-
Po pagarsintų žiaurių atvejų siūlo didinti baudas už gyvūnų nepriežiūrą 4
Tai D. Remeika teigė tarnybai savaitgalį pradėjus net kelis tyrimus dėl galimos gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio su gyvūnais, vienas jų – Širvintose, kur gyvenamajame name oficialiai registruotą veisėją patikrinę pareigūnai didesnių pažeidimų pradžioje nenustatė.
„Tačiau jis už kelių kilometrų įsirengęs voljerus, nepranešęs, nedeklaravęs, jis juos (šunis – BNS) laiko. Tokių atvejų randame ne vieną. Jis (ūkininkas – BNS) yra baustas ir dėl žemės ūkio gyvulių nepriežiūros. Kiek mane informavo pareigūnai, jis gyvenamosiose patalpose įregistravęs šuniukų veislyną, ir ten kaip ir viskas gerai su gyvūnų gerove, priežiūra. Bet tie atskiri voljerai niekam nebuvo žinomi“, – spaudos konferencijoje pirmadienį pasakojo D. Remeika.
„Šiandien vyksta tikrinimas, pagal tuos duomenis, tai galimai bus žiaurus elgesys su gyvūnais – nustatyta ir nugaišusių gyvūnų, rasti ir neseniai gimusių, ir kitų gyvūnų kaulai“, – pridūrė jis.
Dar du tyrimai pradėti Kretingos ir Tauragės rajonuose.
Anot VMVT direktoriaus, tarnyba jau dukart ragino griežtinti Administracinių nusižengimų kodekso numatytas baudas už gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimus panaikinant įspėjimą ar galimybę skirti pusę minimalios baudos ir darys tai vėl.
„Dešimt, penkiolika eurų – tas tikrai netenkina. Manome, kad bent jau nuo 50 eurų turėtų galbūt prasidėti ta bauda, be jokio įspėjimo. Trečiąkart siūlysime tą pakeitimą. Tai privalome taikyti kai kuriais atvejais, nes ne visuomet gali įrodyti tą kančią“, – teigė D. Remeika.
Šiandien vyksta tikrinimas, pagal tuos duomenis, tai galimai bus žiaurus elgesys su gyvūnais – nustatyta ir nugaišusių gyvūnų, rasti ir neseniai gimusių, ir kitų gyvūnų kaulai.
Jis sako, kad tarnyba šiems pažeidimams negali skirti viso dėmesio, nes turi dar beveik 50 įvairių funkcijų, o gyvūnų gerovė – tik viena jų. Be to, VMVT, aiškindamasi galimus pažeidimus, negali klausytis telefoninių pokalbių, vykdyti kitokių sekimo veiksmų ir netgi dažnu atveju patekti į patalpas, jei asmenys patys neįsileidžia – tuomet tenka į pagalbą kviestis policiją.
Jis sako, kad gyventojų supratimas apie gyvūnų gerovę auga, tačiau nelegalaus veisimo paklausą vis dar skatina tie, kurie teigia norintys įsigyti gyvūnus pigiau. Anot D. Remeikos, šios nelegalios veiklos suaktyvėjimas ypač pastebimas koronaviruso pandemijos laikotarpiu.
„Labai svarbu, kad visi pirkėjai, kurie nori įsigyti gyvūną, apsilankytų pas tą veisėją ir nepirktų pagal skelbimą – parduodu šuniuką už šimtą ar du šimtus eurų (...), jis turi būti prižiūrėtas, reikia nuvažiuoti, kur jis laikomas, įsitikinti tomis sąlygomis – mikroschema, vakcinacija, gyvūnų sveikata“, – akcentavo tarnybos direktorius.
Pasak jo, gyvūnai iš minėto ūkininko Širvintose buvo paimti, nes tai daroma visuomet, kai nustatomas galimas gyvūnų kankinimas. Anot jo, tai yra atvejai, kai akivaizdžiai matomos žaizdos, nustatoma, kad gyvūnai nebuvo girdomi, šeriami.
