„Kas čia jums tvarkys?“, – viltį praradęs gyventojas kreipėsi į portalą kauno.diena.lt, kai pasiteiravome, gal jau problemos nebėra.

Dalis vandens iš šios balos nubėga į nuotekų sistemą per netoliese esančias groteles. „Geriamas vanduo bėga ant gatvės, dabar jį dar ir pabrangino, o žmonės pinigus moka“, – įsitikinęs kaunietis.

Dėl šios situacijos ne kartą buvo kreiptasi į „Kauno vandenis“, tačiau priemonės, kurių iki šiol buvo imtasi, bergždžios.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Atvažiuoja, pasisukinėja, kaip visada, ant kulno ir išvažiuoja. Bala pastoviai būna. Kaip ir dabar“, – kalbėjo skaitytojas. Žiemą vis naujai atitekantis vanduo šąla ir gatvėje susidaro kalnas. Važiuoti ten su automobiliu – sudėtinga.

Kodėl niekaip nesutvarkoma? „Iš kur mums žinoti? Neįsivaizduoju. Bet jau trejus metus geriamu vandeniu laistome gatvę“, – sarkastiškai konstatavo vyras. Jis mano, kad to priežastis – įtrūkę ar trūkę vamzdžiai.

„Kauno vandenys“ šiemet buvo išpjovę asfaltą, atkasę šulinuką. Bet, anot gyventojo, bala kaip stovėjo taip stovi.

Jau trejus metus geriamu vandeniu laistome gatvę.

Pasakojo, kad šiemet buvo ardytas asfaltas, atkasta trasa, bet situacijos tai nepakeitė. Vanduo vis tiek sunkiasi ir bala vis tiek telkšo. Vanduo sunkiasi ir žiemą, gatvėje susidaro netolygus ledas.

„Kauno vandenų“ viešųjų ryšių specialistė Vaida Bytautė pakomentavo šį atvejį. „Problema dėl vandens sunkimosi iš vandentiekio šulinio ties Partizanų g. 48 namu bendrovei ,,Kauno vandenys“ žinoma. Buvo atliekami minėto vandentiekio šulinio bei jame esančios uždaromosios armatūros apžiūros bei profilaktikos darbai, nustatyta kad šulinyje esamas vamzdynas ir armatūra sandari, vanduo į šulinį sunkėsi iš grunto. Nuspręsta greta šulinio atlikti žemės kasimo darbus, (šulinys yra asfaltuotoje kelio dalyje) atlikus kasimo darbus galimo vamzdyno nesandarumo aptikti nepavyko“, – neslėpė atstovė.

Anot jos, vandens patekimo į šulinį priežasties nustatymą apsunkina labai nežymus vandens nutekėjimas, kurio nenustato turima vandens nutekėjimo paieškos įranga.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Šiuo metu su rangovu derinamas klausimas dėl vandentiekio vamzdyno atšakos renovacijos betranšėjiniu būdu nuo vandentiekio magistralinės linijos Partizanų g. iki minėto šulinio“, – nurodė V. Bytautė.

Gyventojams, skaičiuojantiems vandens nuostolius, belieka apsišarvuoti kantrybe. Galbūt kitų trejų metų nebeprireiks.

Akis bado šiukšlynas

Į „Kauno dieną“ kreipėsi Kalvarijos gatvės gyventojas ponas Vytautas ir vardijo problemas, kurių apstu ties sankirta su Alšėnų gatve. Pasak kauniečio, kiekviename sankryžos kampe akis bado netvarka.

Vienoje pusėje prieš kurį laiką sudegė namas, tačiau niekas sklypo netvarko. Tad šiame sklype jau pradėjo formuotis sąvartynas.

„Seniūnija, matyt, nepajėgi priversti šeimininkų tvarkytis, nes ten šiukšlynas tik didėja“, – pastebėjo Vytautas.

Vyras atkreipė dėmesį, kad kitoje gatvelės pusėje, greičiausiai taip pat privačiame sklype, suvešėjo Sosnovskio barščiai. Nenaikinami jie sparčiai plečiasi ir šiais invaziniais augalais užkrečia kitas teritorijas.

„Kas iš to, kad aplink tą sklypą bus naikinami barščiai, jei sklype jie toliau vešės. Ten jau gal 400 m aplink viskas plinta. Dabar pats metas juos naikinti. Galėtų miestas užpilti kokios chemijos ir savininkams išrašyti sąskaitą, nes kitaip jie čia dar toliau plėsis“, – pasiūlymą pateikė vietos gyventojas.

Nesitvarko: šeimininkai ignoruoja raginimus tvarkyti sklypą, tad tai bus padaryta miesto lėšomis. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Dar dvi bėdos

Dar kitoje Kalvarijos ir Alšėnų gatvių sankryžos vietoje – eismo saugumo problema. Pasak aleksotiškio, niekas nesirūpina kelio ženklais, nes vieną jų užstoja medžio šakos, todėl ženklas nepastebimas.

Ponas Vytautas įvardijo ir ketvirtą šios Aleksoto vietos problemą. Visai neseniai kapitališkai suremontuota Kalvarijos gatvė, tačiau ties minėta sankryža darbininkai paliko broką.

„Visoje gatvėje įrengti šaligatviai, atnaujinta kelio danga, įrengta lietaus nuotekų sistema, tačiau ties Alšėnų gatvės sankryža tie šuliniai neveikia. Ten nuolat telkšo balos. Nežinau, gal ten darbininkai tik nuotekų sistemos imitaciją padarė arba kažkas užsikimšę, bet tikrai vandens nesugeria“, – pažymėjo vietos gyventojas.

Brokas: pasak vietinių, lietaus surinkimo sistema neveikia, čia nuolat telkšo balos. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Savininkai įspėti

„Kauno diena“ savivaldybės atstovų pasiteiravo, ar galima privačių sklypų savininkus įpareigoti tvarkyti tiek sudegusio namo likučius, tiek naikinti Sosnovskio barščius. Specialistai pripažino, kad ne į visus raginimus tvarkytis savininkai davė atsaką.

„Aleksoto seniūnija sklypo savininką ne kartą įspėjo raštu dėl apleisto, neprižiūrimo turto. Praėjusiais metais išsiųsti reikalavimai sutvarkyti sklypą taip, kad jis atitiktų Kauno miesto švaros ir tvarkymo taisykles ir nekeltų grėsmės aplinkiniams. Savininkas į Aleksoto seniūnijos įspėjimus ir reikalavimus nereagavo, nesiėmė jokių priemonių sklypo būklei pagerinti.

Atsižvelgiant į tai, 2022 m. rugsėjį savininkui surašytas Administracinio nusižengimo protokolas. Savininkui ir toliau netvarkant ir neprižiūrint sklypo, šįmet priimtas sprendimas sklypą sutvarkyti Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšomis. Tam pasitelkta teisės aktų nustatyta tvarka – išrinktas tokio pobūdžio paslaugų teikėjas, patirtas išlaidas išreikalaujant iš sklypo savininko. Darbus numatyta atlikti iki birželio“, – apie sudegusio namo vietoje atsiradusio sąvartyno tvarkymą dienraščiui komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Seniūnija, matyt, nepajėgi priversti šeimininkų tvarkytis, nes  šiukšlynas tik didėja.

Už neprižiūrimą sklypą savininkui taip pat taikomi didesni mokesčiai. Šis sklypas pernai įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą.

R. Savickienė pažymėjo, kad minėtoje Aleksoto vietoje augančius Sosnovskio barščius turi naikinti žemės sklypo savininkas ir jis yra apie tai informuotas raštu. „Kitoje Alšėnų gatvės pusėje Sosnovskio barščiai auga nesuformuotoje valstybinės žemės dalyje. Juos naikina Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius.

