramonė ne tik pradėjo gaminti kariuomenei labai reikalingus 155 mm savaeigius artilerijos pabūklus 2C22 „Bohdan“, bet ir nuolat juos tobulina.

Teigiama, kad taip norima skatinti vietos gynybos pramonę, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir didinti investicijas į ją.

Įstatymu taip pat siūloma, kad Vyriausybė patvirtintų prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris parodys aiškias Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros kryptis, ir, pasak Krašto apsaugos ministerijos, pramonės subjektams leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad pakeitimais norima sustiprinti gynybos pramonę Lietuvoje. 

Pataisomis siūloma apibrėžti tai, ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – mechanizmą, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.

Vadinamąjį „pramoninį bendradarbiavimą“ valstybė galėtų inicijuoti vykdant pirkimus, kurių vertė būtų ne mažesnė nei 5 mln. eurų.

„Ketinimų protokolo pasirašymas yra geras pirmas žingsnis. Daug darbo dar liko, daug derinimo, kai kas iš to yra konfidencialu. Kalbant apie sklypus, nėra patvirtinta vienos vietos, bet yra nuskambėję tam tikros geografinės vietos ir suprantama, įtikinimas vietos žmonių yra labai svarbus momentas, be to neįmanoma toliau pajudėti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Čia raginčiau matyti platesnį paveikslą, jis yra toks, kad atėjimas tokio lygio gamyklos į Lietuvą ir į konkretų regioną, tai atneštų labai daug papildomų pliusų, plėtojama gynybos pramonė, kita reikalinga infrastruktūra, darbo vietos kuriasi, užsikuria visa ekosistema. Čia galima turėti situaciją, kurią galima vadinti „win-win“, ne taip dažnai jos pasitaiko“, – sakė ji.

Politikė mano, kad į visus gyventojams rūpimus klausimus turės atsakyti klausimą kuruojančios ministerijos, o baimes reikės išsklaidyt.

„Baimės, kurios gal ir nėra visiškai pagrįstos, turės būti išsklaidytos, bet visi saugumo reikalavimai turės būti išlaikyti ir manau, kad bus galima judėti į priekį atsakius į tai, kas rūpi vietos gyventojams“, – tikino Seimo pirmininkė.

Antradienį dėl amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje su Vokietijos gynybos pramonės milžine „Rheinmetall“ buvo pasirašytas ketinimų protokolas.

Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, kurios sudarytų palankesnes sąlygas „Rheinmetall“ kuo greičiau pradėti veiklą Lietuvoje.

Apie ketinimus Lietuvoje statyti gamyklą, kur Vokietija planuoja nuolat dislokuoti brigados dydžio karinį dalinį rytiniam NATO flangui apsaugoti, „Rheinmetall“ pranešė kovo viduryje.

„Tai irgi yra diskusijų objektas, kuriuo dabar užsiimsime artimiausiomis savaitėmis. Mes ieškome partnerių Lietuvoje, o tuomet žiūrėsime, koks galėtų būti jų indėlis į konkretų projektą“, – žurnalistams antradienį Vilniuje sakė Vokietijos koncerno tarptautinių strateginių programų plėtros direktorius Maximilianas Frochas (Maksimilijanas Frochas).

„Matysime. Jeigu atsiras įmonių, kurios galėtų prisidėti – visi yra maloniai kviečiami susisiekti su mumis. Leiskite mums išsiaiškinti, kas galėtų būti potencialus partneris, kol kas daugiau apie tai komentuoti negaliu“, – teigė jis, paklaustas, ar Lietuvoje ieškoma partnerių iš privataus ar viešojo sektorių.

Mes, kaip gynybos partnerė, esame patenkinti, kad galime prisidėti prie Lietuvos nacionalinio suvereniteto gaminant artilerijos sviedinius.

 

M. Frochas nekomentavo, ar Lietuva turėtų išskirtinių sąlygų įsigyjant gamyklos produkcijos bei kada galėtų baigtis derybos dėl investicijų sutarties: „Mes darysime tai kuo greičiau“.