„Tai yra tokie atvejai, kai gyvūnui gresia arba žūtis, arba didelis sveikatos sutrikimas“, – paaiškino jis.
D. Remeika nurodė, kad vienu metu net keli tyrimai pradėti gavus informacijos iš gyvūnų teisių gynimo organizacijų. Spėjama, kad nelegali veikla greičiausiai buvo vykdoma ne vienerius metus.
Policija: tikrinimai vyks dažniau
Ano Veterinarijos tarnybos vadovo, ateityje planuojami dažnesni patikrinimai dėl galimo nelegalaus gyvūnų veisimo ir jų netinkamų laikymo sąlygų kartu su policija.
„Šiandien buvome susitikę su policijos vadovybe, matome, ką galime aktyvinti, t.y. mūsų bendradarbiavimą su policija. Tariamės veiksmus, kaip prevenciškai eiti kartu, policija ,mes, imant savivaldybės atstovus, ir tokias bet kokias įtartinas vietas, pagal tam tikrą informaciją, tą darbą suaktyvinti“, – sakė D. Remeika.
Tuo metu Policijos departamentas žada, kad reidai bus atliekami aktyviau reaguojant į gyventojų skundus.
„Sutarta, kad tarnybos pagal galimybes organizuos bendrus ekipažus, kurie galės sureaguoti į gaunamus pranešimus ir vietoje spręsti problemą, taip pat vykdytų netikėtus patikrinimus pagal turimą informaciją. Taip pat policija inicijuos tarpinstitucinius prevencinius reidus, siekiant nustatyti nelegalias veisyklas ir atlikti atitinkamus patikrinimus“, – pranešime nurodė departamentas.
Artimiausiu metu žadama atnaujinti prieš dešimtmetį pasirašytą sutartį ir sudėlioti „aiškų algoritmą, kaip tiksliai turi veikti tarnybos“, įtraukiant ir savivaldybių asociaciją.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla taip pat ragina įstatymų leidėjus griežtinti atsakomybę už gyvūnų nepriežiūrą. Jis dėkoja už gyventojų perduodamą informaciją sakydamas, kad ji yra „labai naudinga ir tik patvirtina, kad situacija kai kuriuose rajonuose nėra normali ir ją būtina kuo skubiau spręsti“.
„Tuo pačiu raginu gyventojus susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų, tokių kaip neteisėtas patekimas į privačią teritoriją, svetimo turto gadinimas, fizinių prievartinių veiksmų atlikimas kitų asmenų atžvilgiu ir panašiai“– sakė policijos vadovas.
D. Remeika nurodė, kad tarnyba per metus gauna daugiau nei 700 pranešimų apie gyvūnų gerovės galimus pažeidimus, apie dešimtadaliu atvejų skiriamos baudos.
Tuo metu policija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais šiemet skelbia pradėjusi 46 ikiteisminius tyrimus (pernai – 61), policijos pareigūnai taip pat surašė 68 administracinių nusižengimų protokolus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Pernai nustatyti penki nelegalūs veisėjai. Dažniausiai apie nelegalią veiklą praneša kaimynai ar praeiviai. Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais kelios bylos siekiant baudžiamosios atsakomybės asmenims nagrinėjamos ir teismuose.
Baudžiamasis kodeksas už žiaurų elgesį su gyvūnais numato viešuosius darbus, baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
-
Širvintų siaubas: maišuose rasti negyvi šuniukai 10
„Širvintų siaubas: maišuose – negyvi maži šuniukai, galvijų galvos, kaulai, žirgai su negydomais piktybiniais augliais, palikti be maisto, be vandens ir dar daugiau siaubo. Antrą parą žmonės budi, kad gyvūnai nebūtų pervežami ar žudomi... Reikalinga pamaina ir pastiprinimas, kol tarnybos bus bejėgės. Galintys nelikite abejingi, dalinkitės ir atvažiuokite. Pergalės g. 6 ir Lentpjūvės g. 3, Širvintos. Esame labai pavargę“, – feisbuke pirmadienio rytą skelbė Darius P.