Teritorija Kalvarijos ir Alšėnų gatvių sankryžoje pradėta tvarkyti. Pernai dalyje teritorijos Aplinkos apsaugos skyrius išpjovė krūmynus, nugenėjo medžius. Transporto ir eismo organizavimo skyrius įvažiavimo iš Kalvarijos gatvės kelią užtvėrė betoniniais blokais, kad pašaliniai asmenys nevežtų atliekų. Šiemet tvarkymo darbai tęsiami“, – nurodė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Vertins situaciją

Ji teigė, kad Kaune nuolatos vykdoma kelio ženklų priežiūra, kurių mieste yra apie apie 27 tūkst.

„Kiekvieną pavasarį dėmesys skiriamas įvertinti, ar želdiniai neužstoja ženklų. Įvertinę situaciją, priimsime reikalingus sprendimus“, – dėl medžio šakomis užstojamo kelio ženklo pasisakė R. Savickienė.

Dėl ketvirtos vietos gyventojo įvardytos problemos, kad tvarkant Kalvarijos gatvę buvo paliktas nuotekų sistemos brokas, specialistė patikino, kad gyventojai turėtų tiksliau nurodyti vietą, kur nenubėga vanduo. Jei informacija pasitvirtintų, gatvę remontavusiems rangovams tektų broką taisyti.

„Jei gyventojai galėtų atsiųsti nuotraukų ar konkretų adresą, kur po lietaus telkšo balos, informaciją perduotume rangovams ir problemą išspręstume“, – nurodė R. Savickienė.

Suniokojo gatvę

Dar pernai rudenį Biržų gatvėje prasidėjo lietaus nuotekų sistemos įrengimo darbai. Gyventojai piktinasi, kad sunkiasvorė darbininkų technika sulaužė tiek gatvės asfaltą, tiek šaligatvius.

Į „Kauno dieną“ vietos gyventojai nusprendė kreiptis po ilgų derybų su „Kauno vandenų“ samdytais rangovais – bendrove KRS. Kauniečiai pirštu baksnojo į sulaužytą asfaltą, sutrupintą šaligatvį.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Mūsų gatvė nebuvo geriausios būklės, bet dabar vien duobės, asfalto gabalus galima rankomis rinkti. Sunkvežimiai ir šaligatviais važinėjo, čia jie ir sustatyti buvo. Mano dukra paspirtuku bandė važiuoti tais šaligatvių likučiais, tai koją susižeidė. Kalbėjome, kad jie turi sutvarkyti, bet niekas mūsų negirdi“, – skundėsi Biržų gatvės senbuviai.

Žmonės rodė problemines vietas, o jų kelių šimtų metrų atkarpoje – apstu. Gatvėje yra nuokalnė, jos apačioje asfaltas labiausiai sulaužytas, pilna duobių, kelio danga byra gabalais. Vietiniai pasakojo, kad buvo atvažiavę nuotekas tiesę rangovai, kažkas iš savivaldybės ir apžiūrėjo gatvę. Po kelių dienų atsirado sužymėjimai, kur esą turės būti klojama nauja asfalto danga. Tačiau tos atkarpos labai keistai parinktos, nes numatyta asfaltuoti vieną gatvės pusę, o kitoje pusėje, nors ji taip pat sugadinta, nepažymėta, kad danga turi būti perklota.

„Pažiūrėkite į gatvės kraštus – viskas toliau byra. Šaligatviai irgi baisūs, neįmanoma vaikščioti. Paliktos duobės aplink šulinius. Neaišku, kada kas čia sutvarkys“, – stebėjosi vietiniai.

Kauniečiai tikino, kad iš naujos lietaus surinkimo sistemos bus mažai naudos, nes nuokalnėje nepadaryti nuolydžiai nuo kelkraščio, šioje atkarpoje nėra ir šaligatvių, todėl visą purvą vanduo, lyjant lietui, neš į šulinius ir jie greitai užsikimš. Žaliakalnio gyventojia ragino bent jau įrengti minimalius nuolydžius, tačiau darbininkai atsisakė, nes to esą nenumatyta projekte.

„Šiaip nežinau, kodėl jie čia sugalvojo tuos šulinius įrengti. Prieš kelerius metus „Kauno vandenys“ čia jau buvo įrengę siurblinę, šulinį,   nebuvo problemų dėl lietaus surinkimo. O dar kai tvarko viską taip atsainiai, tik pinigus mėto, nes nebus naudos iš tų šulinių“, – pastebėjimais dalijosi gyventojai.

Brokas: kol rangovai asfaltavo dalį Biržų gatvę, pakraščiuose jų technika toliau laužė asfaltą. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

Paliko šiukšlyną

Dėl darbų nuolat kilusios dulkės – palyginti maža problema, tačiau darbininkų paliktos šiukšlės tapo gyventojų galvos skausmu.

Net keliose vietose matyti paliktų betono gabalų, kitoje gatvės vietoje mėtosi ir smulkios statybinės atliekos.

„KRS darbininkams sakėme, kad susirinktų šiukšles, betono ir armatūros atliekas, bet jokio atsakymo nesulaukėme. Dar reikia paieškoti, kas taip neatsakingai dirbtų. Kur prisiliečia, ten arba kas sulūžta, arba šiukšlynas lieka“, – pykčio neslėpė vietiniai.

Pažiūrėkite į gatvės kraštus, viskas toliau byra.

Žmonės supranta, kad netvarkomi šiukšlynai greitai pritraukia naujų atliekų, todėl baiminasi, kad po langais artimiausiu metu neatsirastų sąvartynų, kurių taip pat niekas nenorės tvarkyti.

Akmeniniai borteliai

Gyventojai buvo įsitikinę, kad nuotekų sistemos teisiamos pagal 2018 m. parengtą projektą. Jame buvo numatyta, kad turi būti įrengti šulinėliai, įeinantys į šaligatvio bortelius, tačiau darbininkai įrengė apvalius šulinius.

„Mums darbininkai pašiepiamai pasakė, kad jau prisipirko apvalių šulinių, tad nebeturi kur jų dėti, todėl ir sudėjo. Neaišku, pagal kokį projektą jie tai padarė, bet, atrodo, kad niekam neįdomu“, – stebėjosi vietiniai.

Negana to, kad šulinėliai ne tokie, kokie turėjo būti, dėl apvalių šulinių darbininkams teko improvizuoti su medžiagomis. Biržų gatvės dalyje buvo sudėti senoviniai akmeniniai borteliai, tačiau jų priderinti prie apvalių lietaus surinkimo šulinėlių rangovams nepavyko.

„Aplink šulinius sudėjo betoninius bortus. Dabar dalis – rausvų akmeninių, dalis – nykiai pilkų. Kažkokią mišrainę padarė. Nežinia, ar tie borteliai nesaugomi paveldo, nes tikrai nedaugelyje Žaliakalnio vietų jie buvo, bet kur dingo – nežinia“, – problemas vardijo vietiniai.

Naujos bėdos

„Kauno dienai“ pradėjus dėmėtis Biržų gatvės remonto darbais, į šią Žaliakalnio vietą vėl sugrįžo darbininkai. Kaip pasakojo gyventojai, bendrovės KRS atstovai buvo kelis kartus atvykę, vėl pažymėjo gatvę. Po kelių dienų prasidėjo asfaltavimo darbai, tačiau ir jie gyventojus varo į neviltį.

„Išasfaltavo lopais, bet gatvės kraštuose toliau byra asfaltas. Kol asfaltavo vieną vietą, vėl sulaužė kitą. Tokia darbų kokybė – apverktina“, – apmaudo neslėpė vietiniai.

Be to, šiomis dienomis miestą skalavo lietus. Žaliakalnio gyventojai spėjo įvertinti ir naujai įrengtus nuotekų šulinius.

„Keli šuliniai padaryti taip, kad vanduo juos aplenkia ir į vidų nesubėga. Tai kam jie reikalingi, jei nesurenka vandens?“ – baisėjosi kauniečiai.

Viskas pagal projektą?

Darbus užsakiusios bendrovės „Kauno vandenys“ atstovai gynė rangovus ir tikino, kad KRS darbus atlieka pagal projektą.

