Apie tai susimąstyti paskatino gydytoja otorinolaringologė Nora Ulozaitė-Stanienė, kartu su kolega docentu Vykantu Liutkevičiumi Kauno klinikose pradėjusi taikyti naują diagnostikos ir gydymo metodą – sialoendoskopiją. Gydytoja sutiko papasakoti, kas tai ir kuo reikšmingos seilės.
– Sialoendoskopija – žodis, kurio pradžia negirdėta ir net sunku įtarti, ką ji reiškia.
– Tai intervencija, užtikrinanti seilių liaukų ir jų latakų ligų diagnostiką ir gydymą minimaliai invaziniu būdu. Taikydami šį metodą galime be didelių pjūvių išsaugoti ne tik seilių liaukas, bet ir atkurti jų funkcijas.
– Iš šalies atrodo, kad seilės yra toks niekas, į kurį medicinos mokslininkams neverta kreipti nė menkiausio dėmesio, juolab kažką išradinėti?
– Seilės yra labai reikalinga ir svarbi virškinimo sistemos grandis, paruošianti maistą kramtyti, pajausti, įvertinti jo skonį ir nuryti. Be to, seilės efektyviai drėkina ir apsaugo burnos gleivinę nuo išsausėjimo, opėjimo ir kitų pažeidimų. Seilės skatina greitesnį gleivinės atsinaujinimą, palaiko normalią burnos mikroflorą ir rūgštingumą.
– Ar tiesa, kad seilių liaukose ar latakuose gali susidaryti akmenys? Yra tokia liga – akmenligė?
– Tai liga, kai seilių liaukose ar latakuose iš tiesų susidaro akmenys. Ji vadinama sialolitiaze. Seilių liaukų ir latakų akmenligės etiologija nėra žinoma. Akmenų dydis gali būti įvairus – nuo kelių milimetrų iki centimetrų. Jie blokuoja seilių nutekėjimą lataku, liauka padidėja, prisidėjus bakterinei infekcijai kyla uždegimas.
Seilės yra labai reikalinga ir svarbi virškinimo sistemos grandis, paruošianti maistą kramtyti, pajausti, įvertinti jo skonį ir nuryti.
– Ir tuomet akmenys pašalinami? Kaip, pavyzdžiui, iš šlapimtakių?
– Atitikmuo su šlapimo takų akmenimis labai tinkamas, principas lygiai toks pats. Anksčiau ir seilių liaukų bei jų latakų akmenligė buvo gydoma chirurginiu būdu. Tačiau toks gydymo metodas turi didesnę komplikacijų tikimybę – galima pažeisti veido nervą, kraujagysles, po operacijos kakle lieka randas.
Be to, kartu su akmeniu pašalinus seilių liaukas, pacientas turi mažiau seilių arba jos visai nebegaminamos – burna tampa visiškai sausa. Tuomet atsiranda nemalonus ir erzinantis pojūtis burnoje, skauda, sutrinka mityba, netgi kalba, gali išsivystyti įvairūs gleivinės uždegimai, tenka vartoti antibiotikus.
– Sialoendoskopija apsaugo nuo šių komplikacijų?
– Šia minimaliai invazine gydymo metodika akmuo pašalinamas be pjūvio per patį lataką, naudojant specialių krepšelį. Intervencija yra saugi, taip išsaugoma liauka, atkuriama jos funkcija, žmogui grąžinama normalaus gyvenimo kokybė. Efektyvumas, literatūros duomenimis, siekia daugiau nei 90 proc.
– Turbūt akmenims susidaryti reikia laiko, ši liga nebūdinga jauniems žmonėms?
– Pacientų amžius gali būti įvairus, bet dažniausiai akmenligė diagnuojama suaugusiems žmonėms. Susirgimų dažnis nuo lyties nepriklauso. Manoma, kad šia liga suserga vienas iš 100 mūsų šalies gyventojų. Dažnai pats sutrikimas nėra nustatomas, todėl pacientai negauna reikiamo gydymo. Vaikams būdingas susirgimas, kuriam gydyti tinka šis naujasis metodas – juvenilinis pasikartojantis parotitas. Patirties gydant tokius pacientus Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje dar neturime.
