„Penktadienio vakarą ant jų kapo Hamburgo kapinėse aptiktos raudonais dažais išpaišytos svastikos, kurios buvo nedelsiant pašalintos“, – nurodė policija.

Pasak pareigūnų, informacijos apie kaltininkus ar jų motyvus kol kas nėra.

Socialdemokratas H. Schmidtas tuometinei Vakarų Vokietijai vadovavo 1974–1982 metais. Jis mirė 2015 metų lapkritį, o šeštadienis yra 105-osios jo gimimo metinės.

Politikos lyderiai pirmadienį atsisveikino su buvusiu Vakarų Vokietijos kancleriu Helmutu Schmidtu (Helmutu Šmitu) per jo valstybinių laidotuvių ceremoniją, o dabartinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel gyrė jo stabilų vadovavimą per teroro atakas ir ekonomikos krizes.

Laikantis griežtų saugumo priemonių A.Merkel, dauguma jos kabineto narių, buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris (Henris Kisindžeris) ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) susirinko Šv.Mykolo bažnyčioje velionio lyderio gimtajame Hamburgo uostamiestyje kartu su 1,8 tūkst. laidotuvių svečių.

H.Schmidtas, kuris mirė lapkričio 10 dieną, būdamas 96 metų, vadovavo Vakarų Vokietijai 1974–1982 metais.

Stovėdama greta karsto, užkloto juodos, raudonos ir geltonos spalvos Vokietijos vėliava, apstatyto saulėgrąžų ir baltų lelijų puokštėmis, A.Merkel gyrė H.Schmidtą už jo nesvyruojančią poziciją, kai šalyje siautėjo ultrakairioji Raudonosios armijos frakcija (RAF).

„Mes vėl susidūrėme su šiurpiomis atakomis“, – pabrėžė ji, turėdama omenyje lapkričio 13-osios išpuolius Paryžiuje.

„Mūsų mintys nuolat grįžta į Paryžių. (Užpuolikų) motyvai mūsų dienomis kitokie, kitokios ir aplinkybės. Bet teroras išlieka teroru“, – pridūrė A.Merkel.

61 metų A.Merkel sakė, kad anuomet, kaip ir dabar, po šį mėnesį įvykdytų kruvinų džihadistų atakų Prancūzijos sostinėje, reakcija turėtų būti stiprus atsakas, neaukojant bendrų vertybių.

„Laisvė yra stipresnė negu teroras ir neapykanta, – pabrėžė ji. – Žmoniškumas stipresnis negu barbariškumas.“

H.Schmidtas vadovavo savo šaliai, kai ji virto viena iš pasaulio ekonomikos galiūnių, taip pat laikė respublikos vairą kai kuriomis jos tamsiausiomis valandomis.

1977 metais, kai palestiniečiai kovotojai užgrobė oro bendrovės „Lufthansa“ lėktuvą ir pareikalavo paleisti kalinamus RAF lyderius, H.Schmidtas įsakė šturmuoti tą lainerį.

Tais pačiais metais trys įtakingi Vokietijos veikėjai, tarp jų federalinis prokuroras, buvo nužudyti per virtinę RAF atakų, sprogdinimų ir pagrobimų, krėtusių Vakarų Vokietiją ištisą dešimtmetį.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius Lietuvos vardu pareiškė užuojautą Vokietijai dėl buvusio Vokietijos Kanclerio Helmuto Schmidto (Helmuto Šmito) netekties.

„Helmutas Schmidtas buvo atsakingas ir išmintingas politikas, valstybės tarnautojas, ilgus metus atsidavusiai dirbęs savo šalies ir jos žmonių labui. Kancleris Schmidtas buvo ypač gerbiamas ir vertinamas ne tik kolegų politikų, bet ir Vokietijos žmonių – jis buvo telkiantis politikas, savo valdymo metais šalį vedęs augimo ir visapusiško stiprėjimo keliu“, – rašoma šalies vadovės užuojautoje.

Pasak Prezidentės, H. Schmidtas nuosekliai siekė didesnio bendradarbiavimo Europoje ir prisidėjo prie vieningos Europos kūrimo, net ir baigęs politinę karjerą išliko neabejingas svarbiausiems valstybės klausimams, aktyviai pasisakydamas ir dalindamasis rūpesčiu su tautiečiais ir europiečiais.

„H.Schmidtas buvo išmintingas politikas, puikus diplomatas, ir svarbiausia – ilgametis kovotojas už demokratiją Europoje ir visame pasaulyje. Dėl buvusio Vokietijos kanclerio netekties reiškiu užuojautą šeimos nariams ir artimiesiems, taip pat bendražygiams ir visai Vokietijos tautai“, – savo užuojautoje Vokietijos kanclerei Angelai Merkel rašo A.Butkevičius.