Jis paviešino ir nuotrauką, kurioje, anot vyro, maišuose guli sumesti negyvi maži šuniukai. „Jie užmušti, matyt, slepiant įkalčius“, – rašė vyras.
Anot Dariaus P., šioje vietoje veisiami šunys.
Širvintų rajono merė, politikė Živilė Pinskuvienė feisbuke pirmadienio rytą rašė, kad dėl šio kraupaus radinio buvo kalbėtasi su Valstybinės maisto ir veterinarijos departamento direktore.
„Į vietą atvyksta sudaryta nepriklausoma komisija atlikti nuodugnų tyrimą“, – pranešė Ž. Pinskuvienė.
Apie šią baisią vietą rajono merė paskelbė dar sekmadienį.
„Kai gyveni mažame miestelyje, žinai ir pažįsti žmones. Gal todėl širvintiškiai šiandien ir yra tokie sutrikę – gerai žinomas ūkininkas, veisėjas, su savo augintiniais žinomas kaip parodų dalyvis ir laimėtojas šiandien įtariamas gyvūnų nepriežiūra“, – pasakojimą pradėjo politikė.
„Tai, ką šiandien pamatėme kartu su gyvūnų teisių gynėjais, policijos pareigūnais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistėmis, sukrečia. Apleisti, blusuoti, žaizdoti šunys, arkliai, nevalyti gardai, antisanitarinės sąlygos...Skauda širdį matant ligotus, sulysusius keturkojus, besimėtančių kaulų krūvas ir net kaukolę...“ – baisėjosi Ž. Pinskuvienė.
Internautė Aurelija neslėpė nusivylimo kai kurių institucijų abejingumu. „Buvom Širvintose ir negaliu iki šiol patikėti, kaip nieks nieko negali padaryti... Stovi, į akis meluoja, laiką tempia. Pareigūnai... Tie kurie buvo, tai visiški grybai. Tikiuosi, kituose miesteliuose kitokie!!! O kas aplinkui: mėtosi nudvėsusios žiurkės, karvių ir arklių kaulai, šunų kailiai, narvai su krauju, didžiuliai židiniai, o dvokas nuo šunų... Visi blusuoti, musėmis aplipę, geriamas vanduo žalias! Bala! O dar slepiamas kupranugaris, narvuose – balandžiai!!! – rašė moteris. – Žmonės visą dieną lauke, šalta, pavargę, nevalgę. Žiūri į šunų akis... Ir tas beviltiškumo jausmas, kai nieko negali padaryti... Normalu, kad išsakai viską, ką galvoji, nes vietos mandagumui būti negali ten, kur nusikaltimo vieta. Niekad dar nemačiau didelių šunų, tokių įbaugintų.“
Portalas jau rašė, kad Kretingos rajone, Padvarių kaime, savo draugų šuniuko pasigedusi moteris rado jį netoliese įkurtame neteisėtai veikiančiame šunų veislyne.
Pasak liudininkės, keturkojai buvo uždaryti į nedidelius narvus ir priversti murgdytis savo šlapime bei išmatose. Į šią vietą penktadienį sulėkė tarnybos.
Po šio įvykio gyvūnų globėjai puolė ieškoti daugiau neteisėtų taškų.
Kaip jau rašyta, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo tyrimus dėl gyvūnų laikymo sąlygų Kretingos, Širvintų ir Tauragės rajonuose.