Beje, specialistai patikslino, kad darbai atliekami ne pagal 2018 m. projektą, kuriuo rėmėsi gyventojai, o pagal 2022 m. balandžio 25 d. pasirašytą sutartį „Paviršinių nuotekų tinklų Širvintų 2-as tak., Eigulių g., Širvintų g., Anykščių g., Zanavykų g., Jonavos g., Biržų g., Kapsų g. Kauno mieste statybos ir rekonstravimo darbų sutartis“.

„Rangos darbai vykdomi pagal parengtą techninį darbo projektą. Dangas rangovai atstato į prieš darbų pradžią buvusią padėtį. Šiuo metu darbai dar nebaigti, žemės darbų leidimas yra galiojantis ir per gegužę darbus planuojama užbaigti“, – komentavo „Kauno vandenų“ specialistai ir pridūrė, kad pagal pačią sutartį visi darbai turi būti baigti iki liepos 1 d.

Pasiteiravome ir dėl nuolydžių įrengimo, ir dėl akmeninių bortelių, ir apvalių, o ne integruotų į šaligatvius šulinių. „Kauno vandenų“ atstovai kartojo, kad viskas – pagal projektą, o nuožulnumai pagal techninį darbo projektą nebuvo numatyti.

„UAB „Kauno vandenys“ bortelių neįrenginėja“, – pridurta dienraščiui atsiųstame komentare.

„Pagal projektą ir pakeitimus nuspręsta įrengti apvalias lietaus surinkimo groteles, dėl esamų akmeninių bortų sudėti aplink apvalias lietaus surinkimo groteles technologiškai buvo neįmanoma. Sprendimas dėl grotelių įleidimo į šaligatvius turėtų būti priimtas su gatvės rekonstrukcijos projektu. Pagal gatvės bortelių tipą ir esamą jų aukštį tai padaryti technologiškai taip pat neįmanoma“, – aiškino „Kauno vandenų“ specialistai.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis pakartojo „Kauno vandenų“ atstovų pasakymus, kad akmeninių bortelių įrengti techniškai negalima, o gatvėje tinka ir apvalūs šuliniai, nes taip esą buvo nuspręsta po atliktų projekto korekcijų.

„Iki darbų pradžios šioje gatvėje paviršinių tinklų sistemos nebuvo. Po atliktų darbų rangovai privalės visas dangas atstatyti į savo vietas. Artimiausiu metu didesnis šios gatvės remontas nenumatytas. Kaip įprastai, Kaune gatvės tvarkomos atsižvelgus į eismo intensyvumą ir naudingumą visuomenei“, – nedaugžodžiavo A. Pakalniškis.

„Kauno dienai“ vietos gyventojai skundėsi, kad Ąžuolyno pašonėje gyvenimas toli gražu gamta nekvepia, labiau automobilių išmetamaisiais dūmais. Ramiai gyventi trukdo ir padidėjusio eismo keliamas triukšmas.

„Kai šią gatvę sutvarkė, žymiai padaugėjo automobilių. Nuo 10 val. visą dieną zuja. Net langų negalime atsidaryti“, – kalbėjo Vydūno alėjos gyventojas Stasys.

Vyras tikino, kad transportas kelia ir triukšmą, nuolat po langais burzgia varikliai, kartais vairuotojai nuspaudžia ir garsinį signalą, sucypia padangos.

„Seniau tiek automobilių tikrai nebuvo. Dabar neįmanoma – nuolatinis eismas ir spūstys“, – pridūrė kaunietis.

Vietinis gyventojas neatmetė tikimybės, kad eismas Ąžuolyno pašonėje intensyvesnis dėl to, kad vis dar uždaryta Radvilėnų plento atkarpa nuo Lietuvos zoologijos sodo iki Tunelio gatvės. Atidarius šią atkarpą, dalis srauto būtų nukreipta būtent Tunelio gatve.

Seniau tiek automobilių tikrai nebuvo. Dabar neįmanoma – nuolatinis eismas ir spūstys.

Tačiau kol ten dar vyksta remontas, vyras siūlo išeitį – sureguliuoti šviesoforą ties Vydūno alėjos ir K. Petrausko gatvės sankryža.

„Galėtų padaryti, kad važiuojantiems Vydūno alėja ilgiau degtų žalias signalas. Tada daugiau automobilių pervažiuotų, nereikėtų jiems čia po langais ilgai stovėti. Manau, kad, tinkamai sureguliavus šviesoforą, tikrai mums lengviau pasidarytų gyventi“, – įsitikinęs Stasys.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius dienraščiui teigė, kad eismas mieste nuolat stebimas ir, jei reikia, koreguojamos šviesoforo fazės.

Eismas: gyventojai pastebi, kad Vydūno alėjoje padaugėjo automobilių, todėl per triukšmą ir išmetamuosius dūmus negalima net langų atsidaryti. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Radvilėnų plento uždarymas daro tiesioginę įtaką padidėjusiems srautams ne tik Vydūno alėjoje, bet visose aplinkinėse gatvėse. Tai laikinas nepatogumas. Po minėtos atkarpos atidarymo eismas normalizuosis ir vyks įprasta tvarka.

Eismo valdymo centras nuolat stebi automobilių srautus ir atitinkamai reguliuoja šviesoforus ir eismo pralaidumą pagal poreikį“, – nurodė specialistas.

Tvarkomą Radvilėnų plento atkarpą tikimasi atverti iki vasaros pabaigos.

Butui priklauso vieta?

Karaliaus Mindaugo pr. 64-ojo namo gyventojai į „Kauno dieną“ kreipėsi su skundu dėl automobilių statymo vietų. Pasak vietos gyventojų, butui turi priklausyti bent viena vieta, tačiau Verslo centras visas jas esą pasisavino.

„Kai pirkome butus, mums buvo sakoma, kad turėsime ir parkavimo vietą. Mums pardavėjai aiškino, kad stovėjimo aikštelė bus po M. K. Čiurlionio tiltu, taip pat bus galima automobilius statyti vidiniame kieme. Tačiau visas aikšteles išsinuomojo Karaliaus Mindaugo verslo centras ir mums nieko neliko“, – pasakojo Karaliaus Mindaugo apartamentų įgaliotas daugiabučio namo atstovas Vincentas Kašėta.

Kai pirkome butus mums buvo sakoma, kad turėsime parkavimo vietą.

Jis teigė, kad dėl parkavimo vietų laiškus siuntė ir Karaliaus Mindaugo verslo centrui, ir valstybinėms institucijoms. Čia įsikūrusi architektų studija nurodė, kad apartamentams priklauso 24, o komercinių patalpų atstovams 32 parkavimo vietos. Pasak gyventojo, būtent vidiniame kieme jiems buvo numatytos automobilių vietos, tačiau ir jos rezervuotos.

Ima mokestį

Verslo centro atstovai iškabino skelbimus, kad už parkavimo vietą bus imamas mokestis. Skelbime nurodoma esą nuo šių metų pradžios gyventojai turi susimokėti už vietą – 80 eurų ir PVM, jei automobilį nori palikti lauke, arba 110 eurų ir mokesčius, jei gyventojas pageidauja automobilį statyti po stogu esančioje aikštelėje.

Skundas: Karaliaus Mindaugo apartamentuose įsigiję butus tikėjosi ir nemokamos parkavimo vietos, bet dabar prašoma susimokėti. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Absurdiškai skamba, kad turime iš Verslo centro nuomotis vietą, nors mums buvo sakyta, kad perkant butą viena vieta ir taip priklauso. Vieną rytą pamatėme, kad atsirado ženklai „Rezervuota“. Jei mes pasistatome automobilį, iškviečia policiją, bet ji negali nubausti, nes Verslo centras nepateikia dokumentų, kokių pagrindu įrengė tas rezervuotas vietas. Jie negali įrodyti, kad turi dokumentus. Kitą dieną radome nuleistus užkardus, nors gyventojai nebuvo apie tai informuoti“, – piktinosi vietos gyventojas.

Jis teigė, kad kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą. Jos atstovai esą paaiškino, kad užkardų negali būti.

