Kovą vykusi apklausa parodė, kad 23 proc. 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę, o trys iš keturių (76 proc.) nurodė, jog reikalai šalyje blogėja.

Lyginant su apklausa prieš metus (2023 m. vasarį) situacijos vertinimas pakito nežymiai (prieš metus optimistų buvo 4 procentiniais punktais mažiau).

Labiau teigiamai situaciją vertina jaunimas, neigiamai – kaimo gyventojai

Kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, dažniau mini jaunimas iki 30 metų (36 proc. nurodė, kad gerėja), didmiesčių gyventojai (30 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (32 proc.) bei su didžiausiomis (virš 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (34 proc.). Taip pat besimokantis jaunimas (37 proc.), dešiniųjų pažiūrų gyventojai (34 proc.).

Kad reikalai šalyje blogėja, dažniau mano vyresni nei 50 metų žmonės (82 proc. mano, kad reikalai blogėja), kaimo gyventojai (84 proc.), pensininkai (79 proc.) bei darbininkai ir ūkininkai (80 proc.). Taip pat lenkų (94 proc.) bei rusų (81 proc.) tautybių gyventojai.

Optimistiškai situaciją vertina tik dabartinės valdančiosios daugumos rėmėjai

Tyrimas parodė, kad šiuo metu tik dabartinės valdančiosios daugumos rėmėjai mano, kad reikalai šalyje labiau krypsta į gerąją pusę nei į blogąją: Laisvės partijos (56 proc. iš jų nurodė, kad gerėja ir 40 proc., kad blogėja), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (atitinkamai 52 ir 46 proc.) bei Liberalų sąjūdžio (52 ir 48 proc.) rinkėjai.

Visų kitų partijų rėmėjų didesnė dalis nurodė, kad reikalai Lietuvoje blogėja (nuo aštuonių iki devynių iš dešimties).

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ Eltos užsakymu 2024 m. kovo 15–kovo 25 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1115 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų.

Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 2,9 proc.

Per pastarąjį mėnesį (lyginant su 2023 m. spalio tyrimu) 4 procentiniais punktais padidėjo gyventojų dalis, manančių, kad reikalai Lietuvoje blogėja, o lyginant su apklausa prieš metus (2022 m. lapkritį), teigiančių, kad situacija Lietuvoje pastaruoju metu blogėja, sumažėjo 9 procentiniais punktais.

Didžiausi optimistai – jaunimas bei dešinieji, pesimistai – kaimo ir lenkų tautybės gyventojai

Kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, dažniau mini jaunimas iki 30 metų (31 proc. nurodė, kad gerėja), miestų gyventojai (24 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (32 proc.) bei su didžiausiomis (per 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (28 proc.), vadovai (29 proc.), besimokantis jaunimas (47 proc.) ir dešiniųjų pažiūrų gyventojai (33 proc.).

Kad reikalai šalyje blogėja, dažniau už kitus mano vyresni nei 50 metų žmonės (82 proc. mano, kad reikalai blogėja), kaimo gyventojai (83 proc.), darbininkai ir ūkininkai (81 proc.) bei pensininkai (83 proc.) ir lenkų tautybės gyventojai (94 proc.).

Tyrimas parodė, kad šiuo metu tik trijų partijų rinkėjai kiek optimistiškai vertina situaciją Lietuvoje – Laisvės partijos (50 proc. nurodė, kad padėtis šalyje paskutiniu metu gerėja), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (43 proc. atsakė, kad gerėja) bei Liberalų sąjūdžio (38 proc., kad gerėja), o visų kitų partijų rinkėjai situaciją šalyje vertina itin neigiamai (aštuoni ar devyni iš dešimties mano, kad padėtis Lietuvoje iš esmės krypsta į blogąją pusę).

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“ Eltos užsakymu 2023 m. lapkričio 16–27 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškuose.

Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.