Kaip BNS informavo teismo atstovė Milda Kryžė, skyrus kaltinamajam Gyčiui Obelieniui prašytą ekspertizę, bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka, kol bus gautas jos aktas.

Šioje nuo 2017 metų nagrinėjamoje byloje rugsėjį planuota skelbti nuosprendį, tačiau gavus kaltinamojo prašymą, atnaujintas įrodymų tyrimas.

Teismas įvertino, kad nenustačius kaltinamojo sveikatos būklės ir neįvertinus prie prašymo pateiktų duomenų, nėra galimybės objektyviai spręsti dėl kaltinimo pagrįstumo ar galimos bausmės skyrimo, todėl prašymą tenkino.

Tai antras kartas, kai šioje byloje nusprendžiama atnaujinti įrodymų tyrimą.

Prokuroras buvusiam ligoninės vadovui siūlė skirti pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę, kurią jis turėtų atlikti pataisos namuose, trejus metus atimti teisę dirbti vadovaujantį darbą valstybės įstaigose bei skirti 37 tūkst. 660 eurų baudą.

Prokuroras taip pat prašė konfiskuoti iš jo automobilio „Mercedes Benz“ kaip neteisėtai gautos naudos vertę pinigais – 20,8 tūkst. eurų bei konfiskuoti kyšių – prekių, paslaugų, darbų – pinigų vertę, siekiančią 19,7 tūkst. eurų, bei televizorių.

Trims drauge su juo teisiamiems verslininkams, tarp kurių yra ir G. Obelienius, siūloma skirti nuo 3,8 iki 33,4 tūkst. eurų siekiančias baudas.

I. Dorošas kaltinamas kyšininkavimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, turto iššvaistymu, dokumentų suklastojimu ir piktnaudžiavimu.

Bylos duomenimis, tuometinis Panevėžio ligoninės vadovas, anksčiau vadovavęs Jonavos ligoninei, už palankius viešųjų pirkimų rezultatus šiose įstaigose iš kartu teisiamų trijų verslininkų pigiau gavo automobilį, jam atsidėkota įranga statomam namui.

Teisėsauga yra skelbusi, kad bendra I. Dorošo gautų paslaugų ir daiktų vertė siekia 42,5 tūkst. eurų.

Pats I. Dorošas su kaltinimais jam kategoriškai nesutinka. Jo teigimu, ši baudžiamoji byla sukurta tam, kad būtų sužlugdyta ankstesnei Panevėžio ligoninės vadovybei iškelta byla.

Ši byla teismą pasiekė dar 2017 metais, nuosprendį joje planuota skelbti 2019 metais, tačiau tuomet, atėjus metui skelbti nuosprendį, taip pat nuspręsta atnaujinti įrodymų tyrimą.

Pasak prokuratūros, kaltinimai sukčiavimu ir dokumentų klastojimu yra pareikšti trims uždarosioms akcinėms bendrovėms ir vienai mažajai bendrijai, dalis jų kaltinamos ir piktnaudžiavimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, viena – neteisėta ūkine, finansine ir komercine veikla.

Buvęs Šilainių poliklinikos direktorius Vidmantas Obelienius yra kaltinamas piktnaudžiavimu, dar šeši fiziniai asmenys – sukčiavimu ir dokumentų klastojimu. Trys kaltinamieji taip pat bus teisiami dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, du – dėl piktnaudžiavimo.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad V. Obelienius galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, kai 2012-2015 metais penkioms įmonėms, įtariama, neteisėtai leido neatlygintinai naudotis poliklinikos patalpomis komercinei veiklai vykdyti.

Vidmantas Obelienius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Teisėsaugos teigimu, tokiems sprendimams nebuvo gaunami Kauno savivaldybės sutikimai ir neorganizuoti viešieji patalpų nuomos konkursai. Iš penkių bendrovių per kelerius metus į miesto biudžetą nebuvo surinkta daugiau nei 45 tūkst. eurų.

Tyrimo metu STT pareigūnai nustatė, kad vienai iš veiklą poliklinikos patalpose vykdžiusių įmonių faktiškai vadovavo V. Obelieniaus sūnus. Vėliau paaiškėjo, kad pastaroji įmonė ir dar dvi poliklinikos direktoriaus sūnaus faktiškai vadovaujamos įmonės turi neįgaliųjų socialinės įmonės (NSĮ) statusą.

Vidmanto sūnus Gytis Obelienius/Elijaus Kniežausko nuotr.