„Jie man nurodė, kad šioje vietoje suformuotas bendras žemės sklypas ir Verslo centras neturi teisės statyti užkardų, nepriklausomai nuo to, kad rezervavo vietas. Tai tą užkardą jie pakėlė, tačiau kieme prikabino skelbimų, kad užkardas vėl bus nuleistas, o tiems, kam reikia pravažiuoti, turi su Verslo centru susisiekti, nurodyti kontaktus, valstybinį numerį ir pan. Gyventojai savo duomenis nusiuntė ir gavo atsakymą, kad nemokamų vietų aikštelėje nėra ir visos vietos kainuoja“, – aiškino V. Kašėta.

Į Verslo centro laišką gyventojas atsakė argumentuodamas, kad jie neturi teisės nuleisti užkardo, kol gyventojai neturės savo pravažiavimo. Po to, pasak kauniečio, iš verslininkų daugiau jokių žinių nesulaukė.

„Gyventojai neprieštarauja, kad Verslo centras dienos metu naudotų tas vietas, bet vakarais juk klientų nėra, aikštelė tuščia, todėl čia apartamentus turintys žmonės galėtų laisvai statyti savo transporto priemones. Aikštelėje telpa visi, tik reikia bendradarbiauti“, – įsitikinęs Karaliaus Mindaugo 64-ojo namo gyventojas. Jis pridūrė, kad problema dėl parkavimo kyla ne tik jo namo gyventojams, bet ir kitiems, įsikūrusiems tame pačiame sklype.

Savivaldybė nesikiša

Dėl Verslo centro užimtų parkavimo vietų „Kauno diena“ kreipėsi į miesto savivaldybę – galbūt ši gali gyventojams padėti. Tačiau, pasak valdininkų, sklypas privatus, todėl savivaldybė jame šeimininkauti negali.

„Karaliaus Mindaugo pr. 64 yra privatus sklypas, tad nei savivaldybė, nei kita įstaiga neturi jokios teisinės galimybės reguliuoti parkavimo sprendimų jame. Gyventojai, pirkdami butą, turi įvertinti poreikį parkuoti transporto priemones. Dažniausiai statytojai siūlo įsigyti ar nuomoti parkavimo vietas“, – pastebėjo biudžetinės įstaigos „Parkavimas Kaune“ vadovas Justas Limanauskas.

Jis pažymėjo, kad ženklus „Rezervuota“ galima įrengti vadovaujantis teisės aktu „Rezervuota stovėjimo vieta. Įrengimo, pašalinimo ir specialių leidimų statyti transporto priemones šio ženklo galiojimo zonoje išdavimo tvarkos aprašas“.

„Vadovaujantis juo, kiemuose, sudarius rezervuotų vietų sutartį, ženklą „Rezervuota“ galima statyti tik privačiuose sklypuose, bet Karaliaus Mindaugo pr. 64 tokia sutartis nesudaryta. Aikštelė po Čiurlionio tiltu rezervuota, vadovaujantis minėtu teisės aktu ir išnuomota vienam iš sklype esančio nekilnojamojo turto vystytojų.

Privačių sklypų namų gyventojų klausimai dėl parkavimo su savivalda neturėtų būti derinami, nes šiuos klausimus turi spręsti patys gyventojai prieš įsigydami nekilnojamąjį turtą. Karaliaus Mindaugo pr. 64 esantis privatus sklypas yra labai didelis, gyventojai šiuos klausimus turėtų spręsti su parkavimo vietų savininkais“, – teigė J. Limanauskas.

NŽT vizitas

NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas dienraščiui patvirtino, kad tarnyba buvo nuvykusi į minėta sklypą. Specialistai žemės naudojimo patikrinimą atliko dar pernai. Tąkart buvo gautas pareiškimas, kad trukdoma pravažiuoti, užrakinti vartai.

„Nuvykus į vietą nustatyta, kad teritorijoje yra rakinami tik vieni vartai, tuo trukdoma pravažiuoti ties rytiniu įvažiavimu (ties Kaunakiemio g. 3), tačiau judėjimas ir važiavimas sklypo viduje neapribotas.

Reaguodama į patikrinimą, UAB „KPC nekilnojamasis turtas“ 2022 m. kovo 16 d. pateikė raštą ir informavo, kad šie vartai yra ne jų statyti, jie nežino, kas juos užrakino, tačiau šiuo metu jie yra atrakinti (kas atrakino, įmonė irgi nežino). Kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta, kam priklauso vartai ir kas juos užrakina ir atrakina, tyrimas buvo nutrauktas“, – komentavo R. Golubovas.

Jis nurodė, kad Karaliaus Mindaugo pr. 64 pastatas patenka į žemės sklypą Kaunakiemio g. 1, kuris suformuotas atsižvelgiant į Kauno miesto valdybos 1998 m. sprendimą.

Pasak NŽT atstovo, vėliau pastatų, esančių Kaunakiemio g. 1, savininkės bendrovės „KPC nekilnojamasis turtas“ iniciatyva buvo parengtas teritorijos detalusis planas, jis patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu.

NŽT aiškino, kad pagal 1998 m. lapkričio 6 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį buvo išnuomotas Lietuvos ir Airijos akcinei bendrovei „Kauno pieno centras“, 2007 m. vasario 23 d. susitarimo pagrindu minėto žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta su akcine bendrove „Kauno pieno centras“, tačiau vėliau nuomos sutartis su bendrove „KPC nekilnojamasis turtas“ nebuvo sudaryta.

Rinkliava: gyventojai už automobilio vietą turi susimokėti 100 eurų viršijantį mokestį. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Pasak R. Golubovo, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės informacijos matyti, kad šiame žemės sklype yra sandėlis, keli administracinės paskirties pastatai su gyvenamosiomis patalpomis, keli komerciniai pastatai su gyvenamosiomis patalpomis,

„Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), pateiktame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

Pagal naujausius VĮ Registrų centro duomenis matome, kad žemės sklype šiuo momentu jau yra ir kitų pastatų savininkų, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimai nebuvo atlikti“, – aiškino NŽT atstovas.

Jis nurodė, kad apie reikalavimą pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį yra informuota bendrovė „KPC nekilnojamasis turtas“.

„2015-03-18 raštu ir 2021-11-22 raštu UAB „KPC nekilnojamasis turtas“ ir kitų sklype esančių statinių savininkai buvo informuoti apie būtinumą pateikti planą su pažymėtomis sklypo dalimis statiniams eksploatuoti, tačiau iki šiol toks planas NŽT nebuvo pateiktas, dalys tarp bendraturčių nenustatytos, nuomos sutartys nesudarytos.

Žemės sklypo naudotojams pateikus žemės sklypo planą, NŽT Kauno miesto skyrius apskaičiuos žemės sklypo dalis tarp bendraturčių ir pagal pateiktus prašymus spręs klausimą dėl tolesnių procedūrų – išnuomoti, parduoti priskirtas bendro naudojimo žemės sklypo dalis pastatų ar patalpų savininkams“, – kokios procedūros turi būti atliktos, informavo R. Golubovas.

Savininkų pozicija

Savo poziciją dėl parkavimo vietų gyventojams pateikė ir bendrovės „KPC nekilnojamasis turtas“ vadovas Andrius Valasevičius. Ši bendrovė nuosavybės teise valdo parkavimo aikšteles.

„Norėtume paaiškinti, kad bendrovė nuosavybes teise valdo visą lauko parkavimo aikštelę ir mažesnę pusę parkavimo aikštelės po stogu. Kitas aikštelės dalis nuosavybės teise yra įsigiję gyventojai ar kiti juridiniai asmenys (patalpų savininkai). Nurodytas parkavimo vietas teisės aktų nustatyta tvarka, turint suderintą projektą ir statybą leidžiantį dokumentą, savo lėšomis įrengė „KPC nekilnojamasis turtas“. Tokia parkavimo aikštelė yra atskiras nekilnojamasis daiktas, kurį jos savininkai gali valdyti, juo naudotis ir disponuoti savo nuožiūra. Bendrovė dalį jai priklausančios parkavimo aikštelės vietų nuomoja šiame žemės sklype esančių patalpų savininkams ar naudotojams, tokios vietos yra pažymėtos ženklais, kad vieta yra rezervuota, t. y. naudojama konkretaus naudotojo“, – dėstė A. Valasevičius.

