Nors šiuo metu barsukai jau lyg ir turėtų miegoti žiemos miegu, bet ir tarp jų pasitaiko nenuoramų.

Sekmadienio vidurdienį vienam jų, įkritusiam į 2 metrų gylio duobę, prireikė gelbėtojų. Į gelbėjimo operaciją Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio seniūnijoje, Vainiūnų kaime atvykę ugniagesiai ištraukė nelaimėlį.

Netrukus barsukas buvo paleistas į laisvę.

Penktadienį vakare buvo pranešta, kad Trakų rajone, Grendavės seniūnijoje, Spenglininkų kaime, į drenažo griovį įkrito briedis ir stovi dumble iki kaklo.

Ugniagesiai kartu su Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojais briedį ištraukė naudodami virves, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Tą pačią dieną Prienuose ugniagesiai išgelbėjo katiną.

Buvo gautas pranešimas, kad M. Valančiaus gatvėje esančiame medyje labai aukštai penkta para tupi katinas.

Ugniagesiai pasikėlė autokeltuvu ir iškėlė katiną iš 25 metrų aukščio. Jis perduotas savininkei.

Šeštadienį rytą gautas pranešimas, kad Vilniuje, Ozo gatvėje, į kanalizacijos šulinį įkrito šuo. Jį ugniagesiai rado tuščiame, nenaudojamame kanalizacijos šulinyje, 6 metrų gylyje.

Ugniagesys nusileido į šulinį, pritvirtino virvę. Gyvūnas buvo ištrauktas bei perduotas savininkei.

Per aštuonis mėnesius šiemet be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko 9559 gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet jų atlikta 4,3 proc. daugiau.

Ugniagesiai gelbėtojai 4473 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 2527 kartus talkino specialiosioms tarnyboms.

Bute – 29 katės

Pirmadienį Klaipėdos regiono gyvūnų globos namų "Nuaras" darbuotojai darbo turėjo nuo ankstyvo ryto.

Pirmiausia jie skubėjo į Debreceno gatvę, kur buvusio bendrabučio kambaryje gyvenantis vyras augino 29 kates.

Šleikštus jų skleidžiamas tvaikas buvo juntamas dar lauke.

Katės buvo neprižiūrėtos, žmogaus būstas buvo virtęs dvokiančia landyne.

Paimti gyvūnai bus apžiūrėti, paskiepyti ir sterilizuoti.

Visus šiuos gyvūnus reikėjo ne tik paimti iš žmogaus būsto, bet ir pasirūpinti jų gerove.

Gandriukams – pavojus

Vėliau vienas po kito sekė pranešimai apie toliau nuo Klaipėdos į bėdą patekusius gandriukus. Pasirodo, gandrai suka lizdus ne tik iš pagaliukų ir šapelių, jie savo būsto stiprumui panaudoja sintetinius virvagalius, polietileno maišelius ir kitokias gamtai nedraugiškas priemones.

Ūgtelėję gandriukai kartais įsipainioja į tvirtas medžiagas ir negali iš jų išsivaduoti.

Pirmadienį Kretingos rajone gyvenantys žmonės pranešė, kad Tintelių kaime ir Grūšlaukėje mato gandralizdžiuose įstrigusius gandriukus.

Vienas jų buvo keblioje padėtyje – tarsi būtų pasikoręs už kojos. Paukštis kabojo išskleidęs sparnus, jį tvirtai laikė koją apraizgęs virvagalys.

Šį jauniklį pavyko išgelbėti.

Kitas vis dar yra apie 12 m nuo žemės esančiame lizde, iškviestiems ugniagesiams nepavyko jo pasiekti, nes žmonių išsigandęs į kažką įsipainiojęs paukštis vis pasitraukdavo į kitą savo būsto pusę, kuri ugniagesiams buvo nepasiekiama.

"Nuaro" darbuotojai paprašė vietos gyventojų stebėti padėtį, tikimasi, kad paukštis išsivaduos pats.

