Kartu su alūnėmis ekspozicijoje susodintų hortenzijų sodinukai įsigyti iš įvairių Lietuvos medelynų ir arboretumų, Lenkijos Kornik arboretumo, Latvijos Salaspilio botanikos sodo. Kaip rašoma pranešime spaudai, tai – viena didžiausių hortenzijų kolekcijų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Hortenzijos priklauso hortenzijinių (Hydrangeaceae Dumort.) šeimai ir hortenzijų (Hydrangea L.) genčiai. Natūraliai paplitusios Rytų Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Gali augti krūmu, liana ar medeliu.

„Mūsų kolekcijoje auga šluotelinės, šviesiosios, laipiojančios, didžialapės, šiurkščiosios, aukštosios, ąžuolalapės hortenzijos bei didžialapės hortenzijos dantytasis porūšis. Šiuo metu gausiai žydi šluotelinės, šviesiosios, šiurkščiosios hortenzijos“, – pasakoja kolekciją prižiūrinti vyresnioji dendrologė  Loreta Buknienė.

Pasak jo, pačios atspariausios žiemos šalčiams yra šviesiosios ir šluotelinės hortenzijos. Laipiojančios, didžialapės ir ąžuolalapės – jautresnės lietuviškoms žiemoms, todėl specialistė pataria jas žiemai pridengti.

Visos hortenzijos mėgsta rūgštesnę dirvą, tačiau įdomu tai, kad didžialapių hortenzijų žiedų spalva priklauso nuo dirvos rūgštingumo: rūgščioje žemėje žydi žydrai, o neutralioje – rožine spalva. Todėl keičiant dirvos rūgštingumą, galima keisti ir žiedų spalvą.

Dar kitos šluotelinės hortenzijos žydėjimo metu keičia savo žiedų spalvą nepriklausomai nuo dirvos rūgštingumo: tokios chameleonės, pavyzdžiui, yra šluotelinių hortenzijų veislės 'Bobo' ir 'Limelight', kurių žiedai pradžioje būna balti, o vėliau nusidažo rausva spalva.

Pradžiugino ypatingos hortenzijos žydėjimas

Šiais metais sodo darbuotojus ir lankytojus pradžiugino pirmą kartą pražydusi šiurkščioji hortenzija (Hydrangea aspera D. Don.) 'Macrophylla', įsigyta 2014 m. – šis augalas už grožį 1993 m. buvo apdovanotas prestižiniu Jungtinės Karalystės Karališkosios sodininkystės draugijos prizu.

Jos žiedynai sudaryti iš mažyčių šviesiai violetinės spalvos žiedelių viduje ir didesnių, sterilių baltos spalvos žiedų išorėje. Spalvotų žiedelių kvapas ir nektaras pritraukia daug vabzdžių – todėl praktiškai visose nuotraukose puikuojasi drugiai, kurių Botanikos sode šiemet netrūksta. Žali, sultingi šios hortenzijos lapai padengti šiurkščiais plaukeliais, nuo kurių ir kilo rūšies pavadinimas.

„Šis augalas mėgsta augti pusiau šešėlyje, nes lapai jautrūs tiesioginiams saulės spinduliams. Dirvožemis turi būti rūgštus arba neutralus, bet ne kalkingas. Tinka humusas. Kaip ir visos hortenzijos, mėgsta drėgmę, todėl karštomis ir sausomis vasaromis būtina laistyti. Netręškite po liepos mėnesio, kad ūgliai sutvirtėtų iki žiemos,“ – norintiems tokią hortenziją auginti savo sodyboje pataria L. Buknienė.

Netikėtai gimusi idėja

Panevėžio rajone, Kakūnuose, gyvenantys ir verslą turintys Rūta su Mariumi hortenzijų pasodino prieš trejus metus. Apie jokį parką tuomet negalvojo. Tiesiog norėjo matyti gražuolių hortenzijų alėją prieš savo namų langus.

Hortenzijos jiems patiko dar ir dėl to, kad pasirodė atsparios šaltoms lietuviškoms žiemoms – galėjo ištverti net iki –50 °C šaltį.

Parko idėja gimė netikėtai, kai ėmė gilinti prie medelyno esantį tvenkinį (pora turi dekoratyvinių augalų verslą – aut. past.). Taip iškastos žemės pavirto gražiu kalneliu, kurį reikėjo apsodinti.

Panevėžietė pasakoja jau kurį laiką stebėjusi, kaip didėja hortenzijų paklausa ir jų populiarumas šeimos medelyne, tad sugalvojo šluotelinėmis bei šviesiosiomis hortenzijomis apsodinti ir žemes aplink tvenkinį. Todėl iš medelyno surinko visas perkamiausias hortenzijų sodinukų rūšis ir įgyvendino planus.

Užklupo nelauktas dėmesys

Populiarumo Hortenzijų parkas sulaukė pernai, kai į jį užklydo kažkoks smalsus lankytojas ir pareklamavo socialiniuose tinkluose. Lankytojų Rūta su Mariumi tuomet dar nekvietė į svečius, bet televizijos žurnalistai, suuodę ligi tol negirdėtą šviežieną, jau darė reportažus ir skleidė žinią per visą Lietuvą.

Nors bendras hortenzijų rūšių skaičius parke artimas 100, tačiau populiariausios išlieka šluotelinės hortenzijos.

"Kadangi sulaukėme tokios plačios, nors ir visai netikėtos reklamos, žmonės pas mus ėmė vykti net nekviesti. Jokio parko tuomet dar nebuvo", – juokiasi moteris, kadaise dirbusi buhaltere, o nuo šių metų pavasario jau oficialiai atvėrusi parko duris žmonėms, norintiems pasinerti į svaigių kvapų ir kerinčių hortenzijų žiedų jūrą.

Anot jos, būtent šį pavasarį ir pirkėjai jau gana anksti suskubo į jų medelyną, negailėjo pinigų augalams. "Matyt, per tuos visus karantinus žmonės mažiau keliavo, daugiau sėdėjo namuose ir norėjo bent jau gražiai susitvarkyti aplinką", – svarsto ji.