Pozicija: Verslo centro atstovų teigimu, aikštelė yra jų nuosavybė, todėl parkavimą gali organizuoti savo nuožiūra. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Jis tikino, kad pastaruoju metu parkavimo problema Kauno miesto centrinėje miesto dalyje tapo itin aktuali, o be įvažiavimo kontrolės nuolat kyla konfliktinių situacijų, kai atskiriems savininkams nuosavybės teise priklausančios ar pastatų patalpų naudotojų išsinuomotos iš savininko parkavimo vietos būna užstatomos.

„Be to, nesant įvažiavimo kontrolės parkavimas bendrovės valdomoje aikštelėje vyksta chaotiškai, parkuojant automobilius ne tik svetimose parkavimo vietose, bet ir užstatant kitus automobilius. Nuolat yra užstatomas ir pats pravažiavimas aikštele, o tai daryti draudžiama ir dėl būtinybės užtikrinti priešgaisrinį privažiavimą nelaimės atveju. Dėl to aikštelės savininkai ir naudotojai bendru sutarimu sutarė įvesti įvažiavimo į parkavimo aikštelę kontrolę, siekdami užtikrinti tvarką“, – aiškino pašnekovas ir pridūrė, kad įvažiavimo kontrolės įranga buvo įrengta „KPC nekilnojamasis turtas“ lėšomis.

Pasak bendrovės direktoriaus, „KPC nekilnojamasis turtas“, kaip aikštelės dalies savininkas, esą užtikrina teisę Verslo centro patalpų savininkams naudotis, o pageidaujantiems – parkavimo vietą išnuomoti.

„Visiems parkavimo aikštelės savininkams (bendraturčiams) ar šios aikštelės nuomininkams yra suteiktos techninės priemonės laisvai be jokių apribojimų patekti į aikštelę ir naudotis jų valdomomis parkavimo vietomis. Daikto savininko suteikimas kitam asmeniui laikinai už tam tikrą atlyginimą pasinaudoti svetimu daiktu yra įprasta praktika, nes daikto savininkas tokį daiktą yra sukūręs savo lėšomis, jis moka už jį nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius, jam tenka atsakomybė už daikto būklę ir jo priežiūrą ir pan. Tokia praktika yra taikoma tiek kitose Kauno miesto Centro ir Senamiesčio dalyse, kur parkavimo vietų nėra tiek, kiek jų reikėtų kiekvieno daugiabučio patalpų savininkams, tiek ir kituose didžiųjų Lietuvos miestų centrinėse dalyse“, – kodėl iš gyventojų imamas parkavimo vietų mokestis, aiškino A. Valasevičius.

Jis tikino, kad gyventojai, nesutinkantys sudaryti nuomos sutarties, turi alternatyvą statyti automobilius miestui priklausančioje aikštelėje.

„Bendrovės su kiekvienu iš savininkų sudarytose patalpų pirkimo–pardavimo sutartyse buvo nurodyta, kad parduoda tik patalpas. Tačiau parkavimo aikštelė yra atskiras nekilnojamasis daiktas ir jis parduodamas nebuvo. Aplinkybė, kad patalpų savininkas, nesant įvažiavimo į parkavimo aikštelę kontrolės, galimai naudojosi aikštele, neturėtų būti aiškinama taip, kad savininkas tokią parkavimo vietą įsigijo“, – pridūrė „KPC nekilnojamasis turtas“ direktorius.

Jis aiškino, kad užkardo pakėlimo ir nuleidimo priemones turi visi asmenys, kurie turi teisę naudotis  šia parkavimo aikštele, t. y. aikštelės savininkai ir nuomininkai. Pasak pašnekovo, asmenys, neturintys teisės naudotis parkavimo aikštele, parkavimo aikštelėje negali laikyti savo transporto priemonių.

„Bendrovės komercinių patalpų naudotojams išnuomotos parkavimo vietos yra suteiktos naudotis be apribojimų visą nuomos sutarties laiką ir bendrovė neturi galimybės suteikti kitam asmeniui galimybės naudotis parkavimo vieta. Gyventojai turi teisę savarankiškai susitarti su tokiais parkavimo vietų nuomininkais dėl laikino (tam tikrą paros laiką) pasinaudojimo nuomininko valdoma parkavimo vieta ir tokio pasinaudojimo sąlygų, o bendrovė tokiems susitarimams neprieštarautų“, – apie tai, kodėl gyventojams neleidžiama be jokio mokesčio aikštelėje palikti automobilius naktimis, komentavo A. Valasevičius.

Statybų inspekcijos pozicija

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kad statant naujus daugiabučius gyvenamuosius namus privaloma suprojektuoti ir įrengti vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui.

Rekonstruojant, remontuojant statinius ar keičiant jų paskirtį taip pat turi būti projektuojamos ir įrengiamos privalomosios automobilių stovėjimo vietos. Tuo atveju, jei rekonstravimo, remonto darbais, taip pat neatliekant jokių statybos darbų, komercinės paskirties patalpų paskirtis keičiama į gyvenamąją (butų), privaloma suprojektuoti ir įrengti vieną automobilio stovėjimo vietą kiekvienam naujam butui.

Savivaldybių administracijos, prieš išduodamos statybą leidžiančius dokumentus (SLD) keisti patalpų paskirtį, privalo patikrinti, ar statinio projekto, kuriame numatyta keisti patalpų ar statinių paskirtį, sprendiniai atitinka aplinkos ministro nustatytus reikalavimus, tarp jų ir automobilių stovėjimo vietų skaičių.

Statybos inspekcija vykdo statybos valstybinę priežiūrą, į kurią nepatenka statinių naudojimo priežiūra. Savivaldybės administracijos išduoda SLD ir vykdo statinių naudojimo priežiūrą, todėl manytina, ar konkrečiu atveju pagrįstai butų savininkai reikalauja automobilių stovėjimo vietų, pagal kompetenciją turėtų įvertinti ir atsakyti Kauno miesto savivaldybės administracija.

– Gyvename čia jau ketverius metus, nebuvo jokio ženklo, nurodymo, niekas mūsų neinformavo. Bandėme ieškoti, kodėl taip buvo, skambinome ir projekto vadovui, sakė ieškoti savivaldybės portale. Net akys šoktelėjo ant kaktos, kad patys turime ieškoti informacijos. Vėliau klausinėjau ir kitų darbuotojų, sakė neva turėjo būti padėta kažkokia lentelė pagal reikalavimus. Aš šiuo keliuku važiuoju kiekvieną dieną, tačiau jokio ženklo nemačiau. Gal jis kažkur ir buvo numestas, bet ne taip turėtų būti, – skundėsi gyvenamųjų namų rajono gyventojas Rokas Jaunius.

– Kaip būna dažniausiai? Kiekvienas nuosavo namo savininkas turi savo konteinerius ir nesinaudoja savivaldybės?

– Taip. Čia visi nuosavi namai ir kotedžai. Visi turi savo konteinerius, jokio bendro nėra. Vienintelis artimiausias konteineris būdavo gretimame rajone, bet ten skaitosi sodai, kur irgi nuosavas visiškai rajonas. Yra vienas konteineris pačiame jo gale.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas jums sukėlė didžiausią šoką?

– Tai šalutinis keliukas, kai prieš ketverius metus atsikraustėme, nebuvo jokio kelio. Pagal valstybės planą, čia punktyrinė linija. Šioje vietoje daugiau gyvenamųjų namų nėra. Pagrindinis kelias būtų šiek tiek toliau.