H.Schmidtas vadovavo Vakarų Vokietijai nuo 1974 iki 1982 metų, kai šalis virto vienu didžiausių pasaulio ekonomikos variklių. Jis mirė antradienį, eidamas 97-uosius metus.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) antradienį pagerbė Helmutą Schmidtą (Helmutą Šmitą) ir pavadino jį „didžiu europiečiu“, sužinojęs apie šio 96-erių buvusio Vakarų Vokietijos kanclerio mirtį.

„Būdamas kancleriu, jis padėjo pamatus sprendimams, kuriuos vėliau priėmė (buvęs Prancūzijos prezidentas) Francois Mitterand'as (Fransua Miteranas) ir (buvęs kancleris) Helmutas Kohlis (Helmutas Kolis)“, – pasakė F.Hollande'as, turėdamas omenyje valstybių vadovus, kartu rengusius Europos Sąjungos projektą.

F.Hollande'as pasakė, kad H.Schmidtas buvo didis valstybės veikėjas, kuris „visuomet papuošdavo debatus“.

„Jis visada sakydavo, kad reikia leisti būti rinkos ekonomikai, bet dar reikia jai suteikti socialinę dimensiją“, – pažymėjo F.Hollande'as.

„Jis buvo žmogus, kuris iki paskutinio atodūsio žinojo kaip sakyti kalbą, ir pasakyti, ypač vokiečiams, kad jie turi atlikti vaidmenį ..., ir kad jį jie privalo atlikti pačioje Europoje“, – pridūrė Prancūzijos prezidentas.

Buvęs Vakarų Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas (Helmutas Šmitas) mirė būdamas 96-erių, smarkiai pablogėjus jo sveikatai pastarosiomis dienomis, pranešė jo biuras.

Antradienį miręs H. Schmidtas buvo tikras europietis, realistinės politikos meistras bei tiesmukas, didelės patirties, gerbiamas politikas, net gyvenimo saulėlydyje nepraradęs žiniasklaidos dėmesio.

H.Schmidtas vadovavo Vakarų Vokietijai nuo 1974 iki 1982 metų, kai šalis virto vienu didžiausių pasaulio ekonomikos variklių.

Centristinės Socialdemokratų partijos (SPD) narys H.Schmidtas stovėjo prie šalies vairo, šiai išgyvenant Raudonosios armijos frakcijos sukeltą kairiųjų radikalų kruvino teroro bangą, pasisakė už laisvos rinkos ekonomiką savo partijoje ir laikėsi šaltakraujiškos pragmatiškos politikos geležinės uždangos padalintoje Europoje.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) pagerbė H.Schmidtą, sakydamas, kad „mirė didis europietis“.

Būdamas vienas iš įtakingo liberalaus savaitraščio „Die Zeit“ leidėjų, H.Schmidtas aktyviai tebedalyvavo tarptautiniuose ekonomikos debatuose, kaltino kanclerę Angelą Merkel per eurozonos skolų krizę dėl finansinės nuovokos stoka.

Jis būdavo populiarus svečias televizijos pokalbių laidose, visuomet jam būdavo leidžiama nesilaikyti draudimo rūkyti, pasižymėdavo specifiniu lakonišku sąmoju, būdingu gimtajam Hamburgo uostamiesčiui.

Nuo pat savo politinės karjeros pradžios H.Schmidtui buvo nesvetimas sarkazmas, jis neslėpė nepakantumo, o dėl savo dažnai netradicinio požiūrio jis neprarado visuomenės dėmesio dar daug dešimtmečių, kai jau buvo pasitraukęs iš pareigų.

Neseniai H.Schmidtui pareiškus, kad jis supranta Vladimiro Putino veiksmus Ukrainoje, Vokietijos žiniasklaida jį priskyrė prie „Rusijos apologetų“.

Pasak vieno konservatyvaus dienraščio „Die Welt“ politikos apžvalgininko, H.Schmidto sugebėjimas įkąsti oponentams ir jo garsiosios frazės pelnė jam viso politinio spektro pagarbą.

„VIZIJOS? KREIPKITĖS Į GYDYTOJĄ“

Kaip 2013 metų gruodį rašė savaitraštis „Der Spiegel“, kitaip nei jo pirmtakas SPD Willy Brandtas (Vilis Brantas), H.Schmidtas nedarė didingų gestų ir nesakė įsimintinų kalbų, norėdamas atsiriboti nuo Vokietijos praeities. Priešingai nei W.Brandtas, kuris pabėgo į užsienį, kad išvengtų nacių suėmimo, H.Schmidtas tarnavo Adolfo Hitlerio Vermachte.