Atgaiva: Rūta ir Marius vasarą neturi laiko kelionėms, tačiau ištaikę stengiasi pasigrožėti Lietuva.

Parką prižiūri patys

Dekoratyvinių augalų medelyno ir Hortenzijų parko savininkai turi keletą pagalbininkų, bet prisipažįsta, kad 80 proc. darbų atlieka patys. Nuo pat ankstyvo pavasario prasidėjęs darbymetis ilgai miegoti neleidžia.

Pora keliasi sulig pirmaisiais saulės spinduliais ir tvarko parką, šluoja takus, renka lankytojų paliktas šiukšles – stengiasi, kad poilsiautojų akis džiugintų ne tik jų su meile išpuoselėti gėlynai, bet ir nepriekaištingai sutvarkyta aplinka.

Rūta pasakoja, kad hortenzijos – labai populiarios gėlės ne tik Lietuvoje. Jomis puošiami sodai, parkai, nuosavų namų teritorijos visame pasaulyje. Parko šeimininkai spėja, kad šią gėlę žmonės renkasi visų pirma dėl ilgo ir sodraus jos žydėjimo laiko. Hortenzijos žydi nuo vasaros iki vėlyvo rudens. Taip pat dėl lengvos priežiūros. Šios gėlės priklauso daugiamečiams krūmams ir yra visiškai nekaprizingos, puikiai tinka mūsų klimatui.

Augalai mėgsta drėgmę

R.Čepukonytė perspėja, kad hortenzijoms reikia be galo daug drėgmės. "Tad, jei nenorite visą vasarą jų laistyti, pasirūpinkite jomis dar prieš sodindami. Mes parke tiesėme daržo plėvelę ir dėjome akmenukų, kad tik kuo ilgiau žemėje išsilaikytų drėgmė, gauta iš aplinkos. Tad mums jų laistyti visiškai nereikėjo", – aiškina specialistė.

Šluotelinės ir šviesiosios hortenzijos puikiai auga priemolyje, humusingoje, drėgnoje ir rūgščioje dirvoje. Augalo šaknys yra netoli žemės paviršiaus, jos išsidriekusios gerokai plačiau nei šakų zona. Duobės gylis daromas iki 40 cm, plotis – apie 60–70 cm.

Duobę reikia pripildyti rūgščių durpių, komposto, derlingo dirvožemio mišinio. Lengvose dirvose duobės dugne galima padaryti priemolio intarpą – į mišinį įterpti priemolio ar kitos sunkesnės dirvos. "Svarbu nepamiršti daržo plėvelės. Ant viršaus galite mulčiuoti, kuo tik norite – kankorėžiais, mulčiu, akmenukais", – negaili patarimų Rūta.

Atstumas tarp krūmų turėtų būti maždaug apie 2 m, priklausomai nuo hortenzijų veislės. Jei norite gyvatvorės, sodinkite hortenzijų krūmus kas 1 m, o po poros metų augalus praretinkite. Atminkite, kad šie augalai yra ilgaamžiai – krūmas gyvena apie 70 metų.

Rūta tikina, kad hortenzijos užauga nuo 1,5 iki 3 m aukščio ir gali pasiekti beveik tokį patį plotį. Tad jei nenorite, kad ilgainiui šie krūmai susiglaustų – palikite didesnius tarpus.

Žavi vešlūs žiedynai

Šluotelinė hortenzija akį traukia savo vešliais žiedynais, kurių skersmuo gali siekti ir iki 15 cm. Spalvos gali būti visokios: grietinėlės, rausvos, išblukusios rausvos, raudonos-violetinės. Smagiausia, kad jokie šliužai ar kiti kenkėjai, apie kuriuos su siaubu kalba gėlių augintojai, joms nė motais. "Hortenzijos praktiškai neserga jokiomis ligomis. Nelabai jų mėgsta kenkėjai", – juokiasi R.Čepukonytė.

Savo pamėgtas augintines ji vadina gėlėmis karalienėmis. Vietoje jų iš pradžių pora norėjo pirkti pušelių sodinukų, vėliau – daryti alpinariumą. Vis dėlto po ilgų diskusijų nugalėjo karališkoji hortenzija, iki pat pirmųjų šalnų neprarandanti savo įspūdingų žiedų. Nors bendras hortenzijų rūšių skaičius parke artimas 100, tačiau populiariausios išlieka šluotelinės hortenzijos.

Pradžia: parko idėja gimė pradėjus gilinti prie medelyno esantį tvenkinį – iškastos žemės kalnelius reikėjo apsodinti.

Saulėtą dieną – iki 700 lankytojų

Paklausta, ar tikėjosi tokio žmonių antplūdžio, Rūta purto galvą. Ar nepervargsta? "Na, ką dabar – tegul džiaugiasi, gėrisi. Juk rudenį viskas pasibaigs, o tada ir mes pailsėsime", – džiaugiasi lankytojų gausa ir jų smalsumu parko kūrėja.

Šie, pasirodo, ne visada laikosi parko darbo grafiko. Tai atvažiuoja anksčiau po parką pasižvalgyti ir dar kokį hortenzijų krūmą įsigyti, kiti – priešingai – prašosi priimami, kai parkas jau užveria duris ir jos šeimininkai norėtų eiti ilsėtis.

Pernai lankytojai veržte veržėsi į parką iki pat spalio vidurio. Rūta tikisi, kad panašiai bus ir šiais metais. Bilietus pardavinėjanti moteris pasakoja, kad saulėtais savaitgaliais parkas sulaukia iki 700 lankytojų. Jei saulutės nėra – gerokai mažiau. Moteris skaičiuoja, kad iki šios dienos Hortenzijų parką jau yra aplankė maždaug 5 tūkst. šių karališkų gėlių mėgėjų.

Paklausta, kokias dar pramogas siūlo žmonėms, Rūta sako, kad jokių. "Čia atvykusieji randa estetiškai sutvarkytą aplinką, akyse raibstančią hortenzijų žiedų vaivorykštę. Panorusiems pailsėti parke yra keletas suoliukų. Užsimaniusieji apie savo vizitą pranešti socialinių tinklų draugams gali įsiamžinti prie tam skirtos fotoarkos", – pristato pašnekovė.