Stirniukas nugaišo

Pirmadienį priešpiet pagalbos telefonu pranešta apie netoli Palangos metalinėje tvoroje įstrigusį stirniuką.

Panašu, kad stirnos jauniklis nesėkmingai bandė peršokti tvorą, susižeidė, tada norėjo pralįsti po tvora ir įstrigo tarp virbų. Apie į bėdą patekusį gyvūną pranešę žmonės minėjo, kad stirniukas kraujuoja.

Visi "Nuaro" darbuotojai tuo metu buvo išvykę į atokesnes vietas, todėl į Palangą nevyko. Netruko paaiškėti, kad jų pagalbos ir nebūtų prireikę.

Gelbėtojai parankinėmis priemonėmis išvadavo jauniklį, bet jis buvo per sunkiai sužeistas, nusikamavęs ir po kelių minučių nugaišo.

Gyvūnų globos tarnybos "Nuaras" administratorė Gintarė Liutkuvienė pasakojo, kad prieglaudoje šiuo metu gyvena gandrų, čia tvirtėja išgelbėtas lūšiukas ir kiti laukinės gamtos gyvūnai.

Gintarė Liutkuvienė: žmonių invazija į gamtą atsisuka prieš gyvūnus ir jų gyvenimo įstatymus.

Gelbėdami kenkia

"Vasarą visada turime daugiau darbo. Nemažai laiko atima ir bendravimas su adekvačiai situacijos negebančiais vertinti žmonėmis. Vieni reikalauja gelbėti kiekvieną pamatytą paukštį, kiti negeba pasirūpinti savo augintiniais. Žmonių invazija į gamtą atsisuka prieš gyvūnus ir jų gyvenimo įstatymus. Meilė gyvajai gamtai pasireiškia primityviai – surinkus pagalbos telefono numerį. Kai visi sužeisti paukščiai ir gyvūnai nešami į prieglaudą, augantys plėšrūnai neturi galimybės išmokti medžioti. Taip žvėrys nusilpsta. Susiduriame su situacija, kai nusilpęs lūšiukas nesugeba papjauti net putpelės ūkininko sodyboje. Todėl raginčiau miške išsekusius ar sužeistus paukštelius palikti ten pat. Jų nereikia gelbėti", – kalbėjo G.Liutkuvienė.

Gyvūnų gelbėtojams vis dažniau tenka traukti iš bado mirties gniaužtų į raudonąją knygą įtrauktus gyvūnus – jie netenka galimybės atlikti miško sanitarų vaidmenį, o gamta nebegyvena natūralios atrankos principu.

Vieni trapiausių gyvūnų, pasak G.Liutkuvienės, yra stirnos. Po lūžusių galūnių operacijos dauguma jų nugaišta vos pabudusios po narkozės.

Labai dažnai miestiečiai mano, kad pilkųjų kirų jauniklius reikia gelbėti. Pasirodo, šie paukščiai išmoksta skraidyti šokdami nuo žemės ir bandydami plasnoti, kol sugeba išsilaikyti ore.

Kol išlipę iš lizdo jaunikliai vaikštinėja žeme, tėvai juos prižiūri ir gina nuo pavojų, todėl žmonėms atrodo, kad mažyliai yra iškritę iš lizdo ir juos būtina gelbėti.

Čiurlių mažylius reikėtų patupdyti ant medžio šakos, nes nuo rankos jie nenuskris.

Labai dažnai pranešama apie sužalotus gandrus. Jie net registruojami į atskirus žurnalus.

Reaguoti, pranešti ir suvaldyti

"Situacija sunkiai suvokiama! Dešimtys šunų ir kitų gyvūnų laikomi klaikiomis, antisanitarinėmis sąlygomis be maisto, vandens! Čia gyvūnų kankinimas! Jie uždaryti tvarte su kiauru stogu per lietų. Protu nesuvokiamas ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos neveikimas. Atsakymas, kad gyvūnai yra laikomi tinkamomis sąlygomis ir jie nemato jokių trūkumų, tiesiog pribloškiantis", – į situaciją Pilioniuose, Kėdainių rajone, reagavo Seimo narys kaunietis Mindaugas Puidokas, pasisakęs feisbuke.