„Jo nemylėjo, bet gerbė“, – rašė „Der Spiegel“, primindamas H.Schmidto sąmojus.

Galėdamas būti ir sąmojingas, ir šiurkštus H.Schmidtas per vieną interviu pasijuokė iš jį klausinėjusio žurnalisto: „Visi, kas mato vizijas, turėtų kreiptis į gydytoją“.

H.Schmidtas gimė 1918 metais Hamburge ir buvo uosto darbininko anūkas. Jo tėvas, mokytojas, buvo nesantuokinis žydų bankininko sūnus, nors šeimai pavyko nuslėpti jo žydišką kilmę nuo nacių režimo.

Šeima norėjo, kad H.Schmidtas taptų miestų planavimo specialistu arba architektu, tačiau Antrasis pasaulinis karas pakoregavo šeimos planus ir jam teko kariauti Rusijos ir Vakarų fronte, buvo patekęs į nelaisvę.

1953 metais H.Schmidtas buvo išrinktas į Bundestagą, o septintajame dešimtmetyje dėl sėkmingo susidorojimo su katastrofiško potvynio padariniais išgarsėjo kaip Hamburgo regiono politikas .

Jis sėkmingai darė karjerą SPD partijoje, 1969 metais gavo gynybos ministro, 1972 – finansų ir ekonomikos ministro portfelius, o dar po dviejų metų tapo kancleriu.

Būdamas vyriausybėje H.Schmidtas susidūrė su dideliais iššūkiais, tai ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir ekonomikos krizę sukėlęs naftos kainų šuolis.

Jis tvirtai tikėjo Šiaurės Atlanto aljansu, nors jam nepatiko tuometinis JAV prezidentas Jimmy Carteris (Džimis Karteris). Tačiau su Prancūzijos prezidentu Valery Giscard d'Estaingu (Valeri Žiskar Destenu) juos siejo tvirta partnerystė, jiedu davė pradžią būsimiems Didžiojo aštuoneto susitikimams.

1977 metais, palestiniečių kovotojams pagrobus „Lufthansa“ lėktuvą ir pareikalavus paleisti įkalintus kairiųjų radikalų Raudonosios armijos frakcijos (RAF) lyderius, H.Schmidtas įsakė šturmuoti lėktuvą ir išlaisvinti įkaitus Mogadišo oro uoste.

Tais pačiais metais per RAF išpuolius – dešimtmetį vykdytas žudynes, sprogdinimus ir pagrobimus, žuvo trys aukšto rango pareigūnai, vienas kurių buvo federalinis prokuroras.

„REIKIA VALIOS. IR CIGAREČIŲ“

H.Schmidtas palaikė idėją, kad NATO turi dislokuoti vidutinio nuotolio raketas Europoje, atsakydama į sovietinių raketų SS-20 branduolinį arsenalą, nukreiptą į Vakarų Europą, bet susidūrė su opozicija iš SPD jaunesniojo sparno bei stipraus taikos judėjimo Vokietijoje.

Pasipriešinimo H.Schmidtui būta jo paties partijoje – ypač gynybos klausimais, kurie dominuodavo debatuose – kaip tik tuo metu jis buvo paguldytas į ligoninę 1981 metais dėl širdies ritmo sutrikimų, ir jam buvo įsodintas širdies stimuliatorius.

Koalicijos partneriams Laisviesiems demokratams 1982 metais sudarius koaliciją su Krikščionimis demokratais galiausiai atvedė H.Schmidta prie nepasitikėjimo balsavimo parlamente; tuomet kancleriu tapo konservatorius Helmutas Kohlis.

„Kaip nedaugelis kitų pokario laikotarpiu jis suprato kaip drąsia valstybės intervencija galima pažaboti krizę“, – parašė žurnale „Der Spiegel“ buvęs SPD kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis).

Jis buvo vedęs mokytoją Hannelore (Hanelorę), vadintą Loki, kuri taip pat smarkiai rūkydavo, ir išgyveno su ja 68 metus iki jos mirties 2010 metais. Jiedu turėjo vieną dukterį

Per savo 90-ąjį gimtadienį dienraštis „Bild“ paskelbė 90 H.Schmidto labiausiai cituojamų sąmojų;vienas jų – patarimas karjeros siekiantiems politikams: „Reikia turėti valios. Ir cigarečių“.

Buvęs Vakarų Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas (Helmutas Šmitas) mirė būdamas 96-erių, smarkiai pablogėjus jo sveikatai pastarosiomis dienomis, pranešė jo biuras.