Pastaruoju metu ji dažnai sulaukia klausimo, kur būtų galima nusipirkti kavos ar užkąsti. "Lietuviai mėgsta derinti maistą dvasiai su maistu skrandžiui", – šmaikštauja R.Čepukonytė, žadanti poilsiautojams skanių naujienų, bet tik kitais metais.

Kiek laiko reikia skirti parko apžiūrai? Anot jo įkūrėjos, tai labai priklauso nuo pačių žmonių. Eiti ir praeiti, nestoviniuojant, nesigrožint, nesimėgaujant hortenzijų kvapu, galima ir per penkias minutes. Tiems, kurie nori pasidaryti sau šventę – pasimėgauti vaizdais, nusifotografuoti, – reikia ir geros valandos.

Brandos šventė

Rūta sako, kad artėjant Žolinei hortenzijos irgi tarsi susiruošia švęsti augalų brandos šventę. Apie rugpjūčio vidurį jos pačios gražiausios. Iš pirmo sykio pradėjusios žydėti baltai, vėliau hortenzijos sumirga skirtingiausiomis spalvomis, priklausomai nuo jų rūšies.

Čia galima rasti pilnavidurių ir nepilnavidurių hortenzijų. Pirmosios be galo skaniai kvepia, tad masina ne tik bites, bet ir vaikštinėtojus po parką. Dažnai, suvilioti ypatingo kvapo, šie nusprendžia ir patys įsigyti vieną kitą pilnavidurių hortenzijų krūmą.

"Anksčiau pavieniais krūmeliais nė neprekiaudavome, – aiškina medelyno savininkai. – Bet dabar matome, kad pasivaikščioję po parką žmonės užsinori parsivežti bent mažą dalelę grožio, kvapo pas save į namus."

Rudenį ilsisi

Kai ateina ruduo, pora ilsisi. Anot Rūtos, Marius – gamtos žmogus: kasdien turi apeiti ir paglostyti visus augalus, pasikalbėti su jais. Žiemą labai mėgsta žvejoti. Tiesiai už poros namų teka Lėvens upė. Dažnai, grįžęs iš poledinės žūklės, Marius palepina savo mylimąją ešeriais, kuriuos abu labai mėgsta valgyti rūkytus.

Rūta žvejoti nemėgsta, užtai vadina save aistringa kelionių mėgėja. Ne tik po užsienį, bet ir po įdomesnes Lietuvos vietas mėgsta pasidairyti. Jai įdomu apžiūrėti tautiečių prižiūrimus gėlių ūkius – saulėgrąžų, levandų.

"Įdomu, kaip ten žmonės tvarkosi. Dažnai juose apsilankius visokių idėjų – aplinkos dekoro ir panašiai – mintyse kyla", – atvirauja moteris, ilgais rudens vakarais mėgstanti skaityti knygas. Labiausiai jai patinka detektyvinės istorijos.

Šiuo metu knygoms laiko nelieka. Ar lieka jėgų šeimininkams pasigrožėti Hortenzijų parko pasaka? "Prieš eidami miegoti pro langą pasižiūrime... Daugiau nėra kada", – atsidūsta Rūta, svajojanti, kad pasibaigus intensyvių darbų sezonui karantinas neuždarys lietuvių į namus ir jiedu su Mariumi dar spės kažkur išvykti pailsėti. Pernai pora su malonumu keliavo po Kanarų salas.

Šluotelinių hortenzijų priežiūra

* Norint turėti stiprų ir gausiai žydintį hortenzijų krūmą, reikia išlaikyti drėgną dirvą apie 1,5 m spinduliu. Todėl, jei sodinimo metu pamiršote daržo plėvelę, nepamirškite bent jau kasdien gausiai palieti.

* Prieš žiemą apkarpykite likusius žiedynus, kad šakos žiemą nelūžinėtų nuo sniego svorio. Geriausia hortenzijas genėti ankstyvą pavasarį prieš pat augalo prabudimą. Trumpai apkirpkite pernykščius stiebus, palikdami 3–4 pumpurų žiedus.

* Jei įtariate, kad hortenzija galėjo pašalti, genėjimą palikite vėlesniam laikui. Pašalinkite tik apšalusias šakas, kurias atpažinsite brinkstant pumpurams. (Hortenzijos gana vėlai išsprogsta.)

* Atnaujindami augalą nupjaukite senus stiebus, kad augalas atsistatytų žydėjimui kitiems metams.

* Jei norite auginti medelio formos (štambinių) hortenzijų – t.y. ant koto – štambinę formą gausite palikdami tik vieną stipriausią ūglį. Kitus ūglius reikia pastoviai nulaužyti. Birželio mėnesį – ir šonines šakeles.

* Kiekvienais metais vegetacijos pradžioje pagrindinę šaką apkirpkite iki gerai išsivysčiusio pumpurų žiedo. Šoninėms šakoms leiskite augti tik 1–1,5 m aukštyje.

* Kadangi hortenzijos išaugina daug žaliosios masės, joms reikia daug azotinių trąšų. Pradžioje tręškite dažniau, vėliau – kas dvi savaites. Tik nepadauginkite trąšų, nes, suformavęs pernelyg didelius žiedynus, augalas neatlys svorio, nulinks ir lūžinės. Tręšti baikite rugpjūčio mėnesį.

„Anksčiausiai pradėjo žydėti šviesiosios ir aukštosios hortenzijos, didžialapės hortenzijos „Semperflorens“, šviesiosios hortenzijos „Strong Annabelle“, „Pink Annabelle“ („Annabelle“ pavadinimas kilęs iš Anna miestelio pavadinimo, kur šios hortenzijos buvo atrastos, ir prancūziško žodžio „belle“, reiškiančio „gražu“), „Dardom“ arba „White Dome“, „Sheep Cloud“, ąžuolalapės hortenzijos „Snow Queen“ ir „Back Porch“, šluotelinės hortenzijos „Early Sensation“, „Wim‘s Red“, „Shikoku Flash“ veislės, kol kas dar nesulaukėme šiurkščiosios bei „Hydrangea serrata“ hortenzijų veislių žiedų“, – apie itin gausios kolekcijos pirmuosius žiedus pasakojo VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.

