Ilgai laukti pokyčiai

Buvęs Kauno tvirtovės kelias yra pagrindinė Žemosios Fredos susisiekimo ašis, iki šiol aptarnaudavusi čia veikiančias pramonės įmones. Dėl gamybinės veiklos teritorijoje pravažiuoja daug sunkiasvorių transporto priemonių, greta įkurtos dažnai negrįstos sunkvežimių ar darbuotojų automobilių stovėjimo aikštelės.

„Pokyčius pasitinkančią gatvę sudaro dvi eismo juostos su nusidėvėjusia asfalto danga. Ruožo pradžioje ir pabaigoje ji išplatėja iki keturių juostų. Didžiojoje arterijos dalyje nėra šaligatvių, o likę – itin prastos būklės. Prieš kelerius metus gatvėje rekonstruoti šilumos tinklai, tad dalis darbų jau padaryta“, – pasakojo Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Įgyvendinant projektą numatomi du etapai. Pirmasis – nuo Čiurlionio tilto mazgo sankryžos iki planuojamo M. K. Čiurlionio koncertų centro, išskyrus pavienes atkarpas, kur vykdomos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Tose vietose nebus įrengiami visi gatvės elementai arba numatomas tik 2 juostų įrengimas. Antrajame etape – likę H. ir O. Minkovskių g. rekonstrukcijos darbai, užbaigus žemės paėmimą visuomenės poreikiams.

Daugiau želdinių ir patogumų

Gatvės trasa pagal sprendinius skirstoma į tris zonas. Pirmoji apima abi rekonstruojamos gatvės puses nuo koncertų centro sklypo pradžios iki pėsčiųjų tilto iš Nemuno salos į Žemąją Fredą. Šioje atkarpoje daugiau dėmesio skiriama didelių srautų pėsčiųjų judėjimui.

Antroji apima perimetrinio užstatymo teritorijas. Joje numatomi visi gatvės elementai su papildomais dviračių stovais ir poilsio stotelėmis. Čia maksimaliai saugomi esami medžiai. Papildoma žaluma planuojama pagal važiuojamąją dalį, tarp automobilių stovėjimo vietų bei kitose laisvose žaliose erdvėse.

Trečioji prasideda ties saugomu kultūros paveldo objektu – Aleksoto malūno administraciniu pastatu. Jis apjuosiamas dviračių ir pėsčiųjų takais, užtikrinamas maksimalus statinio prieinamumas.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Humaniški sprendiniai

„Projektuojame humaniško mastelio gatvę – joje išsiteks tiek dviračių ir pėsčiųjų takai, tiek automobilių stovėjimo vietos ir net želdiniai“, – teigia „Kauno tiltų“ statinio projekto vadovė Rita Nagelienė.

Pagal parengtus projektinius pasiūlymus numatytas 2,5 m pločio dvikryptis dviračių takas. Pėstiesiems susisiekimo arterijos plotis varijuos tarp 1,5  ir 6,0 m. Greta – poilsio zonos su suoleliais, šiukšliadėžėmis ir papildomais želdiniais.

Kadangi gatvė projektuojama su skiriamąja salele, jos pradžioje ir pabaigoje suplanuota galimybė apsisukti transporto priemonėms. Ties Čiurlionio tiltu ketinama įrengti trišalę turbožiedinę sankryžą, o netoli projektuojamo koncertų centro – papildomą juostą kairiniam posūkiui.

Automobilių stovėjimo vietos numatytos lygiagrečiai važiuojamajai daliai. Pats M. K. Čiurlionio koncertų centras turės specialiai dedikuotą stovėjimo aikštelę.

Svarbi Žemosios Fredos jungtis

Pernai parengtoje Žemosios Fredos kvartalo išvystymo galimybių studijoje siūloma kurti miesto dalį, kuri taptų daugiafunkciu miesto centro tęsiniu, lengvai pasiekiamu įvairiomis judumo priemonėmis, aukštos urbanistinės ir architektūrinės kokybės, su gyvybingomis gatvėmis ir kitomis viešosiomis erdvėmis, įveiklinta Nemuno krantine bei išlaikytu postindustriniu identitetu.

