Dvejus metus grupelė Japonijos vidurinės mokyklos moksleivių kruopščiai ruošė penkių minučių trukmės virtualios realybės projektą, kuriame buvo atkurti Hirošimos vaizdai ir garsai prieš Jungtinėms Valstijoms 1945 metais numetant ant šio miesto atominę bombą, sprogimo momentas ir jo padariniai.
Studentai ir jų mokytojai pamėgino „perkelti“ vartotojus laiku į momentą, kai miestas buvo paverstas dykyne ir tikisi, kad šios pastangos padės užtikrinti, jog tokie įvykiai niekada nepasikartotų.
1945 metų rugpjūčio 6-ąją įvykęs Hirošimos atominis bombardavimas pražudė 140 000 žmonių. Praėjus trims dienoms, antroji JAV atominė bomba lėmė 70 000 žmonių žūtį Nagasakyje. Dar po šešių dienų Japonija pasidavė, taip oficialiai užbaigdama Antrąjį pasaulinį karą.
„Netgi be žodžių, vos pamačius vaizdus, viskas tampa suprantama“, – sakė moksleivė Mei Okada, viena iš virtualiosios realybės projekto kūrėjų, besimokanti techninės pakraipos vidurinėje mokykloje Fukujamos mieste, esančiame maždaug už 100 km nuo Hirošimos.
„Be abejo, tai yra vienas iš virtualiosios tikrovės patirties privalumų“, – pridūrė ji.
Užsidėję virtualios realybės įtaisus vartotojai gali pasivaikščioti Motojasu upės pakrante ir pamatyti įmones bei pastatus, buvusius ten iki sprogimo. Žmonės gali „užeiti“ į pašto skyrių ir Šimos ligoninės kiemą, kurių griuvėsiai buvo užkonservuoti ir dabar žinomi kaip „Atominės bombos kupolas“, primenantys apie šiurpius įvykius.
Moksleiviai iš minėtos Fukujamos mokyklos kompiuterinių įgūdžių tyrimo būrelio yra gimę praėjus daugiau nei pusei šimtmečio po bombardavimo. 18-metis Yuhi Nakagawa sakė, kad iš pradžių ne itin domėjęsis, kas buvo numestos atominės bombos. Vaikinas pripažino šios temos vengęs.
„Kai kūriau (virtualios tikrovės projekto) pastatus prieš ir po atominės bombos numetimo, mačiau daug pražuvusių pastatų nuotraukų. Iš tikrųjų supratau, kokie gali būti gąsdinantys šie ginklai“, – sakė jis.
„Taigi, užbaigus šį projektą man atrodė be galo svarbu pasidalinti juo su kitais“, – aiškino moksleivis.
Kad atkurtų Hirošimos vaizdus, mokiniai tyrinėjo senas nuotraukas ir atvirukus, apklausė bombardavimą išgyvenusius asmenis, kad sužinotų apie jų patirtį ir gautų atsiliepimų apie šį virtualiosios realybės projektą. Kūrėjai panaudojo kompiuterinės grafikos programas, kad pridėtų papildomų detalių, tokių kaip apšvietimo efektai ir natūralus pastatų nusidėvėjimas.
„Gerai pažinojusieji miestą mums sakė, kad atkūrėme jį itin įtaigiai. Jiems tai sukėlė nostalgiją, – sakė informacinių technologijų mokytojas Katsushi Hasegawa (Kacušis Hasegava), padėjęs auklėtiniams vykdyti projektą. – Kai kuriems sugrįžo išblukę tų laikų prisiminimai, ir tikrai džiaugiuosi, kad sukūrėme šį projektą.“
Moksleiviams teko dirbti per vasaros atostogas klasėje be oro kondicionavimo, kai temperatūra siekia 35 laipsnius Celsijaus. Pasak K. Hasegavos, tebegyvenantys sprogimo liudininkai vis labiau sensta, tad šis projektas buvo lenktynės su laiku.