Anot dr. A. Malakauskienės, iš šiomis dienomis pražydusių veislių išsiskiria rožinių žiedų savininkė, šviesiosios hortenzijos veislė „Pink Annabelle“ (sinonimas „Invincibelle Spirit“), išvesta 2010 m. Dr. Tom Ranney Šiaurės Karolinos valstijos universiteto Kalnų pomologinių augalų derliaus tyrimų centre.

„Ši veislė patenka į pasaulyje labiausiai perkamų hortenzijų veislių dešimtuką. Įdomi ir šviesiosios hortenzijos veislė „Dardom“ (atrasta W. Kromhouto 1997 m. Belgijoje), pasižyminti baltais kupolo formos žiedynais. Būdingas šios hortenzijos bruožas – centrinėje dalyje vaisingi, o kraštuose sterilūs žiedai. Didžialapės hortenzijos veislės pavadinimas „Semperflorens“ (P. Zwijnenburgas, Olandija 1980 m.) puikiai apibūdina šios veislės „žydėjimo elgesį“ – ji pradeda žydėti vėlai birželį ir žydi iki rugsėjo galo arba ilgiau, priklausomai nuo metų specifinių klimatinių sąlygų. Jos žiedai iš rožinės spalvos, gali pakisti į violetinę ir iš jos į dangiškai melsvą spalvą (kuo dirvožemis rūgštesnis, tuo spalva arčiau melsvos)“, – pasakojo VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. A. Malakauskienė.

Ąžuolalapės hortenzijos „Snow Queen“ (sniego karalienės) veislės žiedynai panašūs į rūšies, tik juose daug daugiau vaisingų žiedų, o sterilūs žiedai – pilnaviduriai. „Veislės „Back Porch“ pavadinimas niekaip nesusijęs su Porsche automobiliu, o iš tikrųjų reiškia „vidinio kiemo veranda“. Kuomet įsigijome šią veislę Lietuvoje, ant etiketės buvo užrašas „Black Porch“. Tačiau tokiu pavadinimu ąžuolalapės hortenzijos veislė pasaulyje neegzistuoja. Apskritai, kai kurie ąžuolalapių hortenzijų veislių pavadinimai keisti, bet susiję su gerais jausmais ir prisiminimais: pavyzdžiui, su močiutės asociacija ir arbatėlės gėrimu verandoje („Back Porch“), raudonomis šlepetėmis („Ruby Slippers“), jaukumu ir harmonija („Harmony“). „Shikoku Flash“ veislė yra vienintelė margalapė iš šluotelinių hortenzijų mūsų kolekcijoje (kolekcijoje eksponuojama keletas įdomių didžialapių ir laipiojančių hortenzijų margalapių veislių, tačiau jos dar nežydi)“, – teigė dr. A. Malakauskienė.

Kadangi šiais metais periodiškai stipriai palyja, ekspozicijoje augalai atrodo stiprūs ir sveiki, sukrovę gausius žiedynus. Hortenzijų žydėjimas dar tik prasideda, bet esant šiltiems ir lietingiems orams procesas greitai įsibėgės ir jau greitai galėsime džiaugtis šiek tiek vėliau pražystančiomis veislėmis.

Želdyno chameleonai

Pastaruoju metu hortenzijos – vieni populiariausių dekoratyvinių augalų. Dažname kieme, sode, parke, urbanistinėje miesto erdvėje akį traukia vešlūs, pavieniai krūmų kerai ar grakštūs medeliai, žavi skirtingų hortenzijų rūšių ir veislių deriniai, mišrios jų kompozicijos su gėlėmis, kitais želdynų augalais.

"Daugumos rūšių ir veislių hortenzijos suteikia nuostabią žydėjimo dovaną antroje vasaros pusėje ir ankstyvą rudenį. Jų žiedų spalvų paletė liejasi nuo baltos, žalsvai baltos iki rožinių, alyvinių, net intensyvaus bordo atspalvio. Žydėdamos dauguma hortenzijų turi savybę keisti žiedų spalvą: skleidžiantis žiedams jie gali būti balti, žalsvi, paskui įgauna švelnų rožinį atspalvį, ilgainiui pradeda rausvėti, visai nuraudonuoja", – pasakoja dendrologas.

Šie daugiamečiai augalai žavi ne tik įspūdingais žiedais – ne mažiau efektingi ir patys hortenzijų lapai. Jie gali būti įvairių formų, atspalvių, faktūrų, padengti švelniu pūkeliu, neretai skirtingu metų laiku gali keisti savo atspalvį ir spalvą. Žiemą kai kurių rūšių hortenzijas galima palikti neapkarpytas bei taip nužiedėjusiais žiedynais ir šakų struktūra papuošti apšarmojusią žiemišką aplinką.

Dauguma hortenzijų rūšių nereiklios priežiūrai, gana atsparios mūsų krašto klimatui, ligoms, kenkėjams.

"Dauguma hortenzijų rūšių nereiklios priežiūrai, gana atsparios mūsų krašto klimatui, ligoms, kenkėjams. Ko daugiau dar galima norėti iš dekoratyvinio augalo?" – stebisi A.Rutkauskas.

Lietuvoje – nuo XIX a.

Pasaulyje daug hortenzijų rūšių: trys jų kilusios iš Šiaurės, septynios – iš Pietų Amerikos, bet daugiausia randama Pietryčių Azijoje.

1736 m. Europos gėlynus pirmosios pasiekė iš Šiaurės Amerikos atgabentos šviesiosios hortenzijos (Hydrangea arborescens), o ryškiais ir stambiais žiedais žydinčios stambialapės hortenzijos (Hydrangea macrophylla) į Angliją iš Japonijos ir Kinijos buvo parvežtos kiek vėliau – 1788 m.

XIX a. antroje pusėje Vakarų Europoje ir Rusijos europinėje dalyje pradėjo plisti Azijinės kilmės hortenzijų rūšys, tikėtina, kad būtent tuomet jos įsikūrė ir Lietuvoje. Šviesiosios hortenzijos pasirodė atspariausios mūsų šalies klimatui, todėl labai greitai paplito miesteliuose ir kaimuose, keliavo iš sodybos į sodybą – jos nesunkiai dauginosi dalijant kerą ar įsišaknijančiomis atžalomis.