Sialoendoskopijos procedūros metu, kuri atliekama integruotoje operacinėje, kokybiški endoskopiniai vaizdai matomi didelės raiškos ekranuose, jie gali būti transliuojami į mokymo kabinetus, galima praplėsti seilių latakus, pravalant juos ir suleidžiant steroidų injekciją.
– Akmenligė – ne vienintelė seilių latakų liga?
– Taip. Latakai gali susiaurėti, gali užsitęsti skausmingas patinimas, liaukos gali padidėti arba sumažėti. Sergant autoimuninėmis ligomis liaukos seilių gamina nepakankamai.
– Kodėl susiaurėja seilių latakai, kodėl jie patinsta, dėl kokių priežasčių išsivysto latakų uždegimas ir kaip viso to išvengti?
– Dažniausios priežastys – įvairūs buvę uždegimai, ūminiai ir lėtiniai, bakteriniai, autoimuniniai. Seilių liaukos keičia dydį dėl obstrukcijos. Seilių gamyba vyksta normaliai, tačiau jos negali patekti į burną. Dėl to liauka padidėja. Šios problemos prevencijos nėra.
– Esate turėję ligonių, sergančių autoimuninėmis ligomis, dėl kurių liaukos seilių gamina nepakankamai?
– Pacientai, sergantys autoimuninėmis ligomis, yra konsultuojami, tiriami ir gydomi gydytojų reumatologų. Tiems ligoniams, kuriems indikuotina sialoendoskopija, sunčiami pas mus konsultuotis ir gydyti simptomus. Pagrindinė autoimuninė liga – Sjogreno sindromas. Tokių pacientų per mažiau nei pusę metų teko konsultuoti net penkis.
– Kaip galima gyventi be seilių, jei pašalinamos jų liaukos?
– Seilių liaukos būna pašalinamos ir be jų gyventi įmanoma, bet dėl to blogėja gyvenimo kokybė. Galimos papildomos komplikacijos – burnos gleivinės opėjimas, skausmingumas, antrinės infekcijos, pasunkėjęs maisto kramtymas, skonio susilpnėjimas. Tokiu atveju reikia naudoti burną drėkinančius preparatus, dirbtines seiles.
Seilės nėra vanduo
Seilės (lot. saliva) – skaidrus skystis, kurį išskiria seilių liaukos.
98 proc. seilių sudaro vanduo, kuris sudrėkina maistą, tirpina maistines medžiagas, padeda vykti cheminiam maisto skaidymui.
Seiles taip pat sudaro elektrolitai, gleivės, kurios sujungia smulkias maisto daleles, apsaugo nuo užspringimo, bei fermentai, visų pirma – amilazės, kurie tiesiogiai skaido maisto angliavandenius ir iš dalies baltymus.
Manoma, kad seilės gali turėti ir antiseptinių ar gydomųjų savybių, kurios leidžia greičiau užgyti žaizdoms, tačiau šie duomenys patvirtinti tik nedaugeliu tyrimų. Manoma, kad su šiomis seilių savybėmis yra susiję žmonių ir gyvūnų instinktai laižyti sužeistas kūno vietas.
Padidėjusi seilių liaukų funkcija – hipersalivacija
Esant padidėjusiam seilių kiekiui, poveikio burnos gleivinei nebūna. Daugiau nei norma seilių gali būti esant ūmiems uždegimo procesams burnos ertmės gleivinėje. Tai vertinama kaip teigiama organizmo apsauginė reakcija ir gydyti nereikia. Ilgai besitęsianti hipersalivacija, kai seilių kiekis padidėja du tris kartus, gali būti esant nervų sistemos centrų pažeidimams (Parkinsono ligos atveju, persirgus insultu, paralyžiaus atvejais).