Pasak prokuratūros, visos šios įmonės 2010-2015 metais galėjo piktnaudžiauti padėtimi ir fiktyviai įdarbinti neįgaliuosius. Iš Užimtumo tarnybos jos gaudavo darbo užmokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei darbo vietų neįgaliesiems steigimo subsidijas.

Manoma, kad per šį laikotarpį fiktyviai įdarbinta galėjo būti daugiau kaip pusšimtis neįgaliųjų.

„Asmenys būdavo įdarbinami į įvairias pareigas – pagalbinio darbininko, plataus profilio statybininko, dantų techniko, gydytojo, valytojo, informacinių technologijų specialisto ir kt. Pastarieji įmonėse faktiškai nedirbdavo, apie nusikalstamas veikas nesuvokdavo ir atiduodavo didžiąją dalį gaunamo darbo užmokesčio kaltinamiesiems“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Pastarieji įmonėse faktiškai nedirbdavo, apie nusikalstamas veikas nesuvokdavo ir atiduodavo didžiąją dalį gaunamo darbo užmokesčio kaltinamiesiems.

Prokuratūros teigimu, įdarbintiems asmenims buvo mokamas neoficialus sumažintas atlyginimas, taip siekiant išlaikyti darbuotojų, priklausančių neįgaliųjų tikslinei grupei, skaičių, reikalingą NSĮ statusui išsaugoti.

Įgyvendinant nusikalstamą schemą taip pat galėjo būti klastojama buhalterinė apskaita ir apgaulės būdu įgytos didelės vertės Užimtumo tarnybos mokamos darbo užmokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei darbo vietų neįgaliesiems steigimo subsidijos.

„Atliekant tyrimą apklausta daugiau nei 140 asmenų ir surinkta duomenų, kad galimai nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala yra didesnė nei 530 tūkst. eurų“, –  pabrėžė prokuratūra.

Šioje byloje Užimtumo tarnyba yra pateikusi per 589 tūkst. eurų civilinį ieškinį, Kauno savivaldybė – per 45 tūkst. eurų.

Baudžiamąją bylą nagrinės Kauno apygardos teismas.

Tai jau antroji, su V. Obelieniumi susijusi, byla, kurią nagrinėja šis teismas – 2018 metų gegužę STT ir prokuratūra teismui perdavė bylą dėl galimo kyšininkavimo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Kaip tuomet teigė teisėsauga, atliekant ikiteisminį tyrimą surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima įtarti, jog 2014 metais buvęs Kauno Šilainių poliklinikos direktorius V. Obelienius, padedamas savo šeimos nario, galbūt provokavo duoti, susitarė ir pažadėjo priimti kyšį.

V. Obelienius taip pat kaltintas priėmęs dalį kyšio iš privačios bendrovės, teikiančios medicinos paslaugas.

Ši byla teisme dar tebenagrinėjama. 

Kaltinimas garsintas ne vieną valandą

Vienas iš kaltinamųjų šioje byloje – Gytis Obelienius – buvusio šios gydymo įstaigos direktoriaus sūnus.

Kaip jau rašyta, stojęs prieš Kauno apygardos teismą, jis prisistatė kaip vienos Latvijoje registruotos įmonės direktorius.

G.Obelienius kaltinamas Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus Ivano Dorošo papirkimu, siekiant laimėti tuo metu šio vadovaujamos įstaigos organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus.

Remiantis kaltinamuoju aktu, kurio sutrumpintas variantas buvo skaitomas ne vieną valandą, už tai kyšio reikalavusiam I.Dorošui buvo atlyginta statant bei įrenginėjant jo namą Jonavos rajono Barborlaukio kaime.

G.Obelienius kaltinamas su dviem nuo baudžiamosios atsakomybės, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, atleistais bendrininkais ne tik pirkęs šiai statybvietei elektros instaliaciją, šviestuvus, santechnikos prekes, hidroforą bei apmokėjęs jų įrengimo ir grindų betonavimo bei medienos tvirtinimo darbus. Bet ir perdavęs 15 tūkst. litų (4344 eurų) kyšį, padovanojęs televizorių „Samsung“ bei sumokėjęs žemės lyginimo ir medžių bei kelmų išvežimo darbus dviejuose I.Dorošo sodų sklypuose Panevėžio rajone.