-
Ž. Pinskuvienė: tai, ką šiandien pamatėme, sukrečia 8
„Kai gyveni mažame miestelyje, žinai ir pažįsti žmones. Gal todėl širvintiškiai šiandien ir yra tokie sutrikę – gerai žinomas ūkininkas, veisėjas, su savo augintiniais žinomas kaip parodų dalyvis ir laimėtojas šiandien įtariamas gyvūnų nepriežiūra“, – pasakojimą pradėjo politikė.
„Tai, ką šiandien pamatėme kartu su gyvūnų teisių gynėjais, policijos pareigūnais, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistėmis, sukrečia. Apleisti, blusuoti, žaizdoti šunys, arkliai, nevalyti gardai, antisanitarinės sąlygos...
Skauda širdį matant ligotus, sulysusius keturkojus, besimėtančių kaulų krūvas ir net kaukolę...“ – baisėjosi Ž. Pinskuvienė.
Pasak jos, dėl šio įvykio pradėtas tyrimas.
„Viskas užfiksuota, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai perduota vaizdinė medžiaga, pradėtas tyrimas. Esu dėkinga, kad nepaisant to, kad yra sekmadienis, pavyko susisiekti su Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos departamento direktore. Inspektoriams surašius būtinus dokumentus, bus kreipiamasi į teismą dėl gyvūnų konfiskavimo. Jau ir šiandien tarp atvykusių savanorių, gyvūnų prieglaudų atstovų yra pasiryžusių juos priglausti.
Ž. Pinskuvienės feisbuko nuotr.
Ūkininkas gavo griežtus nurodymus tuojau pat aprūpinti savo auginamus gyvūnus švariu geriamuoju vandeniu ir maistu.
Iškviestas ir apie 18 val. atvyksta veterinarijos gydytojas“, – informavo politikė.
Ji žadėjo toliau informuoti apie šį tyrimą.
„Manau, kad Tauragėje užvakar buvo praverta Pandoros skrynia. Gyvūnų teisių gynėjai stoja į kovą ir aktyviai imasi ieškoti, atskleisti ir griežtai kovoti su pažeidimais, kurių tikrai negali būti. Skaitau Jūsų žinutes, jaučiu Jūsų emocijas ir puikiai suprantu. Tačiau yra ir teisiniai dalykai. Būtent todėl, kad tyrimas būtų nešališkas, pareikalavau Maisto ir veterinarijos tarnybos, jog tyrimui paskirtų nevietinius pareigūnus. Vis dėlto manau, kad viešumas yra pati veiksmingiausia priemonė tokioms situacijoms spręsti ir užbėgti už akių jų pasikartojimui. Kokios bus veterinarijos gydytojo išvados ir kokie bus Maisto ir veterinarijos pareigūnų veiksmai, būtinai informuosiu“, – žadėjo Ž. Pinskuvienė.
Vėlų sekmadienio vakarą politikė socialiniame tinkle pranešė, kad įvykio vietoje kilo didelė įtampa. Situacijai suvaldyti prireikė pareigūnų pagalbos.
„Įtampa Širvintų kaime juntama didžiulė. Žmonių minia vis auga. Policija skyrė pastiprintas pajėgas situacijai suvaldyti. Į įvykio vietą 21.45 val. atvyko ir aplinkosaugos pareigūnai.
Po veterinaro apžiūros savininkas sutiko atiduoti 5 prasčiausios būklės šunis, kuriuos perėmė gyvūnų globos savanoriai. Dėl kitų likimo bus sprendžiama rytoj, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams surašius aktą ir patikrinus ūkininko turimus dokumentus.
Besirenkančių žmonių prašiau nusiraminti – emocijos šioje situacijoje verda, tačiau ne jomis vadovaujantis reikia ją spręsti“, – kvietė nurimti Ž. Pinskuvienė.
Portalas jau rašė, kad Kretingos rajone, Padvarių kaime, savo draugų šuniuko pasigedusi moteris rado jį netoliese įkurtame neteisėtai veikiančiame šunų veislyne.
