Jau metus laiko Kopa su savo šeimininkais prie bendro stalo sėda ne tik namie, bet ir restorane. „Dauguma šunų mieste yra dresuoti, kultūringi. Dėl to ir galima atsivesti į restoranus. Šuniukas yra šeimos dalis, geriausias draugas, tad norisi jį visur kartu turėti“, – kalbėjo Kopos šeimininkė Milvydė.
Instagramo paskyrą Kopai ir jos kelionėms sukūrę šeimininkai pasakojo, kad beveik niekada jų šeimos draugas nelieka nuošalyje. „Keliaujame daug kur – tiek traukiniu, tiek autobusu galima pasiimti kartu šunelį. Einame į restoranus, kavines – tik reikia prieš tai pasitikrinti, kad vieta yra draugiška gyvūnams. Esame buvę ir ekskursijose. Dauguma muziejų po atviru dangumi be problemų priima augintinius“, – sakė Kopos šeimininkas Rokas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau žmones kartu su augintiniais priimantys salotų baro darbuotojai tikina, kad kreivų žvilgsnių klientai, atsivedantys šunis, dar sulaukia. „Didelė tendencija yra žmonių, kurie galvoja, kad šuo – tik prie būdos. Labai gaila, bet jų mažėja, požiūris keičiasi“, – akcentavo salotų baro „Mano guru“ administratorė Inga Zdančienė.
Bet išeities nepriimti klientų su gyvūnais beveik nėra, mat poreikis keturkojį draugą vestis kartu su savimi Lietuvoje auga. „Žmonės į darbus vedasi gyvūnus, tai juo labiau, jei jie eina užkąsti, kur padėti gyvūną?“ – svarstė salotų baro administratorė.
Tiesa, kai kur Lietuvoje šuniui vis dar vietos nėra. „Aš su juo dirbu, visur einu, man norisi, kad būtų daugiau vietų. Ir kartais yra nepatogu, nes ne visą laiką galima visur ateiti su šunimi. Ir ypač, jei karšta, negalima jo palikti automobilyje. Tuomet tampa labai nepatogu, nes reikia vežti namo“, – pastebėjo iniciatyvos „Draugiški gyvūnams“ ambasadorė Marija Ivanavičienė.
Įsileidžia ne visi prekybos centrai, maisto prekių parduotuvės. O neretai ir nuomotojai audintinį priima nenoromis. „Daugiau laiko užtrunka rasti trumpalaikį apgyvendinimą. Dėl to, kad tikrai ne visi viešbučiai, apartamentai įsileidžia šuniuką. O jei ir įsileidžia, dažnai prašo papildomo mokesčio“, – teigė Kopos šeimininkė.
Tačiau jau 30 metų Lietuvoje gyvenanti ir augintinių priežiūra užsiimanti suomė pasakojo, kad sąlygos keturkojams augintiniams čia kasmet tik geresnės. „Suomijoje šunys, galima sakyti, jau gyvena kaip žmonės. Jie prižiūrimi: veterinarija, profilaktika, fizioterapija. Į Lietuvą tai ateina“, – vylėsi „Gerų namų gyvūnams“ vadivė Liisa Leitzinger.
O gyvūnų gerovės sergėtojai tikina, kad ne visos šalys yra tokios draugiškos gyvūnams. Štai, pavyzdžiui, Šanchajuje pasibuvimas su keturkoju draugu viešumoje – komplikuotas.
„Šanchajuje nėra daug gyvūnams draugiškų prekybos centrų. Todėl įprastai mano Liusė žaidžia mūsų rajone“, – kalbėjo Liusės savininkė He Jing.
Vis dėlto, kai kurie Šanchajaus prekybos centrai bando persiorientuoti ir klientus jau priima su augintiniais. Tikisi, kad taip pavyks pritraukti daugiau klientų. „Mes įrengėme specialius liftus, vandens fontanėlius ir organizuojame socialinę veiklą augintiniams. Šios paslaugos suteiks mūsų vartotojams daugiau priežasčių užsukti į mūsų prekybos centrą“, – įsitikinusi Šanchajaus „Suhewan Mixc World“ vadovė Shi Junyan.
Tačiau gyvūnų gerovės sergėtojai primena, kad atsakomybė dėl gyvūno, visų pirma, atitenka patiems savininkams, tačiau svarbus ir aplinkinių draugiškumas. Esą būtent to iš abiejų pusių ir pritrūksta tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
„Tos vietos pasitempimui ir yra abipusiai dirbant – tiek vietoms atveriant duris, tiek augintinių šeimininkams būnant sąmoningais ir paruošiant augintinius, kad jie galėtų eiti kartu“, – aiškino iniciatyvos „Draugiški gyvūnams“ ambasadorė.
Na, o Kopos šeimininkai ateityje žada vien kavinėmis ir prekybos centrais neapsiriboti ir jau planuoja kelionę lėktuvu. „Imsime šuniuką visur“, – žadėjo Kopos šeimininkė.