Kriminalinis teatras

Minėti nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys buvo oficialūs bendrovių, laimėjusių Respublikinės Panevėžio ligoninės skelbtus viešųjų pirkimų konkursus, vadovai. Nors ikiteisminį tyrimą atlikusių STT Panevėžio valdybos pareigūnų duomenimis, faktiniu šių bendrovių vadovu bei neoficialiu savininku buvo G.Obelienius.

Gytis Obelienius

I.Dorošas, paleistas šioje byloje iš suėmimo už 10 tūkst. eurų užstatą ir net po devynių mėnesių nušalinimo dar kurį laiką grįžęs į Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigas, kaltinamas neteisėtai sudaręs minėtoms bendrovėms išskirtines sąlygas dalyvauti jo vadovaujamos ligoninės kardiologijos skyrių kapitalinio remonto bei Likėnų reabilitacijos ligoninės biuvetės (statinio, iš kurio imamas mineralinis vanduo) remonto ir įrengimo darbų bei medicinos įrangos viešųjų pirkimų konkursuose. Ir tuo pačiu juos laimėti.

Remiantis kaltinamuoju aktu, su I.Dorošo žinia ir šio nurodymu, jo sudaryta komisija rinkosi minėtų konkursų nugalėtoją iš kelių iš anksto nurodytų bendrovių. O būsimas laimėtojas su likusiomis dviem taip pat iš anksto buvo sutaręs, kad šios pateiks didesnes, negu jis, paslaugos kainas.

Ivanas Dorošas

Tėvo šešėlis

Atlikdami šį ikiteisminį tyrimą, STT pareigūnai atliko kratą ir Šilainių poliklinikoje, kuriai tuo metu dar vadovavo G.Obelieniaus tėvas. Jų taikiniu tapo vienas naujausio šios gydymo įstaigos korpuso kabinetas, kuriame buvo registruotos minėtos Respublikinės Panevėžio ligoninės organizuotus konkursus laimėjusios bendrovės.

Nei G.Obelienius, nei ir I.Dorošas, paskui kuriuos driekiasi ne vienos teismą pasiekusios bylos šleifas, savo kaltės nepripažino. G.Obelienius teigė tik teikęs konkursus laimėjusioms bendrovėms konsultacijas medicinos klausimais. I.Dorošas – esą šis ikiteisminis tyrimas pradėtas, siekiant sužlugdyti ankstesnei Panevėžio ligoninės vadovybei iškeltą bylą.

Ukrainiečiu, turinčiu Lietuvos pilietybę, teismui prisistatęs I.Dorošas kaltinamas ne tik kyšininkavimu bei piktnaudžiavimu užimamomis pareigomis, bet ir dokumentų klastojimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu ir šio iššvaistymu. Jam pareikšti kaltinimai susiję ne tik su vadovavimu Respublikinei Panevėžio ligoninei, bet ir su laikotarpiu, kai jis buvo Jonavos ligoninės vyriausiasis gydytojas.

Tarp kyšių – ir automobilis

Nusikalstamais sandoriais su I.Dorošu kaltinami ir du verslininkai – Kaune registruotos bendrovės „Skirgesa“ vadovas Skirmantas Akelis bei Jonavoje įsikūrusios bendrovės „Žiltransa“ savininkas Juozas Žilinskas.

S.Akelis – I.Dorošo papirkimu, siekiant laimėti kelis Jonavos ligoninės bei vieną Respublikinės Panevėžio ligoninės organizuotus viešųjų pirkimų

konkursus. Remiantis kaltinamuoju aktu, I.Dorošui sudarius išskirtines sąlygas, jis laimėjo Jonavos ligoninės konkursus ir dėl medicinos atliekų perdirbimo įrenginio, ir dėl lazerinio įrenginio venų varikozei gydyti, ir dėl ultragarso sistemos nuskausminimo pompos įsigijimo. S.Akelis buvo vienintelis šių konkursų dalyvis, nes jų sąlygos buvo suderintos su jo pateiktais siūlomų įrenginių aprašymais.

Panašiu būdu S.Akelis kaltinamas laimėjęs ir Respublikinės Panevėžio ligoninės, šiai pradėjus vadovauti I.Dorošui, paskelbtą viešųjų pirkimų konkursą operacinio elektrohidraulinio stalo, šviestuvo bei funkcinių ir palatos lovų įsigijimui. I.Dorošui už tai buvo atlyginta automobiliu „Mercedes Benz“ mažesne, negu rinkos kaina, kurį jis pats išsirinko viename Estijos automobilių salone. Už mersedesą sumokėjo S.Akelio vadovaujama bendrovė „Skirgesa“. Vėliau jos pinigais sumokėta ir už automobilio ratų pakeitimą, apsaugos sistemos jame įrengimą bei draudimą.