Vilniaus rajone Antakalnyje gyvenanti šeima pabrėžė: konteineriai pastatyti ne tik ne prie pagrindinio kelio, bet ir apie jų atsiradimą informuoti nebuvo. Su tuo sutinka ir šalia esančios sodų bendrijos pirmininkas Mindaugas Gricius. Gavęs pirminį planą, jis statyboms prieštaravo. Apie konteinerius sužinojo tik dabar: „Paskambinau į savivaldybę, pamačiau toje vietoje buvo nupieštas preliminarus planas, ir pasakiau, kad nestatytų žmonėms po langais konteinerių, kad yra vietos prie transformatorinės, prie kelio. Jie sakė, kad ten apsaugos zonos, nelabai galima. Tačiau mes darėme komunikacijas ir tikrai žinau, kad galima. Sakė peržiūrės ir pasistengs padaryti kuo toliau. Tik dabar pamačiau, kaip padarė. Mus informavo, kad neveš šiukšlių ir reikės čia viską nešti.“

Gyventojai sako, kad kreiptasi į Vilniaus savivaldybę, jog ji pateiktų įrodymų, kad įspėjimai buvo paviešinti. Tačiau, anot jų, to padaryta nebuvo.

– Pagal protokolą turėtų būti kažkoks susitikimas, tačiau jis neturi prasmės, jei gyventojai neinformuoti, – skundėsi R. Jaunius.

– Kokios emocijos ir jausmai artėjant šiltajam sezonui?

– Mes gyvename su trimis vaikais – du 10 mėnesių ir trejų metų vaikas. Pas kaimynus – du vaikai. Vasara šiame rajone nėra jokių nei žaidimų aikštelių, nei bendrų susitikimų vietų, tik kiemai. Visi renkasi šiame plote. Įsivaizduokite, atvažiuoja surinkti šiukšlių, keliamos šiukšles, vėjas pučia viską į kiemą: visas dulkes, kvapą, bakterijas.

Prie pat gyvenančią šeimą apstulbino ir faktas, kad šie konteineriai bus skirti visai gyvenvietei, žmonių srautas bus didelis: „Šiuos konteinerius stato visam rajonui, jie visur naikina išvežamas šiukšles, ir stato tokius. Reikia žiūrėti pagal įstatymą, man rodos, nuo sklypo turi būti kažkoks atstumas iki konteinerių: nuo lango – 10 m.“

Gyventojų nuomonė, kad netinka, labai gaila, bet mus pasiekė per vėlai.

Vis dėlto Vilniaus savivaldybė laikosi savo pozicijos, kad apie konteinerių statybas ji gyventojus informavo, tačiau nesulaukė jokio atsako. Situacija pakomentavo Vilniaus savivaldybės atliekų tvarkymo vadovė Eglė Bernotavičienė: „Viešinimo procedūros vyko birželio mėnesį, nė vienas suinteresuotas asmuo nesudalyvavo, nepareiškė savo pozicijų, todėl ir nežinojome, kad yra kažkokių gyventojų bendruomenės kitų siūlymų. Gaila. Aikštelė jau ten. Dabar seniūnas sako, kad post factum nenorėjo, prieštaravo. Mes jų nei girdėjome, nei gavome raštu. Dabar tik išgirdome. Gyventojai nepasinaudojo savo teise ir pareiga teikti siūlymus laiku ir nustatyta tvarka. Kitų sprendimų negalime priimti, nes nėra jokių objektyvių aplinkybių, kodėl netinka dabartinė aikštelė, kokių reikalavimų ji neišlaiko. Gyventojų nuomonė, kad netinka, labai gaila, bet mus pasiekė per vėlai.“

Savivaldybė sako, kad šansų, jog konteineriai būtų perkelti, kone nėra. Tačiau gyventojai pasiduoti negalvoja, žada rinkti parašus ir įrodyti, kad apie statybas jie informuoti tinkamai nebuvo.

Susiaurinta gatvė

Į „Kauno dieną“ kreipėsi Žeimenos gatvės gyventojas Eimutis ir papasakojo, su kokiomis problemomis susiduria dėl naujų statybų.

Pasak jo, šioje gatvėje statomi net keli daugiabučiai, todėl statybininkai susiaurino vieną gatvės atkarpą.

Dėl šios priežasties kiekvieną dieną kauniečiai stringa spūstyse. Žmonės priversti ne tik laukti, kol atsilaisvins kelias nuo priešpriešine juosta atvykstančių automobilių, bet ir lūkuriuoti, kol į statybvietę atvykę darbininkai iš sunkiosios technikos iškraus medžiagas ir patrauks viską nuo gatvės.

Skundas: pasak vietinių, nors gatvė kartais plaunama, pėstiesiems vis tiek tenka klampoti per purvus./Regimanto Zakšensko nuotr.

„Mes gyvename Žeimenos gatvės gale. Ši gatvė ir taip siaura, o statybos vyksta nežmonišku tempu. Dabar darbininkai iškniso pusę gatvės, tad spūstys – dar didesnės. Reikia bent pusę valandos anksčiau iš namų išvažiuoti, kad neįstrigtum.

Ryte, kai į mokyklą veža vaikus, spūstys didžiausios, bet ir šiaip dieną tenka pastovėti. Būna, tai sunkvežimi stovi, tai vieni laukia, kol pravažiuos kiti. Eismo niekas nereguliuoja. Nežinau, kodėl padarė tokį chaosą“, – piktinosi Eimutis.

Tai absurdas ir pasityčiojimas iš visų gyventojų.

Pasak kauniečio, vykdant tokias dideles statybas, turėtų būti pagalvota apie aplinkkelį ar papildomą patekimą į statybvietę, kad tai netrukdytų kitiems žmonėms. Dabar viskas daroma chaotiškai, kelia didelių nepatogumų gyventojams.

„Yra viena arterija ir ji visada užkišta“, – pridūrė „Kauno dienos“ skaitytojas.

Purvini takai

Kita problema, kurią įvardijo kaunietis, – purvas. Iš statybvietės išvažiuojančios technikos ratus būtina nuplauti, kad purvas nepasklistų gatvėje ir ant šaligatvių. Tačiau Žeimenos gatvės gyventojai piktinasi, kad ratai plaunami retai, o į namus vis tiek reikia klampoti per purvus, nes dalyje gatvės dėl darbų neįmanoma naudotis šaligatviais.

„Tik naktį gatvę nuvalė, ryte vėl tas pats. Yra ten vienas praėjimas netoli namų, tačiau darbininkai ir juo važinėja, jis visas purvinas. Tuo taku veda vaikus į mokyklą ir gyventojai namo keliauja, o dabar viskas užteršta žemėmis. Negalima taip tyčiotis iš vietinių“, – pasipiktinimo neslėpė kaunietis.

Į minėtą gatvę nuvykęs „Kauno dienos“ fotografas užfiksavo, kaip iš statybvietės išvažiuojančiam sunkvežimiui darbininkai plauna ratus. Tačiau, nepaisant to, visa gatvė ir šalia eiantis šaligatvis vis tiek buvo purvini. Matyti, kad ir šalikelėje paliktas automobilis visas aptaškytas, nes nuo važiuojančių automobilių molynai tyška į visas puses. Todėl, kaip teigė vietos gyventojai, turėtų būti didesnė kontrolė, kad purvo gatvėje tiek nebūtų.

Žinoma, pastarosiomis dienomis oras šiek tiek atvėso, vietomis purvas ant šaligatvių užšalo ir praeivių batai taip neišsipurvina, tačiau gatvėje vis tiek liko tokių pat bėdų.

Užprogramuotos spūstys

Žeimenos gatvėje – tikras statybų bumas. Čia statomas ne vienas daugiabučių namų ir kotedžų kvartalas, todėl, baigus statybas, gerokai išaugs gyventojų skaičius.

Tai, pasak dabartinių gyventojų, ateityje taps dar viena užprogramuota problema. Kai dar nevyko statybos, piko metu gatvė ir taip kimšdavosi, o kai prisidės dar keli šimtai naujakurių, išvažiuoti iš namų į darbą, matyt, teks ir valanda anksčiau.