Pasak liudininkės, keturkojai buvo uždaryti į nedidelius narvus ir priversti murgdytis savo šlapime bei išmatose. Į šią vietą penktadienį sulėkė tarnybos.
Feisbuko nuotr.
Po šio įvykio gyvūnų globėjai puolė ieškoti daugiau neteisėtų taškų. Vienas tokių, kaip spėjama, aptiktas ir Kauno rajone, Žiegždrių apylinkėse.
Laimučio Brundzos nuotr.
Kaip jau rašyta, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo tyrimus dėl gyvūnų laikymo sąlygų Kretingos, Širvintų ir Tauragės rajonuose.
„Visais šiais atvejais pradėtas patikrinimas. Tyrimas prasideda patikrinimu, o toliau priklausys nuo to, kokia bus surinkta medžiaga“, – BNS sekmadienį sakė Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.
Jo teigimu, iš galimai nelegalių gyvūnų veisyklų Kretingos ir Tauragės rajonuose globos įstaigoms perduotos kelios dešimtys šuniukų.
„Iš Kretingos rajono 25 šuniukai perduoti į „Nuarą“, o Tauragės rajone 10 šuniukų globą perėmė kita globos organizacija“, – teigė Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas.
Jis taip pat pridūrė, kad sekmadienio pavakarę kolegos dirba Širvintų rajone.
„Vyksta patikrinimas, kolegos vietoje vertina aplinkybes. Ten yra didelis ūkis, kur laikomi ne tik šunys“, – kalbėjo G. Blekaitis.
-
Kada liausimės kankinti gyvūnus? 30
Pasak šios tarnybos viršininkės patarėjo Linijaus Valiuškos, pernai tarnyba gavo net 198 pranešimus dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų – 41 vienas iš jų pasitvirtino. Devyni užfiksuoti pažeidimai perduoti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui bei Kauno miesto ir rajono savivaldybių administracijų Viešosios tvarkos skyriams, 41 atveju gyvūnams pagalba buvo suteikta vietoje, iškvietus gyvūnų globos specialistus paimti prastai prižiūrimus gyvūnus laikinai globai. "Pagrindinės gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų priežastys:18 atvejų gyvūnai kentėjo dėl sužeidimų, ligų; 12 buvo netinkamai laikomi, trys kentė alkį ir / ar troškulį, dviem buvo suvaržyta judėjimo laisvė, vienas nuolat kentė baimę ir stresą, penki – dėl kitų priežasčių", – vardijo L.Valiuška.
Daugiausia skundų gauta dėl gyvūnų augintinių – 126, dėl ūkinių gyvūnų – 34, dėl laukinių gyvūnų – 12, dėl kitų ūkio subjektų (kur laikomi gyvūnai ar jais prekiaujama) – 26. Pažeidėjams taikytos administracinio poveikio priemonės: 14 įspėjimų, keturios piniginės baudos, du asmenys perduoti teismui, 18 asmenų įsipareigojo nustatytu laiku pašalinti trūkumus.
Priminsime, kad XX a. pabaigoje Jungtinėje Karalystėje buvo įkurta Ūkinių gyvūnų gerovės taryba, kuri paskelbė labai svarbias rekomendacijas, pasaulyje dabar žinomas kaip "Penkios gyvūnų laisvės":
1.Laisvė nuo troškulio ir alkio – gyvūnas turi turėti priėjimą prie gėlo vandens, pašaro, kad būtų patenkintas vandens ir maisto medžiagų kiekis jo normaliai kondicijai ir sveikatingumui palaikyti.
2. Laisvė nuo nepatogumo – užtikrinti tinkamą aplinką, įskaitant pastogę, apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų.
3. Laisvė nuo skausmo, sužalojimo ir ligos – gyvūnams turi būti laiku suteikiama veterinarinė pagalba, įskaitant prevencines priemones nuo ligų ir sužalojimų.