Apklausta 70 liudytojų

Galiausiai į aferą buvo įtrauktas ir J.Žilinskas, kurio bendrovė fiktyviai nupirko minėtą mersedesą iš „Skirgesos“. O po to, ir toliau klastojant dokumentus, jis, kaip ir buvo iš anksto sutarta, atiteko I.Dorošui, tapęs apie 20 tūkst. eurų pigesnis.

J.Žilinskas, kuriam pareikštas kaltinimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino. Tačiau teisme – jau ne.

Nebuvo linkęs pripažinti jam pareikštų kaltinimų ne tik dėl papirkimo, bet ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, dokumentų klastojimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo ir S.Akelis.

Iš pradžių ši byla buvo perduota Panevėžio apygardos teismui. Tačiau vėliau konstatavus, kad dauguma kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų buvo padarytos Kauno apygardos teismo teritorijoje, kurioje gyvena ir visi jomis kaltinami asmenys, bylą nuspręsta persiųsti į Kauną.

Jos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme užtruko beveik dvejus metus ne tik dėl didelės apimties, bet ir dėl liudytojų gausos. Su papildomai iškviestais jų buvo apie 70.

Teisėjas pasigedo vienos liudytojos

Kaltinimą šioje byloje palaikiusi Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia

Markauskienė pasiūlė realią – pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę tik I.Dorošui, atimant iš jo teisę ir trejus metus dirbti vadovaujantį darbą valstybinėse ar viešosiose įstaigose arba jų padaliniuose, susijusiuose su viešaisiais pirkimais, ir konfiskuojant iš jo jau minėto mersedeso vertę pinigais – daugiau kaip 20 786 eurus bei piniginę kyšio forma gautų prekių, paslaugų bei pinigų vertę – daugiau kaip 19 677 eurus.

Be to, I.Dorošui, kaip ir kitiems trims kaltinamiesiems, pasiūlyta ir 37 660 eurų bauda. S.Akeliui siūlyta skirti 33 894 eurų baudą. G.Obelieniui – 30 128 eurų. J.Žilinskui – 3 766 eurų.

Bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą. Ir apklausti finansines ataskaitas vertinusią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tyrėją, kuri šioje byloje apklausta nebuvo. Nors, anot teisėjo, jos parodymai svarbūs vertinant kaltinamųjų parodymus.

Ši byla Kauno apylinkės teismą pasiekė dar šių metų pirmoje pusėje, tačiau dėl įvairiausių priežasčių paskirti posėdžiai neįvykdavo. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užfiksuotoje medžiagoje, sugulusioje į kaltinimą, minimi 2013–2015 m. įvykiai.

G.Obelienius teismui perduotoje byloje kaltinamas padėjęs tėvui kyšininkauti. Kaltinamajame akte minimos aplinkybės, kad ne tik buvęs Šilainių poliklinikos vadovas, bet ir jo sūnus dalyvavo susitikimuose su "InMedicos" vadovu, o kyšių perdavimas, prisidengiant sandoriais, kaip įtariama, vyko per mažąją bendrovę "Gondas", kurios faktiniu vadovu buvo G.Obelienius.

Beje, minimos įmonės vadovas taip pat galėjo sėdėti tarp kaltinamųjų šioje byloje, tačiau jis pripažino kaltę papirkinėjus Šilainių poliklinikos vadovą, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą.

Tyrėjai įsitikinę, kad duoti kyšį bendrovės vadovas buvo provokuojamas. Vėliau buvo pasirašyta sutartis, remiantis kuria Šilainių poliklinikos medikai teikė paslaugas "InMedicos" pacientams pastarosios padaliniuose Kaune bei Kauno rajone. Už tai "InMedica" vadovas kas mėnesį turėjo pusę jų bendrovei iš Kauno teritorinės ligonių kasos pervedamų pinigų atiduoti Šilainių poliklinikos direktoriui. Ši suma siekė nuo 3 iki 5 tūkst. litų.

Kaltinime smulkiai minimas Socialinės adaptacijos asociacijos projektas, vykdytas kartu su Narkotikų, tabako ir kontrolės departamentu. Europos lėšomis remiamas projektas galėjo būti patogi galimybė nešvariems finansiniams žaidimams.