"Kai kurie žmonės hortenzijomis laiko ir dideliais, sterilių baltų žiedų bumbulais žydinčius augalus – jie nuo seno liaudyje vadinami gulbinais. Iš tiesų šis augalas labai panašūs į hortenzijas ir paplito Lietuvoje tuo pačiu metu, bet tai paprastojo putino 'Roseum' veislė, – paneigia klaidingą nuomonę dendrologas. – Lietuvoje želdynuose ir kolekcijose galima sutikti iki 8–11 rūšių hortenzijų, iš jų tik kokias 5–6 rūšis verta auginti ir platinti."

Populiariausios veislės ir rūšys

Neįnoringiausios oro sąlygoms ir priežiūrai, todėl pačios populiariausios – šviesiosios, šluotelinės, laipiojančios ir su kai kuriomis išimtimis stambialapės bei krūminės hortenzijos.

Šviesiosios hortenzijos (H. arborescens) Lietuvoje auginamos nuo seno. Šios hortenzijos pradeda žydėti anksčiausiai – jau birželio mėnesį. Debesis primenančios purios žiedų kekės formuojasi ant vienmečių ūglių, žydi gausiai gana dideliais, kai kada – itin dideliais žiedynais. Tradiciškai jie baltos, žalsvai ar gelsvai baltos spalvos, tačiau neseniai išvestos veislės stebina rožiniais atspalviais ('Pink Anabelle', 'Invincibelle Spirit', 'Bella Anna'), galima rasti šviesiųjų hortenzijų pilnaviduriais žiedais ('Hayes Starburst', 'Tery Greer').

Labiausiai vertinamos šviesiųjų hortenzijų savybės – atsparumas šalčiui ir prisitaikymas augti skirtingo rūgštingumo pH dirvoje.

Šluotelinės hortenzijos (H. paniculata) pastaruoju metu užkariavo kone visus gėlynus – tai gali būti krūmas ar medelis. Šių hortenzijų stebėtinai daug veislių – per 100: įvairiausio aukščių, žiedų formų ir spalvų, yra ir su spalvingais lapais. Šios rūšies hortenzijos ne tik itin dekoratyvios, bet ir pačios atspariausios šalčiui – atlaiko net iki –40 °C temperatūrą, vis dėlto žiediniai pumpurai gali nušalti esant –28– –30 °C šalčiui. Jos nereiklios dirvai, žydi ant pirmamečių ūglių, žiediniai pumpurai nebijo vėlyvų pavasarinių šalnų.

"Priklausomai nuo veislės, šluotelinės hortenzijos žydi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio, – sako A.Rutkauskas ir vardija: – Vienos geriausių veislių – 'Pinky Winky' užauga iki 1,2–1,5 m aukščio, šakos – gana standžios, žydi gausiai dvispalviais baltais ar rožiniais žiedais, jų žiedynai – iki 30 cm ilgio! 'Limelight' auga iki 2–2,5 m aukščio, džiugina dideliais citrininio atspalvio švelniai kreminiais žiedais. 'Vanille Fraise' – panašaus aukščio, balti žiedai palaipsniui rausvėja iki intensyviai rožinės, 'Wim‘s Red' – tamsios purpurinės spalvos. Originali veislė 'Great Star' – šių hortenzijų žiedai primena drugelius ar vėjo malūnėlius, pats krūmas gražiai stiebiasi į viršų iki 2–2,4 m."

Krūminės hortenzijos (H. serrata) auga tankiais kerais, kurių aukštis priklausomai nuo veislės gali siekti 1–1,5 m. Šių augalų atsparumas šalčiui – vidutinis, todėl šaltymečiu palikti lauke vazone nederėtų – patikimiau įkasti į gruntą. Labiausia žinoma ir gana atspari šalčiams melsvai alyvinės spalvos, skėčio formos žiedais žydinti hortenzija 'Blue Bird'.

"Į ją panaši – 'Santiago'. Ji itin dekoratyvi: žydi alyviniais žiedais, o rudėjant rausvai nusidažo ir paties krūmo lapai. Raudonais atspalviais intriguoja 'Preziosa': apie 1 m aukščio tankūs krūmai su rausvais ūgliais, gana solidūs rožiniai žiedynai", – mini spalvingiausias veisles želdynų specialistas.

Laipiojančios, arba vijoklinės, hortenzijos (H. petiolaris) – lianinis augalas, vikriai lipa, vyniojasi ant įvairių atramų, mažomis orinėmis šaknelėmis kabinasi į grubesnės faktūros paviršius, puikiai veši ant drėgnų medienos tvorų. Kad jaunas augalas sustiprėtų, reikia 3–4 m, bet paskui jis auga labai greitai – gali pasiekti net 10 m aukštį. Laipiojančios hortenzijos žydi nuostabiais baltais žiedais, tačiau ne mažiau įspūdingi ir jų lapai – jie apvalios, širdį primenančios formos, blizgūs, intensyviai žali. Šaltymečiu jiems nukritus, augalas nepraranda savo dekoratyvumo – susivijusios plonos jaunos ir storos senos, sumedėjusios šakos primena prabangų gobeleną.

"Šios hortenzijos mėgsta šviesesnes vietas, bet auga ir daliniame pavėsyje. Jei pasodinsite saulėkaitoje, reguliariai liekite – ši veislė nemėgsta sausros, bet labai atspari šalčiui", – tikina pašnekovas.

Stambialapės hortenzijos (H. macrophylla) vilioja efektingais ir ryškiais žiedynais: dvilyčiai žiedai susitelkę centre, o sterilūs – pakraščiuose. Savo tėvynėje Japonijoje šis augalas užauga iki 3 m aukščio, Lietuvoje išsikeroja į apie 1 m aukščio ir 1–1,5 m pločio krūmą. Šakos storos, stačios, o lapai – elipsės, kiaušinio formos, gali būti dailiai dantyti.