H.Schmidtas vadovavo tuometinei Vakarų Vokietijai nuo 1974 iki 1982 metų, kai šalis virto vienu didžiausių pasaulio ekonomikos variklių.

Centristinės Socialdemokratų partijos narys H.Schmidtas stovėjo prie šalies vairo per Raudonosios armijos frakcijos sukeltą kairiųjų radikalų kruvino teroro bangą, pasisakė už laisvos rinkos ekonomiką savo partijoje ir laikėsi šaltakraujiškos pragmatišką politiką geležinės uždangos padalintoje Europoje.

Vyriausiasis gydytojas Heineris Gretenas antradienį sakė dienraščiui „Hamburger Abendblatt“, kad H.Schmidtas „tik retai būna sąmoningas“.

„Padėtis labai rizikinga, – aiškino medikas. – Nuo sekmadienio jo būklė nuolat ir dramatiškai blogėjo.“

Pasak gydytojo, H.Schmidtas buvo slaugomas namuose.

Būdamas vienas iš įtakingo liberalaus savaitraščio „Die Zeit“ leidėjų, H.Schmidtas aktyviai tebedalyvavo tarptautiniuose ekonomikos debatuose, kritikavo kanclerę Angelą Merkel per eurozonos skolų krizę finansinės nuovokos stoka.

Jis būdavo populiarus svečias televizijos laidose, visuomet išlaikydavo specifinį sąmojų, būdinga gimtajam Hamburgo uostamiesčiui.

Vokietijos valstybės veikėjas Egonas Bahras (Egonas Baras), vienas iš pagrindinių architektų, kūrusių Rytų politiką (Ostpolitik), padėjusią sumažinti įtampą per Šaltąjį karą ir palengvinti pakartotinį Vokietijos suvienijimą, mirė būdamas 93 metų.

Socialdemokratų partijos lyderis Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) ketvirtadienį sakė naujienų agentūrai DPA, kad E.Bahras mirė naktį.

Dirbdamas valstybės sekretoriaus poste Vakarų Vokietijos kancleriui Willy Brandto (Vilio Branto) vyriausybėje, E.Bahras padėjo vesti derybas tarp Rytų ir Vakarų Vokietijos, taip pat plėtoti diplomatiją su Sovietų Sąjunga.

E.Bahras taip pat dirbo specialiųjų reikalų ministru, vėliau – ekonominio bendradarbiavimo ministru W.Brandto įpėdinio Helmuto Schmidto (Helmuto Šmito) vyriausybėje.

S.Gabrielis sakė, kad E.Bahras „tikėjo laisvės galia ir dialogo jėga; tai buvo „pokyčių per suartėjimą“ pagrindas“.

„Tik nedaugeliui politikų pavyksta pakeisti pasaulį, pasitelkus idėją, ir pamatyti, kaip jų vizija tampa tikrove dar jiems gyviems esant“, – socialdemokratas užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteimejeris) rašo savo pranešime.

F.-W.Steinmeieris sakė, kad „radikaliai nauja Rytų politika“, išvystyta E.Bahro „tikrąją prasme pakeitė istorijos tėkmę ir padarė įmanomą Vokietijos bei Europos suvienijimą“.

E.Bahras dar liepos pabaigoje lankėsi Maskvoje, kur susitiko su buvusiu Sovietų Sąjungos lyderiu Michailu Gorbačiovu, tardamasis, kaip būtų galima sumažinti įtampą tarp Berlyno ir Rusijos dėl krizės Ukrainoje.

Tačiau kritikai, tarp jų F.-W.Steinmeieris, teigė, kad jo iniciatyva yra pernelyg nuolaidžiaujanti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Šaltojo karo pradžioje E.Bahras atmetė užsienio politiką Maskvos atžvilgiu, grindžiamą jėgos pozicijomis ir karinės galios demonstravimu, rinkdamasis „mažų žingsnių politiką“, pagrįstą įtampos mažinimo iniciatyvomis ir dialogu.

Jo vizija atvėrė kelią Vakarų Vokietijos sutartims su Sovietų Sąjunga, Rytų Europos komunistinio bloko šalimis ir galiausiai su Rytų Vokietija.

Daugelis istorikų sakė, kad šis indėlis sukūrė pagrindą M.Gorbačiovo pradėtoms reformoms ir Berlyno sienos griuvimui 1989 metais.

E.Bahras, tapęs W.Brandto padėjėju, kai šis dar buvo Vakarų Berlyno meras, susitiko su JAV prezidentu Johnu F.Kennedy (Džonu F.Kenedžiu) 1963 metais per jo vizitą Vakarų Vokietijoje, tapusį įsimintiną dėl Amerikos lyderio jaudinamos kalbos „Aš esu berlynietis“ (Ich bin ein Berliner).