Štai čia paaiškėja ir kaltinamų moterų vaidmuo. Inga Karosevičiūtė Socialinės adaptacijos centre dirbo vyriausiąja buhaltere, o Ingrida Damaševičienė – socialinio darbuotojo padėjėja. Projekto vykdymo laikotarpiu moterys padėjo klastoti darbo laiką fiksuojančiu dokumentus, dėl ko viršyta buvo beveik 24 tūkst. litų viršyta darbo užmokesčio suma.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad buvo asmuo, kuris realiai nesinaudojo Socialinės adaptacijos asociacijos vykdomame projekte teikiamomis paslaugomis, tačiau lėšos jam suteiktas paslaugas buvo fiksuojamos.

Į vakar paskirtą teismo posėdį susirinko visi baudžiamojo proceso dalyviai: kaltinamieji V.Obelienius, jo sūnus Gytis Obelienius, Socialinės adaptacijos asociacijos vyriausioji buhalterė Inga Karosevičiūtė ir socialinio darbuotojo padėjėja Ingrida Damaševičienė, advokatai, civilinis ieškovas, prokuroras.

Didelės apimties bylos nepavyko atversti ir šį kartą. Pirmą kartą į paskirtą teismo posėdį birželio pabaigoje neatvyko Kaune gerai žinomo gydytojo V.Obelieniaus sūnus Gytis. Tėvas prieš teismą neslėpė esantis apsipykęs su sūnumi, todėl nebendrauja ir negali pasakyti kodėl šis neatvyko. Paaiškėjus, kad G.Obelienius paprasčiausiai neatsiėmė šaukimo, buvo priimtas sprendimas atvesdinti jį su policija.

Apsvarstyti bylos organizavimo tvarką pasiūlė Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, pareiškęs, kad dėl pasikeitusių aplinkybių būtų tikslinga nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios skirti atsarginį teisėją.

Nagrinėti Obelienių bylą buvo paskirtas teisėjas Bronius Varsackis. Pasirodo aistra kalnams garsėjantis teisėjas kreipėsi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuri pasirašė dekretą, kad B.Varsackis savo noru traukiasi iš teisėjų bendruomenės. Jis savo vietą užleidžia nuo lapkričio 1-osios.

Dėl šios priežasties teisėjas pats priėmė sprendimą nusišalinti nuo bylos. "Jums nėra prasmės laukti, – kaltinamiesiems ir kitiems susirinkusiems patarė B.Varsackis. – Šaukimus į kitą teismo posėdį gausite jau iš kito teisėjo."

Proceso dalyviai neprieštaravo, kad didelės apimties byla skubotai nebūtų pradėta nagrinėti. Iki teisėjo B.Varsackio išėjimo paskirti du posėdžiai. Mažai tikėtina, kad per juos būtų spėta išnagrinėti daugiau nei dešimt nusikalstamų veikų, kurios inkriminuotos kaltinamiesiems.

Beje, nė vienas iš teisiamųjų jiems pareikštų kaltinimų kyšininkavimu, sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnyba ar padėjimu tai daryti, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir dokumentų klastojimu ikiteisminio tyrimo metu nepripažino.

Šis ikiteisminis tyrimas prasidėjo STT kriminalinei žvalgybai užfiksavus abiejų Obelienių ir bendrovės "InMedica" vadovo pokalbį dėl kyšio. Bendrovės "InMedica" vadovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes visiškai pripažino savo kaltę papirkinėjus tuometį Šilainių poliklinikos direktorių.

Bylos medžiagoje sugulę 2013–2015 m. Obelienių veiklos modeliai. Nusikalstama veika susijusi su trimis įmonėmis, kurių faktinis vadovas, kaip įtariama, yra G.Obelienius. Tėvui direktoriaujant Šilainių poliklinikoje, o sūnui, kaip įtariama, atstovaujant trims įmonėms ir virė tyrėjų juokais vadintas Obelienių šeimos verslelis.

Kaltės nepripažįsta

Visų teisiamųjų išsilavinimas – aukštasis. Nė vienas iš jų pareikštų kaltinimų kyšininkavimu, sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnyba ar padėjimu tai daryti, apgaulingu apskaitos tvarkymu bei dokumentų klastojimu ikiteisminio tyrimo metu nepripažino.

