Šią savaitę Šv. Kotrynos bažnyčioje vyko festivalio "Virtualus paminklas" koncertas, kuriame savo originalias improvizacijas ir kompozicijas, paremtas hebrajiškomis giesmėmis, atliko grupė "Wolumen Trio". Vienas jos narių – Vilniuje gimęs ir save multinacionalistu laikantis Arturas Bumšteinas.
Talentas iš niekur neatsiranda
A.Bumšteinas – žinomas eksperimentinės akustinės ir elektroninės muzikos atlikėjas. Vis dėlto, kaip pripažįsta pats, šiuolaikinės lietuvių muzikos kontekste jis nesijaučia esantis pakankamai pastebėtas. Tiesa, dėl to nesijaudina, nes daugybę koncertų ir kūrybinių projektų tenka įgyvendinti svetur.
"Koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje yra reta proga paklausyti mano muzikos Lietuvoje gyvai, o ne per radiją, internetą ar įrašų. Tačiau keliauja dabar visi, tai daugiau mažiau bendra natūrali būsena", – pasakojo menininkas.
Pats būdamas žydų tautybės A.Bumšteinas pateikė ir logišką atsakymą į klausimą, kodėl tiek daug pasaulyje gabių būtent jo tautiečių muzikantų: "Ši tauta reiškėsi geografiškai labai plačioje teritorijoje. O muzika yra viena iš tų "nekenksmingų" sričių, kurios jiems nebuvo draudžiamos. Taip pat svarbus veiksnys tai, kad net ir neturtingiausias žydas tėvas stengdavosi savo vaikams suteikti išsilavinimą, o anksčiau muzika buvo neatskiriama bendrojo lavinimo dalis. Kartais nutikdavo taip, kad tų pačių tėvų dideliam nusivylimui vaikai mesdavo kokio nors praktiško amato mokslus ir visiškai atsiduodavo muzikai."
Netradicinės muzikos pasaulis
Šiuo metu A.Bumšteinui daugiausia tenka užsiimti radiofoninio meno projektais. O šių metų pradžioje menininkas Europos transliuotojų sąjungos buvo apdovanotas "Palma Ars Acustica" prizu už kūrinį "Epilogai". Šis prizas yra teikiamas geriausiems Europos radijo meno kūriniams.
"Pats terminas "radijo menas" iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kiek keistas, tačiau juk nesunku įsivaizduoti meno kūrinį, kuris yra kuriamas specialiai, tarkim, televizijai ar teatro scenai. Tai terpės, turinčios savo specifiką, jose gali tilpti ribotas skaičius elementų (garsas, vaizdas, žodis...). Radijo formatui tinka mažiau elementų, nes apsiriboja tik garso raiška, tačiau būtent dėl to radijas man ir yra įdomus, nes jis ne taip apriboja klausytoją, kaip, tarkim, televiziją žiūrovą. Radijas palieka erdvės erdvei", – pasakojo pašnekovas.
Ateinančiais metais menininkas baigs ir kitą savo radiofoninį projektą – garso spektaklį mokslinės fantastikos tema "Audiokaukas". Jis bus pristatytas netradiciškai – ne radijuje, o tik teatro scenoje.
"Deja, Lietuvoje nėra radiofoninio meno tradicijų. Žinoma, yra radijo teatras, tačiau jis arčiau kino negu radijo, nes visas radiofoninio teatro veiksmas paremtas realistinių ir vizualinių analogijų siekimu. Kitaip tariant, jis stengiasi sukurti gyvenimo realybės iliuziją, o ne išnaudoti savo mediumo specifiką ir joje slypinčias galimybes", – teigė A.Bumšteinas.
Lietuvoje jam tenka padirbėti neeilinėse kūrybinėse erdvėse. "Ypač pastaruoju metu teko nemažai prisiliesti prie vilnietiškų "būtovės slėpinių". Neseniai pabaigiau kūrinį Lenkijos kultūros radijo stoties užsakymu, kuris yra paremtas Adomo Mickevičiaus istorine dramatine poema "Vėlinės", – pasakojo A.Bumšteinas.
Šio kūrinio trečiosios dalies veiksmas vyksta būtent Vilniuje, Bazilijonų vienuolyno patalpose įrengtame carinės Rusijos kalėjime. Čia menininkui ir teko įrašinėti savo kūrinį.
Gimtinė – kūrybos šaltinis
"Ne visai, tačiau šiek tiek, galbūt. Kai apie tai galvoju – tuomet daugiau", – į klausimą, ar laiko save žydu, atsakė A.Bumšteinas. Jis pats save vadina multinacionalistu, nes Vilnių suformavo lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių bei rusų kultūros.
"Yra labai svarbu to nepamiršti, tuo domėtis. Vilniaus istorinis daugiakultūriškumas yra vienas pagrindinių mano kūrybinių inspiracijos šaltinių", – sakė jis.
Pasak menininko, Vilnius ypatingas tuo, kad jis "vaidenasi". Ne kartą A.Bumšteinui vaikščiojant kitų Europos miestų gatvėmis teko pasijausti lyg namie: pavyzdžiui, kartą Viljamsberge jam pasivaideno, kad eina Kalvarijų gatve, o būdamas Berlyne menininkas mintimis atsidūrė prie kultūrinio Vilniaus objekto – "Kablio".
"Vilniuje mano mėgstamiausia gatvė yra Naugarduko. Pažiūrėkite, kur ir kaip ji prasideda bei baigiasi. Taip pat man patinka jos pavadinimas – netoli Naugarduko miesto (dabartinės
Baltarusijos teritorija – red. past.) yra gimęs A.Mickevičius", – pasakojo pašnekovas.
Svarbi visų tautų istorija
Vilniuje vykstančio festivalio "Virtualus paminklas" koncerte A.Bumšteinas gros su grupe "Wolumen trio" – atliks "Muzikaliszer Pinkos" (hebrajiškų dainų ir himnų rinkinio kūrinius). Pasak jo, būsimas koncertas susijęs su Vilniaus istorija, nes jame skambėsianti muzika paremta žydų religinėmis giesmėmis, kurias pats atrado 1927 m. Vilniuje išleistoje Abrahamo Berenšteino knygoje.
"Koncerte trimitininkai Dominykas Vyšniauskas ir Kamilis Szuszkiewiczius improvizuos kartu su mano parengtomis elektroninėmis kompozicijomis. Sunku pasakyti, kiek šioje muzikoje bus žydiškumo, tačiau tai ne pats svarbiausias klausimas", – teigė A.Bumšteinas. Pasak jo, svarbu atskleisti ne tik Lietuvos žydų tautos istoriją, bet ir karaimų, lenkų ir kt., nes šių tautų likimai Lietuvoje skirtingi, tačiau visi verti pažinti.
"Mano močiutė Pesė pasakojo apie tragišką savo šeimos likimą Antrojo pasaulinio karo metais. Ji iš visos gausios savo šeimos išgyveno viena (jos abu tėvai, broliai Simonas bei Zalmanas ir dvi seserys Chaja bei Golda žuvo Kretingoje ir Kauno gete)", – prisiminė menininkas ir pridūrė, kad būnant žydų kompanijoje dažnai kalbama holokausto ir antisemitizmo temomis.
Tai neišvengiama, nes genocido žaizda yra tapusi žydų identiteto dalimi.
"Aš vis dėlto norėčiau, kad dažniau būtų žiūrima į tai, kas yra išlikę, arba į tai, ką dar būtų galima pratęsti. Pavyzdžiui, kad ir "Muzikaliszer Pinkos"!" – optimistiškai kalbėjo A.Bumšteinas.