"Ne visos jos pakenčia žiemos šalčius, tačiau yra veislių, kurioms nebaisi –26–29 °C temperatūra, – sako dendrologas ir pataria: – Jei norite kas vasarą džiaugtis žiedais, rinkitės remontantines veisles, kurios žydi ir ant šiųmetinių ūglių: 'Endless Summer', 'Bailmer', 'Summer Lace', 'Shugert“.

Tręškite saikingai

Hortenzijos auginamos vazonuose, todėl jas galima sodinti į dirvą nuo pavasario iki rudens. Jos nemėgsta aktyvios saulės, geriau augs pusiau pavėsyje, šiaurės vakarų ar šiaurės rytų pusėje. Išimtis – šluotelinės hortenzijos: jos – saulės, atviros erdvės mėgėjos. Kad augalas vešėtų, dirva turi būti ne tik derlinga, kompostinė, bet ir gana rūgšti – nekalkinga, laidi drėgmei. Įsodinti augalą reikėtų 1–2 cm giliau nei žemės viršus buvo vazone, būtina palieti ir patręšti.

"Kad geriau įsišaknytų, palaistykite amino rūgščių ir fosforo turinčiais silpnais trąšų tirpalais. Vėliau geriausia tręšti lėto veikimo trąšomis, skirtomis žydintiems augalams, gėlėms. Prioritetas – vandenyje tirpios ar organinės trąšos, nes mažesnė rizika nudeginti šaknis, ypač esant karštoms dienoms", – pataria A.Rutkauskas.

Jis pastebi, kad stambialapės hortenzijos šviesių rausvų atspalvių žiedais, priklausomai nuo dirvos rūgštingumo ir aliuminio kiekio joje, gali keisti žiedų spalvą nuo rožinės iki melsvos. Kai substratas yra tik silpnai rūgštus ir artimas neutraliam – pH 6–6,2, augalas žydės gražiais rožiniais rausvais žiedais. Jei norite, kad jie taptų mėlyni, augalus turite kelis kartus per sezoną palaistyti aliuminio sulfato tirpalu (2 šaukštai trąšos į 10 vandens grunte augančioms hortenzijoms ir 1 šaukštas į 10 l – vazone). Aliuminis žiedams suteikia melsvą atspalvį, tik jis į augalą patenka esant rūgštesnei dirvos reakcijai – kai pH 4,5–5,5. Mėlynosioms hortenzijoms aliuminį padės įsisavinti daugiau kalio turinčios trąšos.

"Jei turite stambialapių hortenzijų grupę, vienas jų galite laistyti aliuminio sulfato tirpalu, kitas – šiek tiek pakalkinti kreida ir patręšti aliuminį blokuojančiomis fosforo trąšomis – gėlynas nustebins savo spalvų ir atspalvių įvairove", – atskleidžia specialistas.

Stambialapes, krūmines ir kitas jautresnes šalčiams hortenzijas žiemai pravartu pridengti sausomis durpėmis, eglišakiais, agrodanga. Jei hortenzija augo vazone, įneškite į rūsį, kuriame temperatūra neturėtų būti aukštesnė kaip 4–6°C šilumos, reguliariai paliekite, bet neperlaistykite, o šalčiams pasibaigus vėl išneškite į lauką.

"Augalą genėti geriau ankstyvą pavasarį iki birželio vidurio – kitaip hortenzijos tais metais gali ir nežydėti, – įspėja A.Rutkauskas. – Šviesiąsias hortenzijas galite nupjauti ir vėlai rudenį – jos vis tiek gražiai atžels kitais metais ir žydės. Šluotelines ir vijoklines hortenzijas genėkite kuo mažiau, ypač vyresnio amžiaus augalus."

Dendrologas pastebi, kad hortenzijos gali būti sodinamos pavieniui arba formuojamos grupės iš ne daugiau kaip 2–3 skirtingų rūšių. Hortenzijos dekoratyviai atrodo gėlyne tarp daugiamečių žydinčių, lapinių ar varpinių augalų, dera su rožėmis ir rododendrais, idealų foną jų žiedams, spalvas keičiantiems lapams kuria visžaliai augalai – pušys, kukmedžiai, tujos, gebenės, bugieniai, o kontrastingas smulkialapių raugerškių raudonis išryškina stambius hortenzijų žiedynų nėrinius.

Tikrą renesansą patiriančios ir vis dažniau privačių namų valdas puošiančios hortenzijos – tai itin dekoratyvūs 1-3 metrų aukščio vasaržaliai arba visžaliai krūmai, medeliai ar lianos, paplitę Rytų Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Nuo vasaros iki ankstyvo rudens hortenzijos žydi įvairiausių spalvų puošniais žiedais – baltais, kreminiais, žalsvais, alyviniais, rausvais, raudonais, melsvais, mėlynais, violetiniais ir įvairiais šių spalvų deriniais.

Praktiškai visą hortenzijų žiedų spalvų gamą galima pamatyti Kaune, vaikštinėjant po 2014 metais įkurtą ir kasmet vis augančią VDU Botanikos sodo ekspoziciją. Čia hortenzijos susodintos išraiškingomis banguotomis salomis ir tarsi margaspalvė juosta apjuosia menininko T. Vosyliaus sukurtą skulptūrą „Planeta X“.

Šį pavasarį kolekciją papildžius iš Lenkijos gautais augalais, joje auginama per 130 hortenzijų taksonų. Šviesiosios (H. arborescens) – įprastos mūsų akiai hortenzijos, nuo vasaros vidurio žydinčios baltais žiedų burbulais. Šluotelinės (H. paniculata), vienos puošniausių ir šiuo metu ypač madingų hortenzijų, įspūdingai atrodančios tiek pavienės, tiek grupėse. Laipiojančiosioms (H. petiolaris arba H. anomala susp. petiolaris) hortenzijoms reikia atramos, prie kurios jos kabinasi orinėmis šaknimis, tačiau jas galima auginti ir kaip kiliminį, puikiai žemę padengiantį augalą, tinkantį horizontaliam apželdinimui. Ąžuolalapės (H. quercifolia) hortenzijos taip pramintos dėl savo lapų, forma panašių į raudonojo ąžuolo lapus.