Šis ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyba, yra išskirtas iš kitos bylos, kuri tebetiriama. Joje 43-ejų metų Obelienius jaunesnysis su kitais asmenimis įtariamas sukčiavimu, pasisavinant Darbo biržos lėšas. Ši nusikalstama veika susijusi su trimis įmonėmis, kurių faktinis vadovas, kaip įtariama, yra G.Obelienius.

Kauno apylinkės teismą pasiekusioje byloje kaltinimai pareikšti ne tik G.Obelieniui bei jo 66-erių metų tėvui, bet ir jau minėtos asociacijos, kurios pirmininku pastarasis buvo, vyriausiajai buhalterei Ingai Karosevičiūtei bei socialinio darbuotojo padėjėjai Ingridai Damaševičienei.

Būta ir penktojo įtariamojo. Tačiau bendrovės "InMedica" vadovas. vėliau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes visiškai pripažino savo kaltę papirkinėjus tuometį Šilainių poliklinikos direktorių.

Šis ikiteisminis tyrimas prasidėjo STT kriminalinei žvalgybai užfiksavus abiejų Obelienių ir bendrovės "InMedica" vadovo pokalbį dėl kyšio.

Pelną dalijosi?

Obelienius jaunesnysis Kauno apylinkės teismui perduotoje byloje kaltinamas padėjęs tėvui kyšininkauti. Ne tik tarpininkavęs, bet ir dalyvavęs susitikimuose su "InMedicos" vadovu. O ir kyšių perdavimas, prisidengiant sandoriais, kaip įtariama, vyko per mažąją bendrovę "Gondas", kurios faktiniu vadovu buvo G.Obelienius.

Gytis Obelienius/ Elijaus Kniežausko nuotr.

Į bylą sugulę įvykiai vyko nuo 2013-ųjų iki 2015 m. vidurio.

Obelieniui vyresniajam pareikšti kaltinimai, padedant šeimos nariui, provokavus duoti kyšį, susitarus dėl to ir jį priėmus, susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartimi su bendrove "InMedica".

Remiantis ja, Šilainių poliklinikos medikai teikė paslaugas "InMedicos" pacientams pastarosios padaliniuose Kaune bei Kauno rajone ir nukreipdavo savo pačių pacientus išskirtinai tik į šios privačios bendrovės padalinius. O už tai "InMedica" vadovas kas mėnesį turėjo pusę jų bendrovei iš Kauno teritorinės ligonių kasos pervedamų pinigų atiduoti Šilainių poliklinikos direktoriui. Ši suma siekė nuo 3 iki 5 tūkst. litų.

Apgaudinėjo ir ES?

Be to, Obelienius vyresnysis kaltinamas, padedamas I.Karosevičiūtės ir I.Damaševičienės, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi ir klastojęs jo vadovaujamos Socialinės adaptacijos asociacijos dokumentus ir taip apgaulės būdu įgijęs Narkotikų, tabako ir kontrolės departamento lėšų.

V.Obelieniaus asociacija ir minėto departamento partneris teikė reabilitacijos paslaugas tame pačiame ES lėšomis finansuotame projekte.

Įtariama, kad V.Obelienius nustatė savo darbuotojams neoficialią darbo tvarką, pagal kurią šio projekto metu jie faktiškai dirbo mažesnį, nei įsipareigota, sutartimis darbo laiką. Taip galbūt nepagrįstai gautas 23 732 eurais didesnis finansavimas už faktiškai neišdirbtas valandas.

Už sukčiavimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už piktnaudžiavimą tarnyba – iki penkerių. Už kyšininkavimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą – iki ketverių. Už dokumentų klastojimą – iki trejų.

Šokiruojanti tėvo išpažintis

Į vakar planuotą teismo posėdį atvyko tik Obelienius vyresnysis su buvusiomis savo pavaldinėmis iš Socialinės adaptacijos asociacijos.

Jų nuotaikos buvo skirtingos: V.Obelienius buvo gerai nusiteikęs, I.Damaševičienė sutrikusi, I.Karosevičiūtė tryško arogancija.

Bylą nagrinėjančiam teisėjui Broniui Varsackiui pasiūlius, kad pasirinktų, kur sėdėti – teisiamųjų narve ar pirmoje salės eilėje, visi pasirinko pastarąjį variantą.

