„Ruošėmės šiam pokyčiui, nes turime su tiekėjais užtikrinti asortimentą, kuris kompensuotų gyvos žuvies netekimą“, – pranešime sako „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Rimi Lietuvos“ atstovė BNS sakė, kad gyva žuvimi tinklas taip pat visiškai neprekiauja nuo sausio 1-os dienos.

Pernai gruodį tinklas jau skelbė, kad didžiosios 2020 metų šventės yra paskutinės, kai parduotuvėse galima įsigyti gyvos žuvies.

Prekybos tinklo „Iki“ atstovė BNS sakė, kad yra pirmasis, visiškai nutraukęs prekybą gyva žuvimi.

„Prekybos tinklas dar 2020 metų pradžioje davė pažadą atsisakyti gyvos žuvies pardavimų. Gegužės mėnesį buvo išmontuoti visi akvariumai. Sprendimą atsisakyti prekybos gyva žuvimi lėmė tai, kad mums rūpi gyvūnų gerovė“, – komentavo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

„Norfos“ atstovas Darius Ryliškis pirmadienį BNS teigė, kad tinklas jau seniai nebeprekiauja gyva žuvimi. O „Lidl“ atstovai pernai sausį deklaravo, kad jo pozicija – be gyvos žuvies.

Prekybos tinklus nutraukti prekybą gyva žuvimi ragino gyvūnų teisių gynėjai.

Gyva žuvimi vis dar prekiaujama turgavietėse.

„Nuosekliai ruošėmės šiam pokyčiui, nes turime su tiekėjais užtikrinti asortimentą, kuris kompensuotų gyvos žuvies netekimą. Šviežia žuvis yra gana sezoniška kategorija: daugiausiai jos parduodama kalėdiniu ir velykiniu laikotarpiu. Tačiau ji turi savo pirkėją, kuris atėjęs ieško būtent gyvos žuvies“, – teigia Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė. Papildomai vietoje akvariumų atsiradusi erdvė prekybos centruose bus skirta atšaldytos ir vakuumuotos žuvies asortimentui, kuris bus praplėstas, siekiant patenkinti klientų poreikius ir užtikrinti šviežios žuvies prieinamumą.

Ir toliau savo pirkėjams bus siūlomas platus šviežios atšaldytos žuvies asortimentas. Patys karpiai iš prekybos centrų nedings: pirkėjai galės rasti tiek skrostų, tiek išpjaustytų karpių. „Asortimente taip pat atsiras daugiau Lietuvoje užaugintų žuvų: šamų, tilapijų, alpinių šalvių, plačiakakčių ir eršketų. Žinoma, ir toliau siūlysime platų importuojamų žuvų asortimentą: lašišų, ledjūrio ir didžiagalvių menkių, doradų, vilkešerių, plekšnių ir kitų žuvų. Formuodami naują žuvies asortimentą, nemažai dėmesio skyrėme ir įvairiems pusgaminiams, skirtiems skubantiems ar norintiems greitai ir lengvai pasigaminti patiekalą”, – sako E. Dapkienė.

2019 m. atšaldytos žuvies pardavimai augo 22 proc., palyginti su 2018 m. Daugiausiai žuvies parduodama gruodžio mėnesį.

Žuvį, tikriausiai, esate valgę daugelis, o galbūt ir patiems teko ją ruošti. Tačiau, kiekvienas virtuvės šefas šiek tiek pakrauptų pamatęs tokį vaizdelį.

Sužvejotai žuviai nukirsta galva, vidaus organai išskrosti, tačiau praėjus net 40 minučių, šio gyvio raumenys vis dar nesiliauja judėti. Žuvis ne šiaip trūkčioja, bet atrodo ginasi nuo virtuvės šeimininkės rankos ir puola ją. 

Šiame video užfiksuota medžiaga tikrai neįtikėtina ir gana nemaloni. Gali būti, kad žuvies savo virtuvėje ruošti daugiau nebenorėsite, o gal net ir ragauti...

Tūkstančiai indų susiėmę už nosių ir ašarojančiomis akimis rikiavosi, kad galėtų praryti gyvą žuvį, dalyvaudami kasmet Indijos pietuose organizuojamoje astmos gydymo šventėje.

Kiekvieną birželį astma sergantys žmonės renkasi pietiniame Haiderabado mieste, kad prarytų geltona žolelių pasta išteptą žuvelę ir tikėdamiesi, kad tai padės jiems lengviau kvėpuoti.

Spurdanti penkių centimetrų ilgio žuvelė yra įspraudžiama pacientui tiesiai į gerklę – nuo šio keisto gydymo būdo pacientai dažnai pradeda springti.

Gydymo procedūrą atliekanti Bathii Gaud šeima sako, kad slysdama žemyn, žuvis išvalo gerklę ir visam laikui išgydo nuo astmos ir kitų kvėpavimo susirgimų.

Tačiau šeima atsisako išduoti paslaptingą pastos receptą, kuris, kaip sako, buvo gautas iš vieno induistų šventojo 1845 metais.

Tėvai neretai turi maldauti savo nenuoramų vaikų atverti burnas. Šie dažnai verkdami ryja tą žuvį, kiti spaudžia pirštais nosį, užverčia galvą ir užsimerkę priima jiems duodamą gyvį.

Tūkstančiai žmonių iš visos Indijos susirenka šių nemokamų vaistų, dalinamų kiekvieną birželį dvi dienas, pasirenkamas pagal liūčių sezono pradžią.

Žmogaus teisių gynėjai ir gydytojai tvirtina, kad tokie vaistai prieštarauja mokslui, pažeidžia žmogaus teises ir yra nehigieniški, tačiau juos dalinanti šeima kritikos nepaiso.

Indijos vyriausybė organizuoja specialius traukinius į kasmetinę „žuvies vaistų“ šventę, o miniai prižiūrėti į ją atsiunčiamos sustiprintos policijos pajėgos.

Žuvį prarijusiems pacientams po to patariama 45 dienas laikytis griežtos dietos.