Šis ES vidaus reikalų vadovų susitikimas yra pirmasis, Austrijai nuo liepos pradžios perėmus pirmininkavimą Europos šalių bendrijai.
Insbruke vykstančiame susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama bendro migracijos plano paieškoms. Austrija tikriausiai ragins keisti dabartinę ES politiką, kad ateityje prieglobsčio prašymai būtų priimami tik už ES ribų.
Nors nuo karo ir skurdo bėgančių migrantų skaičius gerokai sumažėjo, lyginant su didžiąja 2015 metų migracijos banga, ši problema bus viena pagrindinių per Austrijos pirmininkavimo ES pusmetį.
Nuo pernai gruodžio dirbančios Austrijos konservatorių ir kraštutinių dešiniųjų vyriausybės vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklis (Herbertas Kiklis) pakartojo savo pasiūlymą įkurti už ES ribų „sugrąžinimo centrus“ asmenims, kuriems nebuvo suteiktas prieglobstis Bendrijoje ir kurie laukia repatriacijos į savo šalis.
Tačiau ES migracijos komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos) skeptiškai vertino šią idėją, nes ją būtų sunku praktiškai įgyvendinti.
„Ar kas nors žino nors vieną šalį už Europos ribų, Europos periferijoje, kuri norėtų priimti tokią stovyklą? Aš kol kas (tokios) nežinau. Palaukime, tai tiesiog idėja“, - prieš susitikimą sakė jis žurnalistams.
Anksčiau H. Kicklis buvo susitikęs su savo kolega Matteo Salvini (Matėju Salviniu), Italijos ministro pirmininko pavaduotoju bei ultradešiniųjų partijos „Šiaurės lyga“ lyderiu, taip pat su vokiečių vidaus reikalų ministru Horstu Seehoferiu (Horstu Zėhoferiu).
Šie trys ministrai suformavo „ryžtingųjų ašį“, sieksiančią griežtinti ES migracijos politiką.
M. Salvini jau uždraudė migrantus gelbėjančioms humanitarinėms organizacijoms švartuotis šalies uostuose ir ketina iš naujo derėtis dėl ES misijų mandato Viduržemio jūroje, kad jų laivai irgi negalėtų išlaipinti migrantų Italijoje. Pasak jo, pagalbos organizacijos tik padeda žmonių kontrabandininkams gabenti migrantus į Europą.
Insbruke jis turėtų paprašyti kolegų nesiųsti tarptautinėse misijose dalyvaujančių laivų į Italijos uostus.
Ketvirtadienį humanitarinės pagalbos organizacija „Gydytojai be sienų“ (Medecins Sans Frontieres, MSF) pranešė, kad per pastrąsias keturias savaites Viduržemio jūroje nuskendo daugiau nei 600 migrantų. Tarp jų buvo kūdikių ir mažų vaikų.
„Sunkios diskusijos“
„Ėmėmės didelės atvykėlių problemos: jeigu jų sumažės, taip pat galėsime spręsti mažesnes vidaus problemas tarp (mūsų) šalių“, - sakė Italijos vidaus reikalų ministras po susitikimo su H. Kickliu ir H. Seehoferiu.
Tuo metu H.Seehoferis išreiškė viltį, kad iki rugpjūčio pradžios pavyks susitarti su Graikija ir Italija dėl jo plano sugrąžinti migrantus iš Vokietijos į šias šalis.
„Tai nėra lengvos diskusijos... bet gerai, kad jos vyksta“, - sakė jis ketvirtadienį.
Bendrijos narių susitarimas dėl migrantų problemos sprendimo yra svarbus įgyvendinant kompromisinį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir H. Seehoferio susitarimą, užbaigusį koalicijos narių ginčą, kuris buvo sukėlęs krizę Vokietijos vyriausybėje.
M. Salvini pabrėžė, kad Italija tikisi ryžtingesnių ES veiksmų griežtinant Bendrijos išorinių sienų kontrolę.
Austrija jau yra pateikusi kelis pasiūlymus dėl ES sienų apsaugos stiprinimo. Anksčiau šią savaitę H. Kicklis žurnalistams sakė, kad siūlys prieglobsčio prašymus priiminėti už Europos ribų esančiose pabėgėlių stovyklose, kur dirbtų „tam tikra mobili komisija“.
Europos Sąjungoje prieglobsčio prašymus galėtų teikti tik asmenys, atvykę iš bendrą sieną su ES turinčių šalių.
Europos Parlamente pirmadienį H. Kicklis sakė, kad ministrų susitikimas Insbruke bus pirmas, kuriame „konkrečiau aptarsime išlaipinimo platformų“ už Europos ribų tarptautiniuose vandenyse išgelbėtiems migrantams steigimo klausimą.
Tačiau Europos šalys nesutaria dėl platformų idėjos įgyvendinimo ir teisėtumo. Marokas, Tunisas ir dar kelios šalys jau pareiškė, kad jų nepriims.