Be šių, Lietuvoje dažniausiai auginamų hortenzijų rūšių, Botanikos sode pasodintos ir rečiau sutinkamos: didžialapė (H. Macrophylla), H. aspera, H. serrata bei H. cinerea. Lankytojai gali pasigrožėti ir labai panašaus į hortenzijas vijoklio – hortenzinės skeltės (Schizophragma hydrangeoides) žiedais.

Botanikos sodo dendrologai primena, kad hortenzijas geriausia sodinti grupėmis, o ne pavienes, kadangi pavienių šių augalų dideli ir sunkūs žiedynai dažnai nulenkia šakas ant žemės. Vasarą reikia gausiai laistyti, nes dideli lapai išgarina daug vandens.

Pati pradžia

Hortenzija (lot. Hydrangea) – hortenzijinių šeimos augalas, paplitęs Rytų Azijoje (Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje, Himalajuose ir Indonezijoje), Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Dažniausiai tai 1–3 m aukščio krūmai, rečiau – nedideli medeliai.

Tai – ilgaamžiškas augalas, gyvuojantis net keliasdešimt metų. Puikiai tinka gyvatvorėms vasarą, o dėl savo žiedų bei plataus spalvų spektro iškart traukia visų akis.

Patinka pavėsis

Šis augalas nėra reiklus dirvožemiui, nors geriau auga šiek tiek rūgščioje terpėje.

"Žiedų spalvos skalei didelę įtaką turi dirvožemio pH. Tam, kad raudonųjų ir rausvųjų veislių žiedai taptų grynai mėlynos spalvos, žemė turi būti rūgšti, optimalus pH – 4,5–5,5 ir turėti daug geležies. Baltųjų hortenzijų žiedai mėlynai nenusispalvina" – sako agronomė.

Hortenziją rekomenduojama sodinti pusiau pavėsingoje vietovėje, užuovėjoje. Pavasarį privalu nugenėti negyvas, silpnas ir žemyn linkstančias šakas. Visus sumedėjusius ūglius, kurie nerodo jokių augimo požymių, pašalinti – suteikti augalui daugiau šviesos bei vėdinimo.

Pasak doc. dr. A.Žebrauskienės, geriausia vieta yra nuo saulėtos iki pusiau šešėlinės, kad apsaugotume nuo tiesioginės saulės. Vasarą didžialapės hortenzijos gali augti lauke, jei žiemos šiltos – gali likti ten žiemoti, bet svarbu pasirūpinti žiedpumpurių apsauga. Norėdami apsaugoti augalą nuo šalčio, reikia apipilti šakas medžio žieve, žemėmis arba durpėmis. Ankstyvą pavasarį viršutinę kalvelės dalį nugrėbti, kad saulės spinduliai galėtų pasiekti šakas.

Laistymas ir tręšimas

Nors hortenzija mėgsta vandenį – svarbu jo nepadauginti. Svarbu palaikyti vienodą drėgmę. Laistyti minkštu, kambario temperatūros vandeniu. Ramybės periodu laistyti tik tiek, kad neperdžiūtų.

Kartu nepadauginkite ir trąšų. "Tręšti saikingai, mėlynžiedes hortenzijas tręšti aliuminio turinčiomis trąšomis. Nuo lapkričio iki vasario mėnesio netręšti. Rekomenduojama naudoti specialias, hortenzijoms skirtas trąšas" – pataria "Žiežmarių gėlėse" dirbanti mokslininkė.

Pravartu nužydėjusius augalus apgenėti, tik ne per vėlai, kitaip nustos krauti pumpurus. Ant palangių auginamos sužaliavusios hortenzijos pražysta jau kovo mėnesį, o auginamos lauke – tik birželį.

Dažniausios rūšys

Lietuvoje rasti galima šių hortenzijų rūšių: šviesioji hortenzija ('Hydrangea arborescens'), šluotelinė hortenzija ('Hydrangea paniculata'), laipiojančioji hortenzija ('Hydrangea petiolaris'), ąžuolialapė hortenzija ('Hydrangea quercifolia').

"Žiežmarių gėlės" augina didžialapę hortenziją ('Hydragea macrophylla').

Tai – puošnus ir gražus žydintis augalas. Jos būna įvairių veislių ir spalvų – melsvoji didžialapė hortenzija, šviesioji hortenzija violetiniais žiedais, baltoji didžialapė, rausvažiedė didžialapė lauko hortenzija.

Didžialapė hortenzija užauga iki 1–1,5 m aukščio. Lapai yra ovalūs, tamsiai žali. Jų labai daug ant šakelių, todėl net nežydintis augalas atrodo įspūdingai.

Kauno botanikos sodo hortenzijų kolekcija užima apie 250 m² plotą. Krūmai susodinti išraiškingose augalų salose, kur hortenzijos derinamos su alūnėmis. Tiesa, alūnių kolekcija iš uždaro kolekcijų sklypo perkelta tik šiemet, todėl augalai dar nedideli.

Botanikos sodo kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius prisimena, kad idėja įkurti Kaune hortenzijų ekspoziciją kilo apsilankius Latvijos nacionaliniame botanikos sode Salaspilyje. Kolekcijoje auginamos hortenzijos įsigytos Lietuvos medelynuose, tačiau importuotos iš Olandijos, todėl ne visų veislių augalams mūsų šalies klimatas tinka. Kai kurių veislių augalai skurdūs, tačiau lankytojams tai puiki edukacinė priemonė – ką pirkti, o ko ne.

Naujojoje kolekcijoje auga 107 vardų hortenzijos, čia lankytojai gali išvysti penkias rūšis, 102 jų veisles.

„Kauno botanikos sode augančios hortenzijos žavi ne tik savo išvaizda, bet ir pasižymi įdomiais veislių pavadinimais, tokiais kaip  „Hot Chocolate“, „Coton Candy“, „Dark Angel“, „Wedding Ring“, „Pink Diamond“, „Pinky Winky“, „Snow Queen“, „You And Me Forever“ ir pan.“, – sakė vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Jolanta Šabūnaitė.