„Nesuprantu, kaip leidžia vystyti tokius didelius projektus, jei gatvės infrastruktūra nepajėgi atlaikyti tokių automobilių srautų. Kur yra seniau gyvenančių žmonių interesai? Kaip jausis naujakuriai, kai kiekvieną kartą, važiuodami iš namų, turės laukti ilgoje automobilių eilėje?

Projektuotojams ir vystytojams tai yra tik verslas, bet nėra jokios pagarbos gyventojams. Galės visi pėsčiomis eiti, šliaužti ar kur nors kitur automobilius palikti. Tai absurdas ir pasityčiojimas iš visų gyventojų“, – piktinosi Eimutis.

Bumas: Žeimenos gatvėje vystomas ne vienas daugiabučių namų kvartalas, tad, padaugėjus gyventojų, spūsčių taip pat daugės./Regimanto Zakšensko nuotr.

Nebuvo kitos galimybės?

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis dienraščiui sutiko pakomentuoti susidariusią situaciją Žeimenos gatvėje.

Pasak specialisto, pagal kasimo darbų leidime pateiktą schemą, nebuvo kitos galimybės leisti tinklus tiesti ne važiuojamojoje dalyje. Todėl teko laikinai siaurinti gatvę.

„Reikia išlaikyti visas tinklų apsaugos zonas. Rangovas, dirbdamas važiuojamojoje dalyje, turi imtis priemonių, kurios įspėtų ir informuotų eismo dalyvius apie vykstančius darbus“, – nurodė A. Pakalniškis.

Jis patvirtino, kad dėl purvu užterštos Žeimenos gatvės šiemet jau gauti septyni gyventojų skundai. Paskutinis miesto savivaldybę pasiekė prieš kelias savaites.

„Transporto priemonės iš darbų zonos (statybvietės) privalo išvažiuoti švariomis padangomis, užterštos gatvės turi būti nuolat plaunamos. Patikrinus pranešimuose nurodytą informaciją ir įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, atsakingiems asmenims dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų pažeidimų buvo surašyti trys administracinio nusižengimo protokolai ir skirtos administracinės nuobaudos“, – nurodė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.

Pagal savivaldybės tarybos patvirtintas Tvarkymo ir švaros taisykles,  reikalavimų nesilaikantys asmenys sulaukia įspėjimo arba baudos nuo 20 iki 140 eurų. Už pakartotinį nusižengimą skiriama bauda nuo 140 iki 600 eurų.

Specialisto pasiteiravome, kaip jis vertina ateities perspektyvas, kai daugiabučiai namai šiame kvartale bus baigti. Ar gyventojai nestrigs nuolatinėse spūstyse?

„Konkrečiai dėl šios situacijos eismo srauto intensyvumas Žeimenos gatvėje neužfiksuotas. Tačiau stebime eismo situaciją visame mieste – prireikus imsimės pokyčių. Kol kas šios gatvės remontuoti ar platinti neplanuojame. Dangas privalės atkurti kasimo darbus vykdanti įmonė“, – „Kauno dienai“ teigė A. Pakalniškis.

„Vasarą, kai laistomi daržai ir pievutės, dažnai būna, kad bėda toks vanduo. Bet pirmą kartą, kad vanduo būtų toks baisus. Matėt, kokia vonia liko. Iš balos turbūt būtų švaresnis“, – portalui kauno.diena.lt kalbėjo Indrė, gyvenanti Vijūkų g.

„Drumzlės iš krano pasirodė antradienio vakare, trečiadienio ryte – lygiai tas pats. Tada visi kaimynai pradėjo skambinti „Kauno vandenų“ avarinei tarnybai. Jos atstovai atvažiavo ryte, kažką pravalė, padarė, bet vanduo kokybė vis tiek nebuvo labai gera. Po to atvyko sutemus, vakare. Vėl kažką darė. Pagerėjo“, – pasakojo Romainiuose gyvenanti Indrė.

Skaitytojų nuotr.

Ketvirtadienį vanduo jau bėgo normalus. Bet ar ilgam?

„Nebuvome informuoti, kas nutiko“, – sakė mergina. Bėgant tokiam vandeniui nesaugu naudotis skalbimo mašina, kitais buitiniais prietaisais, tad jų net nejungė. Praustis ėjo į sporto klubą, o vandenį maisto gamybai pirko parduotuvėje. 

Ji atsiuntė nuorodą į feisbuko grupę „Romainiai + Romainių Kaimelė“, kurioje ir kitų gatvių gyventojai pasidalijo, kad patiria ar patyrė panašių problemų.

„Planuojam labai rimtai daryti tyrimą vandens. Pasistatėm filtrus, situacija ženkliai geresnė“, – išeitį, už kurią papildomai susimokėjo, rado vienas gyventojų. „Kaip prausti mažamečius vaikus tokiam purve?“ – klausė kita romainiškė.

Pyktį gyventojams kelia ne tik pati situacija, bet ir „Kauno vandenų“ reakcija. „Problemos ar avarijos jie nemato“, – teigė vienas gyventojų. Kitas paminėjo, kad yra parašęs ne vieną skundą, bet progreso – jokio.

Neverkšlenkint, pakentėkit ir džiaukitės, kad kažkas kažką remontuoja.

Tačiau ne visi pasisakiusieji turėjo priekaištų. 

„Žmonės, gyvenate ir nematote, kad keičiamos komunikacijų trasos, tvarkoma Romainių g. Pjausto ir ardo senus vamzdynus, vibracija persiduoda per didelę trasos dalį – viso šito pasekoje apnašos ir kietosios dalelės ant vamzdynų sienų yra sujudinamos ir pasklinda vandenyje. Neverkšlenkint, pakentėkit ir džiaukitės, kad kažkas kažką remontuoja“, – siūlė kitas grupės narys.

Skaitytojų nuotr.

Kitas juokavo apie galimybę čia pat namuose pasinaudoti SPA procedūromis – ko ne purvo vonios? 

Portalas kauno.diena.lt sulaukė „Kauno vandenų“ komentaro. Jį atsiuntė „Kauno vandenų” viešųjų ryšių specialistė Vaida Bytautė: „Šiuo metu „Kauno vandenys” Vijūkų gatvėje jokių darbų nevykdo, dėl ko galėjo suprastėti vandens kokybė.

Apie situaciją šioje gatvėje sužinojome gavę gyventojų skundus. Iškart reagavome – plovėme magistralines vandentiekio linijas. Tiesa, vykdant plovimo darbus, galėjo šiek tiek sumažėti slėgis tinkluose.

Šiame rajone vykdomi statybos darbai, kurie nėra suderinti su „Kauno vandenimis” (pajungimai į statomus privačius namus). Tai ir galėjo turėti įtakos vandens kokybei“.

Po langais – kraupūs vaizdai

Naktinių linksmybių išvargintiems aplinkinių daugiabučių gyventojams trūko kantrybė, žmonės surašė skundą valdininkams.

"Neapsikenčiame triukšmo, sklindančio iš naktinio baro, esančio Taikos prospekte. Baras dirba kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val., tad išsimiegoti, atsidarius langą, gyvenantiesiems Paryžiaus Komunos g. 2 name, neįmanoma", – skundėsi vietiniai.

Gyventojų butų langai yra į baro pusę.

"Girdisi muzika, mat baro durys atidarytos, nes visi eina rūkyti. Taip pat yra staliukų ant baro stogo, todėl garsiai bendraujantys apsvaigę lankytojai taip pat labai gerai girdimi net gyvenantiesiems šeštajame aukšte", – tikino gyventojai.

Žmonės ne kartą pro langus stebėjo muštynes neseniai sutvarkytoje lauko erdvėje.

Ramybės valandos šiam barui netaikomos.

"Kasdien girdime triukšmą, muziką ir rėkaujančius girtus lankytojus. Ramybės valandos šiam barui netaikomos. Dar nuo senų laikų ši vieta buvo kaip prakeikta dėl naktinio triukšmo. Bet ar gali miegamuosiuose rajonuose įsikurti naktiniai barai, kur nėra galimybės kontroliuoti triukšmą?" – klausė klaipėdiečiai.