Žinančius apie gyvūnų netinkamo laikymo atvejus jis ragino pranešti tarnyboms, susisiekti su gelbėjimo operacijos dalyviais. "Tik bendradarbiaujant galima nutraukti šią melo ir gyvūnų skausmo grandinę!" – dėstė politikas.

Jo ir kitų politikų nuomone, būtina sugriežtinti atsakomybę už netinkamą ir žiaurų elgesį su gyvūnais. Seimo nariai kaunietė Aistė Gedvilienė ir Laurynas Kasčiūnas pranešė, kad pirmadienį registravo įstatymų pataisas, kuriomis, be ilgesnės laisvės atėmimo bausmės, siūloma numatyti, kad asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, nuo trijų iki penkerių metų negalėtų įsigyti ir savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikyti gyvūno.

Veikti ES mastu

Europarlamentaras kaunietis Liudas Mažylis dar kovą kalbėjo apie būtinybę turėti privalomą ES kačių ir šunų registravimo sistemą ir jų žymėjimą mikroschemomis. Tuomet jis akcentavo, kad pagrindinė problema yra gyvūnų pardavimas iš nelegalių šunų, kačių ar kitų naminių gyvūnų veisyklų, įvardijo, kad Vidurio Europos valstybėse toks verslas labai klesti. Šią savaitę įsitikinome, kad problemos mastai dideli ir Lietuvoje.

Toks verslas yra trečias po narkotikų ir ginklų, tai yra labai pelninga.

"Toks verslas yra trečias po narkotikų ir ginklų, tai yra labai pelninga. Šis verslas paremtas apgavystėmis, melagingais sertifikatais. Visas Vakarų Europos pasaulis yra aprūpinamas tokiais nesveikais, galbūt apsikrėtusiais, neteisėtu būdu išveistais gyvūnėliais", – 15min.lt yra sakęs L.Mažylis.

Gyvūnų registravimo sistemos ir ženklinimo mikroschemomis jis neatsisako ir dabar. Tokios priemonės, anot jo, padėtų pajudėti iš mirties taško kovoje su nelegaliu ir neatsakingu veisimu.

Ekspertai pastebi, kad dėl klestinčios juodosios augintinių rinkos nukenčia ne tik gyvūnai, bet ir ištisos valstybės, nes nelegaliai veikiantys daugintojai kraudamiesi kišenes dažniausiai vengia mokėti mokesčius.

Ligoti šunys ir palaikai

Per savaitę į viešumą iškilo gausybė informacijos ir vaizdų, kokiomis sąlygomis laikomi gyvūnai Lietuvoje, kokios būklės rasta šunų, kokie yra tokios ne tik neetiško, bet ir žiauraus verslo mastai.

Kaunietis veterinaras Paulius Morkūnas buvo vienas iš tų žmonių, kurie vyko į įvykių vietas ir stengėsi padėti kuo tik galėdamas. Po bemiegės nakties viešėdamas "Kauno dienos" studijoje sunkiai tvardė emocijas, kai bandė nupasakoti siaubingą aplinką, kurią išvydo vienoje iš savanorių aptiktų daugyklų.

Pirmą kartą mačiau, kaip didžiuliai šunys, užuot gynę savo teritoriją ar bent jau loję, tylomis ėjo prie svetimų žmonių, tarsi prašydami pagalbos.

Marijampolės apskrityje jis su policijos pareigūnais ir savanoriais rado apie 20 ligotų šunų. Teritorijoje, kurioje antisanitarinėmis sąlygomis buvo laikomi gyvūnai, mėtėsi jau nustipusių šunelių palaikai. Tarp konfiskuotų šunų buvo ir veislinių – senbernarų, samojedų.

