Milijonai - dėl paukščių
Prancūzijos Havro uosto pavyzdys parodo, jog Europoje statant išorinius uostus vienu iš svarbiausių veiksnių yra išsaugoti kiek įmanoma daugiau natūralios aplinkos.
Iš maždaug 1 mlrd. eurų investicijų į Havro išorinio uosto statybą apie 50 mln. eurų buvo skirta aplinkosaugos priemonėms. Maždaug už 4 kilometrų nuo uosto vartų buvo supilta netgi speciali 6 ha sala paukščiams, kuri kainavo apie 8 mln. eurų.
Havro uostas prisiėmė įsipareigojimą net 30 metų vykdyti aplinkosauginius tyrimus, kurie susieti su išorinio uosto statyba.
Havro ir kitų Atlanto vandenyno bei La Manšo sąsiaurio uostų ypatybė yra didžiulis 8 metrų amplitudės potvynio bangos svyravimas. Ši banga neša maistingas medžiagas paukščiams.
Pastačius Havro išorinį uostą jam buvo skirta didžiulė Senos upės žemupio dalis. Paukščiai neteko šimtų hektarų maitinimosi plotų.
Ar papildomomis aplinkosauginėmis priemonėmis pavyko kompensuoti šią netektį paukščiams? Havro uosto atstovas Pascalis Galichonas teigė, kad kompensacinės priemonės gerokai sušvelnino uosto įsiterpimą į „paukščių rojų“, bet visiškai kompensuoti jos negalėjo.
Kompleksiškai įvertintų pajūrį
Klaipėdos išorinio uosto statyba nepretenduotų nei į paukščių perimvietes, nei į žuvų nerštavietes. Atvirkščiai išorinio uosto molai netgi sukurtų sąlygas žuvims neršti. Geriausias pavyzdys yra dabartiniai uosto molai, kurių dalyje po vandeniu neršia žuvys, o ant molų kuriasi vandens paukščių kolonijos, nes jiems yra kuo čia pat maitintis.
Išorinio uosto statyba darytų įtaką pajūrio krantams. Kokia ta įtaka būtų šiandien niekas konkrečiai nežino. Sprendžiama pagal tai, kokią įtaką daro dabartinio uosto vartai. Prieš vartus pakrantėje kaupiasi smėlio sąnašos, o už vartų į šiaurę vyksta išplovimas. Kodėl tai vyksta vėlgi konkretaus atsakymo nėra. Ar dėl uosto vartų, ar dėl klimato atšilimo padidėjusių patvankų ir sustiprėjusių vėjų?
Išorinio uosto statyba sudarytų sąlygas kompleksiškai įvertinti poveikį Lietuvos pajūrio krantams. Išorinio uosto poveikio aplinkai vertinimas atsakytų į daugybę klausimų dėl pajūrio išplovimo, numatytų priemones, kaip tą reiškinį stabdyti.
Ar dėl viso Lietuvos pajūrio išplovimo nuo uosto vartų iki Latvijos sienos kaltė turėtų tekti Klaipėdos uostui? Tuo jį kaltinti būtų absurdiška. Prie Palangos pajūris išplaunamas kasmet, kartais po kelis kartus. Šios nuodėmės prikabinti Klaipėdos uostui nepavyktų net didžiausiam jo priešininkui.
Lietuvos pajūrio rezervatai
Dažnai girdimas teiginys, kodėl kaip palankiausia vieta išorinio uosto statybai vertinamas pajūris ties Melnrage. Kodėl ne Būtingė?
Atsakymas iš dalies yra ir aplinkosaugoje. Vieta ties Melnrage yra pati palankiausia ir aplinkosaugine prasme. Nei pakrantėje į šiaurę, nei jūroje ties Melnrage nėra jokių saugotinų rezervatų teritorijų. Artimiausias rezervatas yra pakankamai toli esanti 120 ha Olando Kepurės rezervatas. Dar toliau už jo yra 132 ha Nemirsetos ir 795 ha Šaipių kraštovaizdžio rezervatai.
Prie Būtingės aplinkosaugos prasme vieta gerokai sudėtingesnė. Prie Latvijos sienos apie 1 kilometrą nuo jūros pakrantės yra 38,8 ha Būtingės ornitologinis rezervatas. Dar toliau jau Latvijos teritorijoje prasideda 51778 ha Papės rezervatas - jūros ir žemės gyvūnų bei paukščių saugoma teritorija „Natūra-2000“. Dėl šių teritorijų būtų neįmanoma su Latvija suderinti Būtingės išorinio uosto statybos projekto. O jis pagal ES teisę turėtų būti derinamas su kaimynine šalimi. Turėdama argumentų derinti šį projektą Latviją nenorėtų ir dėl savo uostų. Nereikia užmiršti ir tai, kad Latvijos Seimas iki šiol nėra ratifikavęs Lietuvos ir Latvijos sutarties dėl jūros sienos.
Vienintelis argumentas prieš išorinio uosto statybą ties Melnrage - per arti esantys žmonės. Bet tame pat Havre matėme beveik uosto teritorijoje šalia konteinerių terminalo gyvenančius žmones. Konteineriai neteršia aplinkos.
Bet jei prancūzai statydami išorinį uostą dėl paukščių išleido dešimtis milijonų, statydami išorinį Klaipėdoje mes neturėtume smulkintis dėl žmonių saugumo.
Kur bebūtų statomas išorinis uostas - Lietuvoje, Belgijoje ar Prancūzijoje jis daro didesnę ar mažesnę įtaką aplinkai. Bet ta įtaka gali būti reguliuojama papildomomis kompensacinėmis priemonėmis. Šiandien yra klausimas - kas geriau: pajūris su išoriniu uostu ir, tarkim, bunomis, bet be išplovimo ar pajūris be išorinio uosto, be bunų, bet su nuolatiniu paplūdimių maitinimu smėliu. Tas smėlio pylimas nėra toks jau geras reiškinys, nes kenkia žvejybai sudrumsdamas vandenį ir išbaidydamas žuvis, keičia natūralią žuvų maitinimosi aplinką.