Pasigedus Obelieniaus jaunesniojo, jo tėvas negalėjo atsakyti, kur yra sūnus. "Mes pastaruoju metu nebendraujame – esame apsipykę. Tačiau aš galiu jam paskambinti", – teigė V.Obelienius. Tam buvo skirta 5 minučių pertrauka. Po kurios tėvas informavo net du kartus surinkęs sūnaus telefono numerį, tačiau šis neatsakęs.

Paaiškėjus, kad Obelienius jaunesnysis neatsiėmė pašte teismo šaukimo, kuris ten paliktas, neradus jo namuose, į kitą posėdį nuspręsta jį atvesdinti su policija. O kitas posėdis dėl prasidedančių atostogų maratono numatytas tik rugsėjo pabaigoje.

Kitų bylų uodegos

Pasiteiravus po vos keliolika minučių užtrukusio pirmojo posėdžio V.Obelieniaus, kuris galbūt buvo taip gerai nusiteikęs, nes iš anksto žinojo jo baigtį, apie sūnaus gyvenamąją vietą, buvo atsakyta, kad apie tai žino tik pastarasis.

Į kitą klausimą: "Tai gal jis suimtas kurioje nors kitoje savo byloje?" V.Obelienius buvo linkęs neatsakyti.

Vidmantas Obelienius/Evaldo Šemioto nuotr.

Kauno apygardos teisme jau daugiau kaip metus yra įstrigusi byla, kurioje Obelienius jaunesnysis yra kaltinamas buvusio Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus Ivano Dorošo, teisiamo kartu su juo, papirkimu, siekiant laimėti šios gydymo įstaigos organizuotus viešųjų pirkimų konkursus.

Už ką G.Obelienius buvo teistas anksčiau, perfrazuojant šio tėvą, žino tik jis pats, nes šis teistumas jau išnykęs.

Atlygis – namas

42-ejų G.Obelienius, prisistatęs teismui kaip vienos Latvijoje registruotos įmonės direktorius, kaltinamas kito teisiamojo – Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus Ivano Dorošo papirkimu, siekiant laimėti šio vadovaujamos įstaigos organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus.

Remiantis kaltinamuoju aktu, kurio sutrumpintą variantą Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė skaitė ne vieną valandą, už tai kyšio reikalavusiam I.Dorošui buvo atlyginta statant bei įrenginėjant jo namą Jonavos rajono Barborlaukio kaime.

G.Obelienius kaltinamas su dviem nuo baudžiamosios atsakomybės, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, atleistais bendrininkais ne tik pirkęs šiai statybvietei elektros instaliaciją, šviestuvus, santechnikos prekes, hidroforą ir apmokėjęs jų įrengimo bei grindų betonavimo ir medienos tvirtinimo darbus. Bet ir perdavęs 15 tūkst. litų (4344 eurų) kyšį, padovanojęs televizorių „Samsung“ bei sumokėjęs žemės lyginimo ir medžių bei kelmų išvežimo darbus dviejuose I.Dorošo sodų sklypuose Panevėžio rajone. Teisėsaugininkai suskaičiavo, kad bendra šių kyšių įvairiomis formomis vertė – ne mažesnė kaip 21 677 eurai.

Vadovavo statytiniai

Minėti nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys buvo oficialūs bendrovių, laimėjusių Respublikinės Panevėžio ligoninės skelbtus viešųjų pirkimų konkursus, vadovai. Nors ikiteisminį tyrimą atlikusių STT Panevėžio valdybos pareigūnų duomenimis, faktiniu šių bendrovių vadovu bei neoficialiu savininku buvo G.Obelienius.   

Už 10 tūkst. eurų užstatą iš suėmimo paleistas ir po devynių mėnesių nušalinimo į Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigas grįžęs I.Dorošas kaltinamas neteisėtai sudaręs šioms bendrovėms išskirtines sąlygas dalyvauti jo vadovaujamos ligoninės kardiologijos skyrių kapitalinio remonto bei Likėnų reabilitacijos ligoninės biuvetės (statinio, iš kurio imamas mineralinis vanduo) remonto ir įrengimo darbų bei medicinos įrangos viešųjų pirkimų konkursuose. Ir tuo pačiu juos laimėti.

(Nuotraukoje - Gytis Obelienius)

Tėvo šešėlis

Remiantis kaltinamuoju aktu, su I.Dorošo žinia ir šio nurodymu, jo sudarytos komisija rinkosi minėtų konkursų nugalėtoją iš kelių iš anksto nurodytų bendrovių. O būsimas laimėtojas su likusiomis dviem taip pat iš anksto buvo sutaręs, kad šios pateiks didesnes, negu jis, paslaugos kainas.  