4. Laisvė išreikšti normalų elgesį – turėti pakankamai erdvės judėti, turėti galimybę bendrauti su kitais gyvūnais.
5. Laisvė nuo baimės ir streso – gyvūnai turi būti prižiūrimi ir laikomi tokiomis sąlygomis, kad išvengtų nereikalingos įtampos, streso.
Jei pastebėsite, kad pažeidžiama bent viena iš penkių aukščiau išvardytų gyvūnų laisvių, jūs galite (ir turite) apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar jos padaliniams visą parą veikiančia nemokama telefono linija 8 800 40 403 arba internetu, užpildę elektroninę pranešimo formą: http://vmvt.lt/skundu-formos
-
Skandalingas M. Zobovo cirkas atsikraustė į Kauną 29
Prašo patikrinti
Kauno mero patarėja Orinta Leiputė vakar kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) su prašymu įvertinti šio Kaune apsistojusio cirko gyvūnų laikymo sąlygas.
"Cirkas Šilainiuose pradėjo kurtis antradienį. Žinant, kad ne taip seniai Klaipėdoje nuskambėjo skandalas dėl filmuoto siužeto, kilo abejonių, kad Kaune per pasirodymus neturėtume to paties. Tad kreipiausi į tarnybą. Nenorime, kad vaikai matytų prastus gyvūnų priežiūros pavyzdžius, jeigu tokia informacija pasitvirtintų", – teigė O.Leiputė.
Pareigūnų prašoma išsiaiškinti, ar gyvūnų laikymo sąlygos šiame cirke atitinka įstatymus, ar pasirodymų metu elgesys su gyvūnais neturi žiauraus elgesio požymių. Politikė prisiminė kauniečių skundus, kai šis cirkas nuolat veikė Kaune, A.Juozapavičiaus prospekte.
Beje, prieš dešimtmetį čia iš aptvaro ištrūkusi Ąžuolyno meškučių cirko meška užpuolė ir sunkiai sužalojo prižiūrėtoją. Agresyvus gyvūnas sužalojo moters galvą: nuplėšė dalį odos su plaukais, stipriai apdraskė rankas.
Nenorime, kad vaikai matytų prastus gyvūnų priežiūros pavyzdžius.
Iš Klaipėdos teko sprukti
Liepą M.Zobovas buvo priverstas sprukti iš Klaipėdos, kur buvo kaltintas gyvūnų kankinimu. Gyvūnų laikymo sąlygas kartu su aplinkosaugininkais tikrinę veterinarijos specialistai nustatė nemažai trūkumų. Dėl netinkamo gyvūnų laikymo M.Zobovui tuomet skirta 15 eurų bauda.
Į gastroles vežami gyvūnai buvo laikomi nepakankamo ploto narvuose ir voljeruose. Konstatuota, kad dvi meškos, kurių kiekvienai turėtų būti skiriama po 6 kv. m ploto, buvo laikomos 1,34 kv. m voljeruose. Keturi šunys buvo laikomi garduose, dviejų iš kurių plotas buvo 4 kv. m, o likusių dviejų – 1,3 kv. m.
"Visi gyvūnai laikyti per mažuose, transportuoti skirtuose narvuose, kuriuose jie gali būti laikomi ne ilgiau kaip vieną parą", – rašė VMVT pranešime spaudai. Tarnybos specialistai taip pat įpareigojo Ąžuolyno meškučių cirko direktorių užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas.
Tuomet M.Zobovas su tokiu verdiktu nesutiko. Nuomonės jis nepakeitė iki šiol. Pareigūnų vizitas nepaskatino jo imtis jokių pokyčių. "Tai yra pasakos. Tai išpūsta žurnalistų ar neišmanančių žmonių. Kai meška – vienas sveikiausių gyvūnų – išsišėrusi, graži, tik su trumpu plauku, todėl ant ilgų kojų ir atrodo liesa. Bet ji nėra liesa. Apie meškas galiu pasakoti aš. Kas dar gali?" – kaltinimus bloga gyvūnų priežiūra neigė vyras, save pristatantis vieninteliu profesionaliu meškų žinovu šalyje.