"Pirmą kartą mačiau, kaip didžiuliai šunys, užuot gynę savo teritoriją ar bent jau loję, tylomis ėjo prie svetimų žmonių, tarsi prašydami pagalbos", – pasakojo P.Morkūnas.

Kaip veterinarijos gydytojas jis teigė, kad nelegaliose veisyklose dažni ir kraujomaišos atvejai. Po jų gimę gyvūnai neretai yra kamuojami įvairių ligų ir apsigimimų, kurių pagydyti, deja, neįmanoma. Tačiau gyvūnų sveikatos būklę, juos parduodančios nelegalios daugyklos dažniausiai nuslepia.

"Pastarųjų dienų įvykiai subūrė tūkstančius žmonių visoje Lietuvoje, kurie yra neabejingi gyvūnams. Nelegalios gyvūnų daugyklos, neadekvačios bausmės jų skriaudėjams – visa tai turi baigtis. Naminis gyvūnas – ne daiktas, jo teisės turi būti ginamos", – teigė P.Morkūnas.

Atvėrė pūlinį

Kai prasidėjo savanorių reidai, patikrinusi gautą informaciją policija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais jau pradėjo ikiteisminius tyrimus Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Širvintų, Kretingos ir kt. rajonuose.

Po to, kai ketvirtadienį Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajone, oficialiai įregistruotos veisėjos valdose rasti 82 apgailėtinomis sąlygomis laikyti šunys, policija taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą, o šunys buvo paimti.

Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) pasiekia šimtai pranešimų apie pažeidimus, susijusius su gyvūnų laikymo sąlygų, gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimais, nelegaliu gyvūnų veisimu ir pan. Pradėta daug tyrimų, aiškinamasi aplinkybes, tikrinami nauji pranešimai.

VMVT duomenimis, vien per kelias pirmąsias dienas po pranešimų antplūdžio iš įvairių galimai nelegalių gyvūnų veisyklų šalyje paimti ir gyvūnų globos įstaigoms perduoti 142 šunys ir trys katės.

Planuojama sukurti nuolat veikiančią tarpinstitucinę grupę, į kurią bus įtraukti įvairių atsakingų tarnybų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ši grupė vykdys proaktyvią situacijos stebėseną, rinks informaciją, vertins gautą medžiagą, siūlys sprendimus ar reikalingus teisės aktų pakeitimus.

Šį kraupų vaizdą jurbarkietis Irenijus pasakoja išvydęs Smalininkuose, Jurbarko rajone, kai dieną po gimtadienio su draugu nusprendė laiką skirti žvejybai. „Nuo vandens telkinio pusės išgirdau aidint kažkokius garsus. Nusistebėjau – gal katė kažkur susilaukė naujos kačiukų vados? Tada bičiulis pamatė tarp žolių plūduriuojant juodą atliekų maišelį“, – prisiminė pašnekovas.

Nieko nelaukdami vyrai sako priėję arčiau. Nuojauta neapgavo – garsas išties sklido iš tvirtai surišto maišelio, pripildyto oru, vidaus. „Šokom į vandenį su batais ir ištraukėme ryšulį. Maniau, kad ten kačiukai. Tačiau, pasirodo, kažkas bandė atimti dar visai mažyčių šuniukų gyvybes“, – apmaudo neslėpė Irenijus.

Pasak jo, viduje buvo penki leisgyviai vos kelių dienų keturkojai. Radinio turinį pamatę bičiuliai ilgai nelaukę ėmė ieškoti sprendimo – netrukus atnešė dėžę nuo obuolių tam, kad nušluostę sudėtų šuniukus į jos vidų.