„Ligšiolinis miesto centras jau kuris laikas plečiasi Nemuno salos kryptimi ir pamažu persikels kitapus upės. Prie to prisidės ir būsimas pėsčiųjų tiltas į naujai atgyjančią Žemąją Fredą. Vietoje pramoninių teritorijų kuriasi daugiafunkciai kvartalai – patraukli vieta gyventi, kurtis verslams ir visuomeniniams objektams. Kairysis Nemuno krantas urbanistiškai bus glaudžiau susijęs su Senamiesčiu ir Naujamiesčiu“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

H. ir O. Minkovskių gatvė yra pagrindinė teritorijos ašis, aplink kurią kursis nauji daugiafunkciai kvartalai. Dėl to jos geometrija, želdynai ir mažoji architektūra turi sudaryti palankias sąlygas urbanistinei koncepcijai įgyvendinti.

„Siekėme į išskirtinio rajono vardo parinkimą įtraukti gyventojus ir taip miestą kurti drauge. Nė kiek neabejojome žmonių kūrybiškumu, bet aktyvumas ir susidomėjimas naujuoju rajonu nustebino. Vardo konkurse dalyvavo daugiau nei 2000 žmonių, kurie pasiūlė virš 6000 pavadinimų. Daugybę dalyvių inspiravo unikali rajono vieta – tarp Nemuno ir Senamiesčio. Dabar žengiame į finalinį etapą, kai gyventojai savo balsais iš trijų variantų nuspręs, kaip bus pakrikštyta gimstanti gyvenamoji erdvė“, – teigia „SBA Urban“ nekilnojamojo turto plėtros vadovas Egidijus Ripkauskas.

Apie Upę, Nemuną ir „Žalgirį“

Iš tokio didelio skaičiaus dalyvių ir siūlytų pavadinimų išryškėjo ir tendencijos, kokie raktažodžiai, jausmai gyventojams asocijuojasi su kairiuoju Nemuno krantu, H. ir O. Minkovskių gatve. Visų pirma – „Nemunas“. Daugiau nei 1070 pasiūlytų pavadinimų atsispindėjo Nemuno motyvai – tai ir „Nemuno krantai“, „Nemuno terasos“, „Nemuniškis“, „NEMO“ ir daugybė kitų sudurtinių žodžių ir net naujadarų.

Taip pat ryškus motyvas pavadinimuose atiteko žodžiui „UPĖ“. Su pastaruoju pasiūlyti daugiau nei 600 pavadinimų. „Upiai“, „Upynė“, „Upėnai“, „Upiakalnis“ ir kiti. Galiausiai, kaip duoklę Kaune dievinamam „Žalgirio“ krepšinio klubui, gyventojai pasiūlė 82 tokios tematikos pavadinimus, tarp jų – „Žalgupis“, „Žalgirio terasos“, „Žalgynai“. Tiesa, ne vienas tokį pavadinimą siūlęs dalyvis jį siejo ne tik su krepšinio komanda, bet ir su kaimynystėje esančia „Žalgirio“ arena. Kūrybingiausieji krepšinio fanai siūlė rajoną pavadinti ir Šarūno Jasikevičiaus garbei – „Jasikiai“, „Šarai“.

Rajonas koronavirusui, kosmosui ir Hariui Poteriui

Tiesa, ne visiems H. ir O. Minkovskių gatvėje vystomas gyvenamųjų namų projektas asocijuojasi tik su upėmis ir vandeniu – buvo ir originalių, net ir kosminių pavadinimų. Pavyzdžiui, vienas kūrybiškesnių pasiūlymų iškelia Kauno gyvenamąjį rajoną net ne į galaktikos, o „Visatos centrą“. Tarp pasiūlymų – ir „Marso kvartalas“, „Kaunastika“ ir „Galaktikos broliai“. Pastarąjį pavadinimą autorius aiškina brolių Hermano ir Oskaro Minkovskių pasiekimais fizikoje, ypač Hermano indėlį į reliatyvumo teoriją. Vienas originaliausių pavadinimų – „Grifų gūžta“, kurioje mokėsi, ko gero, žymiausias pasaulio burtininkas ir J. K. Rowling personažas Haris Poteris.