Hortenzijų kolekcijoje lankytojai išvys senųjų veislių, pavyzdžiui, šluotelines hortenzijas „Granflora“. Šios iš Japonijos 1867 m. introdukuotos hortenzijos užauga nuo 0,1 m iki 1,8 m. Taip pat žavėsis iš Japonijos kilusia „Nikko Blue“. Šių hortenzijų spalvos varijuoja nuo baltos, žalsvos, kreminės, rausvos, tamsiai raudonos, purpurinės ir net mėlynos.

Anot J. Šabūnaitės, viename žiedyne gali būti kelios spalvos, pavyzdžiui, balta, žalsva, gelsva, rausva ar balta ir purpurinė. Kolekcijoje yra margalapių, raudonlapių veislių. Iš kolekcijos išskirtina ąžuolialapė hortenzija „Ice Crystal“, kuri ištveria iki -28°C.

Kauno botanikos sode puikuojasi Š. Amerikoje paplitusi šviesioji hortenzija, aukštoji – medelis, užaugantis iki 2,5–3 m, paplitęs Himalajuose, iki 3300 m aukščio kalnuose. Savo gimtinėje pasiekia net 6 m aukštį.

Populiariausi – mėlyni žiedai

Prekyba hortenzijomis prasideda balandžio pradžioje. „Hortenzija auginti nuo mažo kero iki žydejimo trunka apie 2-2,5 mėnesio, – pasakojo įmonės „Žiežmarių gėlės“ direktorius Marius Muižinikas, kurio įmonėje auginamos hortenzijos yra įvairiausių rūšių, porūšių.

Pasak „Žiežmarių gėlių“ vadovo, hortenzijos išpopuliarėjo prieš kelerius metus, nes padidėjo jų pasiūla. Anksčiau daugiau veždavo iš užsienio, o dabar šios gėlės sėkmingai auginamos ir Lietuvoje. Užauginti hortenzija, ypač kambarines,  nėra paprasta: būtinas specialus temdymas, šaldymas ir tik tinkamu metu išnešus į šviesą leisti joms išsprogti.

Tuo tarpu įsigijusiems jau paaugintą hortenziją rūpesčių daug mažiau. Joms labiausiai tinka derlingi, lengvesni, rūgštoki (pH 4,5–6) dirvožemiai, dalinis pavėsis. Nusipirkus hortenzijas sodinti galima bet kada. Tik nepatariama sodinti į gruntą esant kaitrai. Geriausia tai daryti vėlai vakare arba labai anksti ryte. Sodinant duobės gylis turi būti iki 40 cm, plotis – apie 60–70 centimetrų. Optimalus atstumas tarp krūmų – apie 1–2,5 m, atsižvelgiant į veislę.

Hortenzijas būtina reguliariai laistyti, ypač sausomis ir karštomis dienomis. Kitu atveju greitai ims vysti lapai.

Reikia apgenėti

Hortenzijas geriausia genėti anksti pavasarį iki stipraus pumpuro arba trečdalio augalo aukščio, priklausomai nuo veislės. Prieš žiemą patartina nukarpyti žiedynus, kad šakos nelūžinėtų nuo sniego. Didžialapėms hortenzijoms, kurios žydi ant antramečių šakų, reikia išsaugoti ilgesnes pernykštes šakas.

Hortenzijos tręšiamos kompleksinėmis mineralinėmis arba joms skirtomis specialiomis trąšomis, laikantis gamintojų rekomenduojamų normų. Žiemai reikėtų mulčiuoti 5–10 cm storio durpių sluoksniu šaknų plote.

Šiuo metu „Žiežmarių gėlės“ dar augina našlaites, pelargonijas, surfinijas, bakopas, begonijas, šlamučius ir daugybę kitų lauko bei daugiamečių augalų.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės kiemą puošiantys vešlūs ir gausiu rožiniu žiedynu pasidabinę hortenzijų krūmai ne tik teikia atgaivą įstaigos pacientams, bet ir traukia artimųjų aplankyti atvykusių miestiečių akis.

Įstaigos atstovai tikina, kad prie įspūdingų krūmynų pakvėpuoti grynu oru bei paklausyti čia čiurlenančio fontano ateina besigydantieji. Abejingų hortenzijos nepalieka ir pro šalį skubančių sveikųjų. Ne vienas žmogus stebisi žiedų gausa ir prie išpuoselėtų augalų sustoja įsiamžinti fotografijai.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės ūkvedė Irena Zubienė pripažino, kad toks įstaigos kieme apsilankančių žmonių dėmesys malonus širdžiai.

"Ne vienas klaipėdietis teiraujasi, kokias stebuklingas priemones naudojame, kad ligoninės hortenzijos tokios vešlios, aukštos ir žydi taip gausiai. Daugelis apgailestauja, kad jų kiemuose pasodinti krūmai nė iš tolo neatrodo tokie gražūs – neretai neauga ir nežydi – ir prašo priežiūros patarimų", – kalbėjo I.Zubienė.

Ūkvedė patikino, kad jokie išskirtiniai metodai nėra naudojami. Anot jos, svarbiausia – tinkamos trąšos, nuoširdus dėmesys augalams ir meilė.

"Hortenzijos – mažai šalčiui atsparūs augalai, todėl šaltuoju sezonu jas prižiūrime itin atidžiai. Ypač krūmus saugome nuo pavojingų pavasarinių šalčių, kurie pakerta žiedus. Su didžiuliu rūpesčiu ligoninės augaliją prižiūrinčios darbuotojos krūmus ir laisto, tręšia bei ravi. Jei gėlę myli, ji žmogui duos viską", – kalbėjo I.Zubienė, pridurdama, kad šie įspūdingi hortenzijų krūmai veši jau daugiau nei 15 metų.

Jau liepos pradžioje sukrovusios daugybę žiedų, hortenzijos ligoninės lankytojus džiugins iki rudens. Tada augalai pradės keisti spalvą – jų rožiniai žiedai virs žaliais.

"Visa ligoninės aplinka – išpuoselėta ir kvepianti gėlių aromatais. Tikiu, kad čia besigydantys žmonės šiek tiek sveikesni tampa vos pasivaikščioję tarp augalų. Dėmesys bei komplimentai paglosto širdį ir visiems Klaipėdos jūrininkų ligoninės darbuotojams", – kalbėjo ūkvedė.