„Kol draugas ieškojo dėžės, aš laikiau gyvūnėlius taip, kad iš jų snukučių išbėgtų vanduo, kurio jie ne sava valia buvo prigėrę. Netrukus šuniukai pradėjo reaguoti į aplinką. Tačiau, deja, vienas iš penkių neišgyveno“, – kartėlio neslėpė jurbarkietis.

Šokom į vandenį su batais ir ištraukėme ryšulį. Maniau, kad ten kačiukai. Tačiau, pasirodo, kažkas bandė atimti dar visai mažyčių šuniukų gyvybes.

Keturis išgelbėtus keturkojus sutiko pagloboti Tauragėje įsikūrusi gyvūnų prieglauda. O policija, teigė Irenijus, aiškinasi įvykio aplinkybes.

„Jei ne vienas keturkojis mažylis, ypač garsiai klykęs, visi gyvūnai būtų nuskendę. Išgirdus tą garsą, suspaudė širdį ir šokome į vandenį gelbėti“, – atviravo pašnekovas.

Vyras neslėpė – su tokiu žiauriu žmonių elgesiu jam teko susidurti pirmą kartą, apmaudu, jog mėginta susidoroti su bejėgiais gyvūnėliais.

Primename, kad asmeniui, žiauriai pasielgusiam su gyvūnu, jį kankinusiam ar sutrikdžiusiam sveikatą, gresia bauda arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaip pranešė Telšių apskrities policija, Kooperacijos gatve patruliuojančių pareigūnų ekipažą pasitiko gatve žingsniuojantis stirnos jauniklis.

Siekiant, kad laukinis gyvūnas pasiektų savo gyvenamąją vietą – mišką, policijos pareigūnai apie paklydėlį informavo aplinkos apsaugos darbuotojus.

Jiems atvykus ir kartu sugavus jauniklį, stirniukas buvo saugiai išgabentas į mišką.

Tai – ne pirmasis pareigūnų gelbėtas gyvūnas šią savaitę. Antradienį, Telšiuose, Telšių apskr. VPK Reagavimo skyriaus pareigūnai padėjo sužalotam šuniui. Atsitiktinai pro šalį važiavę pareigūnai suskubo gyvūnų prieglaudos savanoriui į pagalbą, gelbstint didžiulį vokiečių aviganio veislės šunį, kuris buvo pristatytas į veterinarijos kliniką.

„Visų gaisrų židinys – prie bendro naudojimo kelio, vedančio per pušynus. Tai reiškia, jog turime padegėją“, – apgailestavo VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško želdinimo ir apsaugos inžinierius Saulius Austrevičius, pridurdamas, jog per 20 darbo metų tokio atvejo nėra buvę: tokie dažni gaisrai negali būti atsitiktinumas. Pagavus padegėją jam grėstų teismas ir ieškinys, viršijantis 100 tūkst. eurų.

Gyvūnų gelbėjimas gaisro metu

Siaučiant vienam iš gaisrų Šilinės girininkijos eigulys Rimantas Naujokas išgelbėjo tauriojo elnio jauniklį. Elniukas buvo apsuptas ugnies, duobėje prisispaudęs prie žemės. Jeigu ne eigulys – būtų sudegęs, nes liepsna siekė 1,5 metro. „Paprastai, gesindami gaisrą, saugomės, kad nenudegtumėme patys, o pastebėti gyvūnų jauniklių praktiškai neįmanoma. Kaip ugnį gesinantis eigulys atkreipė dėmesį į elniuką, sunku pasakyti – pastebėjau tik išeinantį iš degančio miško. Tai – tikras žygdarbis“, – sakė S. Austrevičius. Suaugę gyvūnai paprastai pasitraukia nuo gaisro židinio, lieka tik jaunikliai. Taip pat žūva ant žemės perintys paukščiai, sudega jų lizdai. Ugnis nusineša ir smulkių gyvūnų – vabalų, voragyvių, varliagyvių – gyvybes.

Kaip elgtis, pamačius gaisrą?