Prieš dvejus metus minint to vizito 50-ąsias metines E.Bahras prisiminė, kad vokiečiai iškart suprato J.F.Kennedy „sprogstamų“ žodžių prasmę, vadindami tą kalbą „nerašytu paktu“ su Sovietų Sąjungos lyderiu Nikita Chruščiovu.

„Berlyniečiai instinktyviai žinojo, kad gali jaustis saugūs“, – pažymėjo jis.

Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas (Helmutas Šmitas), kuriam dabar – 96 metai, sekmadienį buvo išrašytas iš ligoninės, kurioje per vasaros karščių bangą buvo atsidūręs dėl didelio skysčių netekimo.

„P. Schmidtas buvo išleistas prieš kelias minutes. Jis vėl jaučiasi gerai“, – sakė Šv.Jurgio klinikos šiauriniame Hamburgo uostamiestyje atstovas.

Socialdemokratas H.Schmidtas, kuris Vokietijos vyriausybei vadovavo 1974–1982 metais ir kuris tebėra aktyvus kaip rašytojas, leidėjas ir komentatorius, į ligoninę buvo paguldytas penktadienį.

Vokietijos žiniasklaidos priemonės, tarp jų – laikraščiai „Bild“ ir „Hamburger Abendblatt“, pranešė, kad H.Schmidtui pasireiškė didelio skysčių netekimo simptomai, nes jis tikriausiai gėrė per mažai vandens, Vokietiją šiuo metu apėmus karščių bangai.

Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas (Helmutas Šmitas) penktadienį sakė, kad Ukrainos krizė primena Pirmojo pasaulinio karo išvakares, ir dėl šios krizės išprovokavimo apkaltino Europos Sąjungos (ES) biurokratų „didybės maniją“.

„Visiškai nesu linkęs kalbėti apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę ir, ypač, apie reikalavimus (skirti) daugiau pinigų NATO ginklavimui, – sakė 95 metų H.Schmidtas dienraščiui „Bild“. – Tačiau pavojus, kad situacija pasidarys dar labiau įtempta, kaip buvo 1914 metų rugpjūtį, didėja su kiekviena diena“.

Šis atvirai kalbantis pagyvenęs vokiečių politikas pridūrė: „Situacija man atrodo vis labiau sulyginama“ (su Pirmojo pasaulinio) karo išvakarėmis.

„Europa, amerikiečiai ir, taip pat, rusai veikia taip, kaip rašytojas Christopheris Clarkas (Kristoferis Klarkas) aprašo Pirmojo pasaulinio karo pradžią savo labai įdomioje knygoje – kaip lunatikai“, – pridūrė H.Schmidtas.

Australų istoriko Ch.Clarko bestseleryje „Lunatikai“ (The Sleepwalkers) iš naujo įvertinamos Pirmojo pasaulinio karo išvakarės, ir didžiausias dėmesys skirtas tam, kokie nemokšos buvo Europos didžiųjų valstybių lyderiai dėl skerdynių per pirmąjį industrializuotą karą, kuris vėliau įvyko.

H.Schmidtas, socialdemokratas iš šalies šiaurėje esančio Hamburgo uostamiesčio, Vokietijos kancleriu buvo nuo 1974 iki 1982 metų. Jis iki šiol dažnai komentuoja pasaulio įvykius ir garsėja tuo, kad dėstydamas savo nuomonę per televiziją be perstojo rūko.

Buvęs kancleris taip pat užsipuolė Europos Komisiją ir pareiškė, kad ji turėtų mažiau mėgėjiškai veikti pasaulio politikos srityje, kurią „dauguma komisarų labai prastai išmano“.

„Naujausias pavyzdys yra Europos Komisijos bandymas aneksuoti Ukrainą ir, taip pat, bandymas įtraukti Gruziją. Tik priminsiu: Gruzija yra už Europos ribų. Tai – didybės manija, mums nėra jokio reikalo ten būti“, – sakė jis.

H.Schmidtas pridūrė, kad „pareigūnai ir biurokratai Briuselyje ... pastato Ukrainą akistaton su menama būtinybe rinktis tarp Vakarų ir Rytų“.

Toliau kritikuodamas ES aparatą Briuselyje, H.Schmidtas sakė, jog Europos Parlamentas, kuris po gegužės 22-25 dienomis vyksiančių rinkimų bus atnaujintas, turėtų surengti „pučą“ prieš vykdomąją instituciją, kad sustiprintų savo galią.