Atlikdami šį ikiteisminį tyrimą, STT pareigūnai 2015-ųjų sausį atliko kratą ir Šilainių poliklinikoje, kuriai tuo metu dar vadovavo G.Obelieniaus tėvas. Jų taikiniu tapo vienas naujausiame šios gydymo įstaigos korpuse esantis kabinetas, kuriame buvo registruotos minėtos Respublikinės Panevėžio ligoninės organizuotus konkursus laimėjusios bendrovės.

Nei G.Obelienius, nei ir I.Dorošas savo kaltės nepripažįsta. G.Obelienių, kuris teigia tik teikęs konkursus laimėjusioms bendrovėms konsultacijas medicinos klausimais, giną buvęs Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius. I.Dorošą – buvęs STT vadovas Juozas Gaudutis.

Laimėdavo vienintelis dalyvis

Ukrainiečiu, turinčiu Lietuvos pilietybę, teismui prisistatęs 61-erių I.Dorošas kaltinamas ne tik kyšininkavimu, piktnaudžiavimu užimamomis pareigomis, bet ir dokumentų klastojimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu bei šio iššvaistymu. Jam pareikšti kaltinimai susiję ne tik su vadovavimu Respublikinei Panevėžio ligoninei, bet ir su laikotarpiu, kai jis buvo Jonavos ligoninės vyriausiasis gydytojas.

Kaltinimai nusikalstamais sandoriais su I.Dorošu šioje byloje pareikšti dar dviem verslininkams: Kaune registruotos bendrovės „Skirgesa“ vadovui Skirmantui Akeliui bei Jonavoje įsikūrusios bendrovės „Žiltransa“ savininkui Juozui Žilinskui.

44-erių S.Akelis taip pat kaltinamas I.Dorošo papirkimu, siekiant laimėti kelis Jonavos ligoninės bei vieną Respublikinės Panevėžio ligoninės organizuotus viešųjų pirkimų konkursus. Remiantis kaltinamuoju aktu, I.Dorošui sudarius išskirtines sąlygas, jis laimėjo Jonavos ligoninės konkursus ir dėl medicinos atliekų perdirbimo įrenginio, ir dėl lazerinio įrenginio venų varikozei gydyti, ir dėl ultragarso sistemos nuskausminimo pompos įsigijimo. S.Akelis buvo vienintelis šių konkursų dalyvis, nes jų sąlygos buvo suderintos su jo pateiktais siūlomų įrenginių aprašymais.

(Nuotraukoje - Ivanas Dorošas)

Kyšis – automobilis pusvelčiui

Panašiu būdu S.Akelis laimėjo ir Respublikinės Panevėžio ligoninės, šiai pradėjus vadovauti I.Dorošui, paskelbtą viešųjų pirkimų konkursą operacinio elektrohidraulinio stalo, šviestuvo bei funkcinių ir palatos lovų įsigijimui.

I.Dorošui už tai buvo atlyginta automobiliu „Mercedes Benz“ mažesne, negu rinkos kaina, kurį jis pats išsirinko viename Estijos automobilių salone. Už šį automobilį sumokėjo S.Akelio vadovaujama bendrove „Skirgesa“. Vėliau jos pinigais sumokėta ir už kitus I.Dorošo įnorius: mersedeso ratų pakeitimą, apsaugos sistemos jame įrengimą bei draudimą.

Galiausiai į aferą buvo įtrauktas ir 59-erių J.Žilinskas, kurio bendrovė fiktyviai nupirko šį automobilį iš „Skirgesos“. O po to, ir toliau klastojant dokumentus, šis mersedesas, kaip ir buvo iš anksto sutarta, atiteko I.Dorošui, tapęs apie 20 tūkst. eurų pigesnis.

Savo kaltę pripažįsta vienintelis J.Žilinskas, kuriam pareikštas kaltinimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo. S.Akelis, kurį gina buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Aidas Mažeika, jam pareikštų kaltinimų ne tik dėl papirkimo, bet ir dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, dokumentų klastojimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo pripažinti nelinkęs.

Iš pradžių ši byla buvo perduota Panevėžio apygardos teismui. Tačiau vėliau konstatavus, kad dauguma kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų buvo padarytos Kauno apygardos teismo teritorijoje, kurioje gyvena ir visi jomis kaltinami asmenys, bylą nuspręsta persiųsti į Kauną.