Gaisrų gesinimas efektyviausias pirminėje stadijoje: kartais pakanka, kad kažkas, pastebėjęs ugnį, ją užtryptų kojomis. To nepadarius, gali išdegti kelios dešimtys hektarų miško, todėl svarbu nepraeiti pro šalį. „Užgesinti ugnį galima paprasčiausiomis priemonėmis: užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei žmogus mato, kad ugnies neįveiks, reikėtų nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu ir pasišalinti ta kryptimi, iš kur pučia vėjas – šiukštu nebėgti pavėjui. Miškuose reikia elgtis atsakingai: laužus kūrenti tik tam skirtose vietose ir kruopščiai juos užgesinti, nemėtyti nuorūkų – elgtis kaip namuose“, – teigė Dainius Adžgauskas, VMU Miško apsaugos skyriaus specialistas.

Šiais metais iki gegužės 14 d. Lietuvos miškuose kilo 70 miško gaisrų 25,32 ha plote. Iš jų – 30 miško gaisrų privačiuose miškuose, 14,45 ha plote. Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus į gaisravietes vyko daugiau nei 220 kartų.

Pasaulinei gyvūnijos globos dienai skirtame renginyje, kuris šį savaitgalį vyko Gargžduose, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jau 11 kartą apdovanojo žmones, nelikusius abejingais apleistų, kenčiančių ar sužeistų gyvūnų skausmui, savo švietėjiška veikla prisidėjusius sprendžiant gyvūnų gerovės ir globos problemas.

Šiais metais ženklu „Sekime šv. Pranciškaus pavyzdžiu“ apdovanota privati veterinarijos gydytoja, gyvūnų globėja Rita Ilgūnė – už pagalbą atstumtiems, pamestiems, sužeistiems, neprižiūrimiems, kenčiantiems gyvūnams bei visuomenės švietimą gyvūnų globos klausimais.

Už originalius sumanymus organizuojant moksleivių ir visuomenės švietimą, kūrybinę veiklą gyvūnų globos ir gerovės klausimais, už rūpestį ir pagalbą kenčiantiems, sužeistiems gyvūnams padėkos pareikštos Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos pradinių klasių mokytojai Janinai Jankienei ir Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos mokytojai ekspertei Rimutei Morozovienei,

Už neabejingumą pamestiems, sužeistiems, neprižiūrimiems, kenčiantiems, badaujantiems gyvūnams, už rūpestį ir pagalbą jiems bei švietėjišką veiklą gyvūnų gerovės klausimais padėkos pareikštos Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugijos narei Ritai Baronaitei, sodybos „Vienkiemis“ savininkui Algiui Šoblinskui, viešosios įstaigos „Lesė“ Vilniaus padalinio vadovei Tautmilei Stanevičiūtei, ir gyvūnų globėjui Edmundui Šiudeikiui.

Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovui Henrikui Braškiui pareikšta padėka už inovatyvių sprendimų įgyvendinimą gerinant laikomų gyvūnų gerovės sąlygas, o Tauragės rajono savivaldybės Batakių seniūnijos seniūnui Jonui Juozapaičiui – už bendradarbiavimą, sprendžiant gyvūnų gerovės problemas ir pagalbą organizuojant gyvūnų priežiūrą;

Už profesionalią pagalbą ir nuoširdumą padedant kenčiantiems gyvūnams, padėka pareikšta privačiam veterinarijos gydytojui Kęstučiui Petravičiui.

Laikraščio „Biržiečių žodis“ vyriausiajai redaktorei Janinai Bagdonienei padėka pareikšta už visuomenės švietimą gyvūnų gerovės klausimais, o Utenos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiajai veterinarijos gydytojai – inspektorei Daivai Tumėnienei – už švietėjišką veiklą, principingą ir sąžiningą darbą vykdant gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimo valstybinę veterinarinę kontrolę.

Pasaulinė gyvūnijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio, gyvūnų globėjo, diena kasmet minima spalio 4-ąją.