„Mes, kaip gynybos partnerė, esame patenkinti, kad galime prisidėti prie Lietuvos nacionalinio suvereniteto gaminant artilerijos sviedinius. Šio ketinimų protokolo pasirašymas padės pagrindus mūsų ilgalaikiam bendradarbiavimui. Mes nekantraujame kartu su jumis imtis mūsų laukiančių uždavinių sprendimo“, – Vyriausybėje pasirašęs ketinimų protokolą dėl gamyklos Lietuvoje statybų teigė M. Frochas.

Amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje valstybinėje žemėje. Vyriausybės atstovai teigia, jog tai viena iš svarstomų vietų.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas.

„Manau, kad tai bus ledlaužis ateiti ir kitoms kompanijoms, ne tik Vokietijos – domisi ir amerikiečiai, ir kitų šalių (įmonės ateiti – BNS) į panašų mūsų saugumo segmentą, kur mes būtume stipresni“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį kalbėjo L. Kasčiūnas.

Vyriausybės rūmuose antradienį bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gynybos pramonės įmone „Rheinmetall“ dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje statybos.

„Tai pirmas rimtas žingsnis, kai tokį gamintoją galima turėti Lietuvoje. Tai yra keliais aspektais svarbu nacionaliniam saugumui ir gynybai“, – sakė ministras.

Pasak jo, tai sumažintų Lietuvos priklausomybę nuo tiekimo grandinių ir leistų užsipildyti amunicijos atsargas.

„Viena iš pagrindinių Ukrainos pamokų, kad reikia kuo daugiau turėti rezerve tokių dalykų. Tai fundamentaliai svarbu“, – teigė L. Kasčiūnas.

Tai pirmas rimtas žingsnis, kai tokį gamintoją galima turėti Lietuvoje. Tai yra keliais aspektais svarbu nacionaliniam saugumui ir gynybai.

Jo teigimu, „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą turi ir simbolinį saugumo aspektą.

„Tai yra signalas, kad esame saugi valstybė ir kad galima plėtoti tokį rimtą verslą Lietuvoje. Tai, manau, ir saugumo papildoma garantija ir savotiškas dar didesnis ryšys su Vokietija“, – dėstė ministras.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pirmadienį žurnalistams teigė, kad „Rheinmetall“ ketinama statyti 155 mm amunicijos gamykla nėra standartinė investicija, todėl projekto valdymas gali užtrukti ilgiau, nei tuomet, kai Lietuva investicijas priimdavo rekordiniu greičiu.

Ji taip pat sakė kol kas negalinti pakomentuoti, koks tiksliai bus Lietuvos indėlis, tačiau šalis turėtų padėti išvystyti objektui reikalingą infrastruktūrą, taip pat svarstė, jog Lietuva turėtų pati pirkti dalį gaminamos amunicijos kariuomenės poreikiams.

Septyni šaltiniai, didžioji dalis kurių kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, BNS patvirtino, jog amunicijos gamyklą svarstoma statyti Radviliškio rajone, netoli Baisogalos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto valdomoje valstybinėje žemėje.

Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ taip pat pateikė paraišką pripažinti jos planus stambiu investiciniu projektu.

Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti ministerijos teiktas pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas.

Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar šalies gynybos pramonės įmonėms leisti pirkti dronų ar kitų prekių komponentų ir iš Kinijos ar kitų trečiųjų šalių gamintojų, jei jos neranda patikimų gamintojų palankiomis kainomis.

„Siūlymas yra labai ribotos apimties, kalbant tik apie komponentus, apie vadinamąją „geležį“, ne apie programinę įrangą“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.

Jis pažymėjo, kad prekės būtų naudojamos tik testavimui ir paramai Ukrainai, o ne nuolatiniam naudojimui.