Žinoma, pavadinimų pasiūlymuose atsispindi ir koronaviruso pandemija. Vienas tokių pasiūlymų – „KAU4“. Autorius aiškina, jog projektas prasidėjo pandemijos laikais, tad pavadinime turi būti užšifruota dviprasmybė, kur „KAU“ – reiškia ne tik Kauną, bet ir kaukę, o šalia skaičius 4 fonetiškai perskaitomas kaip „Kau-kę turi?“.

„SBA Urban“ vizualizacija

Istorinės asociacijos ir kovingumas

Analizuojant visus 6000 pavadinimų, išryškėjo ir dar dvi kryptys, kurios yra svarbios tiek Kauno gyventojams, tiek ir visai Lietuvai – tai istoriniai motyvai ir lietuvių kovingumas. Pavyzdžiui, vienas iš tokių pavadinimų, „Vytinė“, kurį autorius aiškina remdamasis Lietuvos istorija. 17 a. laivų statyklose prie Aleksoto tilto buvo statomi lietuviški prekybiniai laivai – vytinės. Taip pat būtent kunigaikščio Vytauto privilegija Kaunui padovanota giria, kuri buvo dabartinėje Aleksoto teritorijoje ir kairiajame Nemuno krante.

Dar vienas panašus pavadinimas – „Cawen valley“ – Vygando Marburgiečio kronikoje Kauno gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1361 m. kaip žymi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tvirtovė Kawen (Cawen), taip buvo įvardinamas ir pats Kaunas vokiečių ir rusų istoriniuose šaltiniuose. Kitas istorinis faktas siejamas su „Hanza“, o šį pavadinimą siūlė ne vienas autorius. Hanza buvo sąjunga, pirklių kontora, kuri buvo sudaryta kitapus kranto.

Galiausiai, vienas iš ryškesnių pavadinimų – „Nemajūnas arba Nemajūnai“, kuris siejamas ne tik su Nemunu, bet ir žymiausia lietuvių kilmės JAV mišrių kovos menų kovotoja Rose Nemajunas.

Trys finalininkai ir paskutinis gyventojų balsas

Galiausiai, iš visų pavadinimų „SBA Urban“ komisija atrinko tris, kurie labiausiai atspindi projekto savitumą, unikalumą ir dvasią. Tai yra – „Nemunaičiai“, „Nemupiai“, „Upiai“. „Iš tokios gausybės išrinkti tris geriausius buvo didelis iššūkis, tačiau čia padėjo gyventojų aktyvumas. Supratome, su kuo iš tiesų asocijuojasi projekto vieta ir vyraujantys motyvai buvo labai aiškūs – Nemunas ir upė. Taip pat ieškojome paprasto, lengvo ir unikalaus pavadinimo, kuris tiesiog organiškai lipte priliptų. Tokio, kurį norėtų tarti tiek gyvenantys pačiame rajone, tiek ir pramogauti į jį vykstantys. Šiuo atveju, mes džiaugsimės, kad ir kokį galutinį pavadinimą išrinktų gyventojai, nes tikime, kad visi jie tikrai atspindi mūsų vystomo projekto dvasią ir idėją“, – sako E. Ripkauskas.

Rajoną kuria kartu su gyventojais

„Teritorija, kurioje yra plėtojamas naujasis projektas, – išskirtinė, toks bus ir naujasis rajonas. Čia gyvenamieji namai apjungs Kauno centro ir Senamiesčio gyvybę su Nemuno salos teikiamais privalumais – gamta, įspūdingu vaizdu, vandeniu, žaluma. Šiuo projektu norime paskatinti gyventojus atsigręžti į upę ir suteikti galimybių mėgautis tuo, ką miestas turi gražiausio – senamiesčio architektūra ir Nemunu. Tikiu, kad netrukus ši erdvė taps miestiečių traukos centru. Naujai gimstančio rajono pavadinimas yra svarbus sprendimas. Šis liks gyvuoti kartu su miestu – gyventojai didžiuosis vieta, kuria gyvena, o svečiai naująjį pavadinimą linksniuos planuodami savo keliones į Kauną. Pavadinimas gali ne tik atspindėti projektą, bet praturtinti miestą, įkvėpti jo gyventojus, suteikti pasididžiavimo jausmą. Būtent todėl į pavadinimo kūrybos procesą norime įtraukti ir gyventojus,“ – sako „SBA Urban“ nekilnojamojo turto plėtros vadovas Egidijus Ripkauskas.