Rene Schoenas (Renė Šėnas) ir jo moksleivis Luca Malaschnitschenko (Luka Malašničenka) sausio mėnesį šiaurinėje Riugeno saloje su metalo detektoriais ieškojo lobio ir aptiko daiktą, kurį iš pradžių palaikė beverčiu aliuminio gabalu.
Tačiau apžiūrėję atidžiau jie suprato, kad tai sidabras, pranešė Vokietijos žiniasklaida.
Galiausiai šį savaitgalį regiono archeologijos tarnyba pradėjo kasinėjimus 400 kv. m plote ir surado lobį, siejamą su minėtu danų karaliumi, valdžiusiu maždaug 958-986 metais.
Buvo rasta vėrinių, perlų, segių, Toro kūjis, žiedų ir iki 600 monetų, kurių daugiau kaip 100 yra iš Haraldo Mėlyndančio laikų.
„Šis lobis yra didžiausias pavienis Mėlyndančio monetų radinys pietiniame Baltijos jūros regione, todėl turi didelę reikšmę“, – naujienų agentūrai DPA sakė archeologas Michaelis Schirrenas (Michaelis Širenas).
Seniausia rasta lobio moneta yra 714 metų Damasko dirhamas, o naujausia – 983 metų pensas.
Atrodo, kad lobis galėjo būti užkastas prieš 990 metus, maždaug tuo metu, kai Haraldas Mėlyndantis pabėgo į Pomeraniją, kur 987 metais mirė.
„Turime retą atvejį, ... kuris, regis, patvirtina istorinius šaltinius“, – sakė archeologas Detlefas Jantzenas (Detlefas Jancenas).
Haraldui Mėlyndančiui priskiriami Danijos suvienijimo nuopelnai. Šis vikingu gimęs karalius nusigręžė nuo senosios skandinavų religijos ir įdiegė šalyje krikščionybę. Jo valdyta valstybė apėmė dabartinę Daniją, Vokietijos šiaurinę dalį, pietų Švediją ir dalį Norvegijos.
Tačiau po sūnaus Sveno Šakiabarzdžio vadovaujamo maišto jis buvo priverstas bėgti į Pomeraniją.
Haraldo Mėlyndančio palikimas šiandien gyvuoja išmaniuosiuose telefonuose ir nešiojamuosiuose kompiuteriuose – belaidžio ryšio technologija „Bluetooth“ yra pavadinta jo vardu,o technologijos simbolis yra sudarytas iš dviejų runų, reiškiančių jo inicialus H. B.