Žmonės nufilmavo, kas iš tiesų vyksta 4.30 val. prie miesto centre esančio naktinio baro durų.

"Tikiuosi yra galimybė sudrausminti baro šeimininkus, keičiant darbo laiką, kad bent jau darbo dienomis būtų įmanoma išsimiegoti ir pailsėti", – vylėsi gyventojai.

Realybė: kai kurie lietuviai, sėsdami prie stalo, dažnai neapskaičiuoja jėgų. D. Vasiliauskienės nuotr.

Tramdymui yra būdų

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius ne pirmą kartą sulaukia skundų dėl triukšmo Taikos prospekte. Šioje vietoje yra įsikūrę du naktiniai barai.

Savivaldybės darbuotojai vienąsyk jau drausmino vieno barų savininką. Kadangi pasilinksminimo įstaiga pradeda darbą nuo 22 val., savivaldybės darbuotojai naktį situacijos netikrino.

Tačiau Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patarėjas Marius Pankevičius paaiškino, kad skyriaus darbuotojams pavesta išsiaiškinti situaciją.

"Jei skundų yra daugiau, iš kelių gyventojų, jie kartojasi ir juose nurodoma ta pati pasilinksminimo įstaiga, pagal tvarkas, galima kreiptis į savivaldybę, kad šios įstaigos darbo laikas būtų koreguojamas. Ypač vietinių gyvenimą pakartinančioms įstaigoms net galima atimti alkoholio prekybos licenciją. Sistema veikia, tad negalima sakyti, kad niekas nieko nedaro. Policija veikiausiai taip pat sulaukia skundų. Vertėtų pasidomėti, kiek jų buvo per metus", – paaiškino M.Pankevičius.

Tikrins dažniau

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus duomenimis, policijos pareigūnai į Taikos prospekte esančias pasilinksminimo įstaigas važiavo daugybę kartų.

Šiemet nuo metų pradžios iki liepos 31-osios dėl įvykių naktiniuose baruose, esančiuose Taikos prospekte iki 55-ojo namo, iš viso yra pradėtas 71 ikiteisminis tyrimas dėl įvairių nusikalstamų veikų, padarytų viešose vietose.

Kriminogeniniai židiniai šiandien Klaipėdos mieste yra keturi – Žvejų, Danės gatvė, Taikos prospektas ir Laukininkų gatvė.

"Iš jų 9 ikiteisminiai tyrimai pradėti pagal LR BK 284 str. (Viešosios tvarkos pažeidimas). Pernai tuo pačiu laikotarpiu, nuo metų pradžios iki liepos 31 d., tame pačiame Taikos pr. ruože iš viso pradėtas 61 ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų viešose vietose. Iš jų septyni ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 284 str.", – statistinius duomenis vardijo policijos atstovė Andromeda Grauslienė.

Pasak Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkės Rasos Bekėžienės, gyventojų minėta maitinimo įstaiga nėra įtraukta į sąrašą pasilinksminimo įstaigų, kurios linksniuojamos policijos suvestinėse.

"Kriminogeniniai židiniai šiandien Klaipėdos mieste yra keturi – Žvejų, Danės gatvė, Taikos prospektas ir Laukininkų gatvė. Kriminogeniniais židiniais įvardijamos vietos, kuriose fiksuojama daugiausia policijos registruojamų įvykių, užregistruotų nusikalstamų veikų ar teisės aktų pažeidimų registre. Jame registruojami viešosios tvarkos pažeidimai, smurtas artimoje aplinkoje, vagystės ir kt. Jei įvykių tuo adresu sumažėja, jis išbraukiamas iš kriminogeninių židinių sąrašo", – situaciją paaiškino R.Bekėžienė.

Viršininkė nurodė, kad, atsižvelgus į gyventojų skundus, policijos pareigūnai papildomai patikrins, ar minėtu adresu nėra daromi viešosios tvarkos pažeidimai.

Apsižvalgys: Klaipėdos miesto policijos komisariato vadovė R.Bekėžienė kol kas nemano, kad du vienas šalia kito esantys barai turėtų būti įtraukti į karštųjų taškų sąrašą, bet pareigūnai dažniau patikrins situaciją juose. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Už tylą – kelionė į Turkiją

Barais ir kavinėmis besiskundžiantys aplinkinių namų gyventojai dažniausiai įvardija tas pačias bėdas – miegą trikdo muzika, lankytojų balsai.

Taip pat pranešama, kad barų lankytojai šlapinasi viešose vietose, santykius aiškinasi kumščiais.

Senamiestyje esantys barai vietiniams užkliūva dėl garsiai žiemą veikiančių taksi automobilių variklių.

Klientų laukiantys taksi vairuotojai neišjungia dyzelinu varomų variklių, o šie taukši it plaktukais.

Būta skundų dėl baro garsiai veikiančio kondicionieriaus.

O štai vienas gyventojų kivirčas su baro savininku nustebino net daug ko mačiusiuosius.

Daugybę skundų dėl baro veiklos prirašę gyventojai kartą susitiko akis į akį su baro savininku.

Esą už tylą vietiniai paprašė kelionės į Turkiją visai šeimai.

Baro savininkas nesutiko su siūlymu. Jau kartą pakeitęs tos šeimos buto langus, savo sąskaita nusprendė neskraidinti senamiestyje gyvenančios šeimos į kurortą kelialapiu "viskas įskaičiuota".

„Tai nuolatinė problema. Taip gražiai sutvarkė Kauko laiptus, pasėjo žolę, tačiau šią vietą tvarko tokie netikę tvarkytojai, kad po jų vizito kalnas būna visas plikas. Pjauna ir per karščius, dulka viskas su ta nešiojamąja žoliapjove. Jau net žolės neliko, vien plika žemė, viskas nuplėšta. Vietomis liko tik tinklas, kuris, matyt, turi saugoti šlaitą“, – problemą dėstė „Kauno dienos“ skaitytoja Audronė.

Ji tikino ne kartą žolės pjovėjų klaususi, kodėl reikia taip viską naikinti, kad net žalio stiebelio neliktų, tačiau gavo atsakymą, kad jiems esą taip savivaldybė liepė.

Plika: nupjovus žolę, ant Kauko laiptų šlaito neliko jokios žalumos, o vietoj žolės atsivėrė šlaitą laikančiosios konstrukcijos. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

„Suprantu, kad jie gavę užsakymą ir turi teritoriją tvarkyti, bet juk nereiškia, kad reikia viską vos ne nukasti, kad daugiau ta žolė visai neaugtų. Gal jie taip galvoja, kad mažiau reikės pjauti, jei žolė neaugs, nežinau. Sakiau jiems, kad leistų velėnai susiformuoti, o jiems nusispjaut, viską išdraskė. Dabar liko vien dulkės. Atrodo, kad autostradoje gyvenčiau“, – pasipiktinimo neslėpė vietos gyventoja.

Vietomis liko tik tinklas, kuris, matyt, turi saugoti šlaitą.

„Kauno dienos“ fotografė ties Kauko laiptais sutiko žolės pjovėjus. Kaip ir pasakojo ponia Audronė, vietomis nebuvo žolės, matėsi vien žemė. Pavyko rasti ir plotų, kur nešiojamosiomis žoliapjovėmis darbininkai atidengė ir šlaite įtvirtintus tinklus. Miesto savivaldybės pasiteiravome, ar tikrai buvo duotas nurodymas būtent taip prie Kauko laiptų pjauti žolę.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Kauno miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su UAB „Kauno švara“, prižiūri greta Kauko laiptų esančią teritoriją. Pagal galiojantį susitarimą žolė čia pjaunama du kartus per mėnesį, nes šiuo metu pastebimas intensyvus jos augimas. Paslaugų teikėją informavome apie gyventojų pastabas, į kurias bus atsižvelgiama toliau vykdant žolės priežiūrą aplink Kauko laiptus esančioje teritorijoje. „Kauno švara“ įpareigota artimiausiu metu sutvarkyti pažeistą šlaitą ir atsėti veją išretėjusiose zonose“, – dienraščiui komentavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.