Meškų neįtraukė
"Sekasi labai prastai. Pasirodo, žiūrovai nelabai perka bilietus, nors programa labai galinga. Turime vieno didžiausių Prancūzijos cirko atstovų, klounas – iš Salvadoro", – aiškino M.Zobovas, laikiną cirko paviljoną įkurdinęs prie Baltų prospekto ir Žemaičių plento sankryžos Šilainiuose.
Jis teigė, kad programoje meškų pasirodymo nėra. "Jų neįtraukėme. Ir dėl skandalų, kad neerzintų žmonių", – nedaugžodžiavo cirko vadovas.
Vakar perpiet jis skaičiavo, kad į atidaromąjį gastrolių vakarinį pasirodymą įsigyti vos šeši bilietai. "Gal dar kelis parduosime, bet neapsimoka, pasirodymo šiandien tikrai nebus. Penktadienį, jeigu atidirbsime, bus gerai. Žiūrėsime šeštadienį. Kitą savaitę tikriausiai nutrauksime gastroles", – dėstė M.Zobovas.
Cirkas Šilainiuose iš viso planavo šešis pasirodymus.
"Nepirkdami bilietų žmonės boikotuoja ne mane, žlugdo ne cirką, o gyvūnus. Jeigu neturėsime pinigų, gyvūnams bus prasčiau", – šantažu pakvipo M.Zobovo pasisakymas.
Sugedo variklis
Paklaustas, ar meškas, net jeigu jos ir neis į areną, atsivežė su savimi į Kauną, M.Zobovas atsakė miglotai: "Jos ir važiuoja kartu su manimi, ir ne. Visaip būna."
Į pasirodymus Kaune įtraukti šunys, katės ir balandžiai.
M.Zobovas sakė nežinąs, kur su gyvūnais trauks po gastrolių Kaune. "Dar negaliu pasakyti. Sugedo vienos mašinos, kuri veža meškas, variklis. Turiu bėdų, o variklis kainuoja 5 tūkst. eurų", – įvardijo cirko vadovas.
M.Zobovas yra vienintelis cirko darbuotojas. "Visas cirkas yra ant mano pečių. Aišku, padeda savanoriai", – dėstė M.Zobovas.
Rekvizitai.lt nurodoma, kad dar pernai liepą Ąžuolyno meškučių cirke dirbo 21 darbuotojas. Nuo šių metų vasario – vos vienas. Visa tai neva dėl finansinių sunkumų.
Ar jis, susidūręs su pinigų stygiumi, nesvarsto galimybės mažinti gyvūnų skaičių? "O jūs savo vaiką nušausite? – staiga kontratakavo M.Zobovas.
Vyras pridūrė, kad vis dėlto meškų veisti ir daugiau jų auginti neplanuoja. "Buvo, kad gimė netyčiukas. Išėjo taip, kad brolis su sese. Tokiais atvejais meškiukai gimsta truputį nenormalūs. Šis gimė su širdies yda. Mirė, tai mirė. Ką dabar padarysi? Neplanavau jo. Dariau viską, kad jis išgyventų. Yra kaip yra", – apie meškutės Lialia lemtį kalbėjo M.Zobovas.
Šis gyvūnas taip pat dalyvaudavo cirko pasirodymuose, tačiau sulaukęs vos pusmečio nugaišo. Kai kurie gyvūnų mylėtojai to priežastimi įvardijo prastas gyvūno laikymo sąlygas. Lialios kasdienybę VšĮ "SOS gyvūnai" vadovė Ilona Reklaitytė piešė tokią: tvoskiant 30 laipsnių karščiui Lialia lakstydavo pririšta šalia cirko kasos prie 5 m ilgio virvės.