„Tokios išimtys būtų laikinos, nes pagrindinis mūsų tikslas yra išvystyti vietinę dronų ekosistemą – nuo „geležies“ iki programinės įrangos. Tam reikia laiko“, – dėstė K. Žemaitis.

Anot jo, šis siūlymas „be didelio entuziazmo Kinijos dronų rinkai“.

Mūsų tikslas, Europos Sąjungos ir NATO šalių tikslas yra pirmiausia vystyti savo dronų ekosistemą, natūralu, tai užtrunka laiko. Deja, kol kas turime tam tikras priklausomybes tokių šalių kaip Kinija.

 

„Mes turime labai greitai užsukti savo dronų ekosistemą, tam mums reikia atsispirti, tam mums reikia tam tikrų komponentų. Bet šitas pasiūlymas bus labai ribotas ir bus labai atidžiai sekama, kam tie dronai yra naudojami“, – sakė viceministras.

K. Žemaičio teigimu, iš Kinijos įsigyjamų prekių ir komponentų kontrolė bus užtikrinta. Anot jo, jau šiuo metu programinės įrangos iš Kinijos naudojimas yra apibrėžtas įstatymuose.

„Yra ir vidinės, ir išorinės kontrolės mechanizmai, kurie kontroliuoja, kad ir dabar nebūtų naudojama netinkama programinė įranga“, – sakė viceministras.

Anot jo, jei įstatymo pataisos bus priimtos, tie patys kontrolės mechanizmai bus naudojami ir įgyvendinant naujas tvarkas.

„Jeigu bus fiksuojama piktnaudžiavimo, jeigu bus fiksuojama tam tikrų įstatymo pažeidimų, vienas dalykas, yra numatytos sankcijos ir baudos, kitas dalykas – įstatymas sėkmingai gali būti pakeistas atgal“, – kalbėjo K. Žemaitis.

Asociacijos „Infobalt“ direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Dirma teigė, kad tokia politikų iniciatyva yra teigiama, jei kalbama apie mechanines detales.

„Bet kada mes kalbame apie galimybę atiduoti duomenis į elektroninę erdvę, čia be jokios abejonės kyla papildomų klausimų, ar išliks tikimybė gamintojams kontroliuoti tuos įrenginius“, – sakė V. Dirma.

Jis pažymėjo, kad dronus iš Kinijos gamintojų perka tiek Ukraina, tiek Rusija.

„Turėtume galvoti apie kontrolės galimybes“, – teigė „Infobalt“ atstovas.

K. Žemaičio teigimu, Kinija šiuo metu dronų gamyboje yra dominuojanti šalis.

„Tai yra vienas iš iššūkių, su kuriuo susiduria didžioji dalis laisvojo pasaulio valstybių, kuomet norėdami vystyti dronų sistemas, susiduria su tuo, kad didžioji dalis komponentų yra iš Kinijos“, – teigė K. Žemaitis.

„Mūsų tikslas, Europos Sąjungos ir NATO šalių tikslas yra pirmiausia vystyti savo dronų ekosistemą, natūralu, tai užtrunka laiko. Deja, kol kas turime tam tikras priklausomybes tokių šalių kaip Kinija“, – pridūrė jis.

Parlamentarai ketvirtadienį balsuos dėl tokių Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų.

Tokie pirkimai nuo šių metų gegužės iki kitų metų gegužės nebūtų draudžiami, kai įsigyjamos prekės skirtos naudoti išskirtinai mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar eksperimentinės plėtros tikslais arba paramai užsienio valstybėms.

Išimtis būtų taikoma perkančiosioms organizacijoms, veikiančioms gynybos srityje, valdančioms ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą, laikomoms strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi ar įrašytoms į Saugiojo tinklo naudotojų sąrašą. 

Seimas taip pat balsuos dėl pataisų, kuriomis siūloma leisti pirkimų nacionalinio saugumo ir gynybos srityje sutartis žodžiu sudaryti, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršytų 15 tūkst. eurų (dabar – 10 tūkst. eurų).