Kartais odontologai susiduria su vadinamąja netikra hipersalivacija, kai pacientai, sergantys centrinės nervų sistemos ligomis, sunkiau ryja, skundžiasi pagausėjusiu seilių kiekiu, nors, ištyrus objektyviai, tai nepasitvirtina. Gydoma atsižvelgiant į pagrindinę ligą. Po odontologo konsultacijos pacientą privalo apžiūrėti terapeutas bei neurologas.
Refleksiškai seilių kiekis padidėja gręžiant dantis, esant svetimkūniams burnos ertmėje, nėščiosioms, kai pykina, vemiama ar yra kita nervų sistemos patologija.
Sumažėjusi seilių liaukų funkcija – hiposalivacija
Dažniausiai seilių sumažėja dėl seilių liaukų hipofunkcijos, kuri gali būti kokios nors vidaus organų ligos pradžios, patologinį seilių liaukų pakitimo, šalutinį medikamentų poveikio požymis.
Smarkus seilių kiekio sumažėjimas sukelia aiškius pojūčius burnos ertmėje. Pagrindinis pojūtis – burnos sausumas (kserostomija).
Burnos sausumas gali išsivystyti esant A bei B grupės vitaminų stokai, kitų medžiagų apykaitos sutrikimams. Kartais seilių kiekio pakitimų gali būti esant onkologiniams procesams, po spindulinio gydymo, apsinuodijus.
Burnos ertmėje gali atsirasti opelių, parausti gleivinė, atsirasti dauginis ėduonis. Sausumo burnoje pojūtis atsiranda, kai seilių išsiskyrimas sumažėja 50 proc.
Burnos sausumo padariniai
Kai burna sausa, nebelieka gynybinės seilių funkcijos, netrukdomai gali daugintis mikroorganizmai, dėl to prasideda įvairūs uždegimo procesai. Burnos gleivinė tampa lengvai pažeidžiama. Valgant nors kiek kietesnį maistą, lengvai traumuojama. Jei būklė tęsiasi ilgesnį laiką, dėl seilių sumažėjimo arba nebuvimo fiziologiškai neapsivalo dantys. Kaupiasi dantų apnašos, vystosi dauginis kariesas, dantenų uždegimas. Burnos gleivinė išplonėja, pablykšta, praranda blizgesį, gali įplyšti liežuvis, atsirasti kandidamikozė (grybelis). Padidėja seilių klampumas, tąsumas. Seilės kaupiasi liaukose, pasunkėja jų išsiskyrimas.
Burnos sausumas ir amžius
Seilių sekrecija didėja iki trisdešimties metų, paskui iš lėto, bet nuolat mažėja. Vyresnio ir senyvo amžiaus žmonėms seilių sumažėja.
Dažnai senyvo amžiaus žmonės miega prasižioję (dėl raumenų, pakeliančių apatinį žandikaulį, susilpnėjimo). Burnos ertmės gleivinė kvėpuojant pro burną išsausėja. Vaikai bei suaugusieji, kurių kvėpavimas pasunkėjęs dėl polipų, nosies pertvaros iškrypimų, priversti kvėpuoti pro burną. Seilių gali sumažėti ir klimakteriniu periodu.
Siekiant, kad neišsivystytų varginančios būklės, reikėtų kreiptis į gydytoją. Esant ilgai užsitęsusiam ir smarkiam seilių kiekio sumažėjimui, gydoma pagrindinė liga, ją išgydžius, dingsta ir burnos sausumas.
Kartais žmonės, naudojantys dantų plokšteles, kurios dengia nemažą gomurio dalį, jaučia padidėjusį burnos sausumą. Tuomet reikėtų dažniau išsiimti dantų protezus, praskalauti burną vaistažolių nuovirais ar paprastu vandeniu. Reikėtų vengti gleivinę sutraukiančių medžiagų, patartina valgyti rūgštesnio, aštresnio maisto, tuomet daugiau išsiskiria seilių (pavyzdžiui, prieš pagrindinį patiekalą suvalgyti apelsiną ar atsigerti rūgštesnių sulčių).
