Lietuvos sveikuolių sąjungos stovyklos jaunimui „Laisvės kodas“ lektoriai atskleidžia ir komentuoja paauglių įvardijamas problemas.

Prasti santykiai su tėvais

Stovyklos vadovė Eglė Kislovski atvirauja, kad paaugliai labai dažnai skundžiasi prastais santykiais su tėvais. Į klausimą, ar jie jaučiasi mylimi, dalis atsako, kad ne. Vaikai nori daugiau supratingumo ir pokalbių su tėvais, tačiau dažniausiai sulaukia tėvų autoriteto įrodinėjimo griežtu tonu, nurodymais, draudimais.

„Vaikai supranta, kad jie nėra tvarkingi, pamiršta padaryti tai, ko prašo tėvai, tačiau vietoj ramių pasiklabėjimų gavę gerą moralų dozę nuleidžia rankas ir iš principo nieko nedaro. Negaudami meilės ir supratingumo, galimybės kalbėtis, draugystės namuose, jie viso to ieško išorėje. O ten – pasirinkimas didelis“, – sako ilgametė Lietuvos sveikuolių sąjungos savanorė.

Eglė kalbasi su stovyklų dalyviais apie tai, kad tėvai šaukia ir pyksta dėl savo vidinio skausmo, o ne todėl, kad vaikas blogas. Pataria paaugliams tokiu metu tiesiog ramiai žiūrėti mamai ar tėčiui į akis ir nieko nesakyti, nesiginčyti, nekurstyti konflikto dar labiau. Ramus, klausiantis žvilgsnis veikia ir kartais labai padeda pereiti prie normalaus pokalbio, rašoma pranešime spaudai.

Vietoj palaikymo jie dažnai išgirsta „kokios čia nesąmonės?“, „neturiu laiko“, „vėliau“ ir pan. Tada nelieka nieko kito, kaip grįžti į seną, visus varginančią rutiną.

Vaidas Arvasevičius, žinomas Lietuvoje šeimos santykių ir tėvystės konsultantas, patvirtina, kad paaugliai susiduria su neadekvačiu auklėjimu tada, kai auklėti jau yra vėlu. Anot Vaido, su jais bendraujama, kaip su vaikais: liepiama, nurodinėjama. Nėra pakankamo vaiko orumą palaikančio bendravimo, pagarbos. Tada vaikai pradeda maištauti ir nutraukia ryšius su tėvais.

Ignas Bakėjus, daugeliui pažįstamas treneris, sporto ir sveikos gyvensenos programos „MyHero!“ kūrėjas dalijasi savo patirtimi: „Po stovyklų vaikai grįžta įkvėpti pokyčiams, nusiteikę tvarkytis santykius su tėvais, siūlo tėvams kartu nueiti į paskaitas, paklausyti jų internete, kažką veikti kartu. Vietoj palaikymo jie dažnai išgirsta „kokios čia nesąmonės?“, „neturiu laiko“, „vėliau“ ir pan. Tada nelieka nieko kito, kaip grįžti į seną, visus varginančią rutiną.“

Ignas Bakėjus/ asmeninio arch.nuotr.

Nesėkmės atvejais patiriamas smerkimas ir kaltinimas

„Paaugliai išgyvena įvairius suaugusiųjų pasaulio atradimus: įsimylėjimą, draugystę, rizikingą elgesį, autonomiją, atsiskyrimą nuo tėvų, ieško savo tapatybės. Ir patiria nemažai nesėkmių. Kalba apie tai, kad patiriant sunkius jausmus, nusivylimus, baimes, tėvai dažnai nepajėgia priimti jų. Išgyvenimai sumenkinami frazėmis „nieko ypatingo, praeis“, „ne tau vienam“, „nieko tau nėra!“, „išsidirbinėji“, „kad daugiau tokių kalbų negirdėčiau“, pakeliamas tonas“, – paauglių problemomis dalinasi V. Arvasevičius

Pyktis kalbantis su paaugliu parodo nejautrumą jam ir tuo pačiu demonstruoja tėvų baimę ir bejėgiškumo jausmą, nežinant kaip savo vaikui padėti. Tėvai suvokia, kad vaikas gali patekti į sunkią padėtį, jaustis blogai, bet retam iš tėvų pavyksta suvaldyti savo bejėgiškumą ir brandžiai atjausti vaiko būsenas.

„Su gyvenimo, veiklos, susidomėjimo pasirinkimais yra panašiai. Tėvai sunkiai priima vaiko įsivaizdavimą, kaip galima būtų tvarkytis gyvenime. Vis atrodo, kad mes žinome geriau už vaikus. Svarbiau vaikams kalbėti apie tai, ką mes juose matome, kokį potencialą, kokias savybes ir pasidalinti savo įžvalgomis. Jos yra tik alternatyva vaikams jų savosios tapatybės paieškose“, – primena tris sūnus auginantis lektorius .

Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Simonas Dailidė antrina siūlydamas tėvams suteikti daugiau laisvės ir erdvės savo jaunuoliams, daugiau jais pasitikėti. Taip suteikiama galimybė bręsti asmenybėms, mokytis iš savo klaidų ir prisiimti atsakomybę už jas. Paaugliai stovykloje įgyja daugiau pasitikėjimo savimi, ima suprasti, kiek daug jų gyvenimo kokybė priklauso nuo jų pačių, supranta, kokios jų nuostatos ir elgsena gali padėti pasiekti pokyčių šeimoje.

Alkoholis, tabakas, narkotikai ir smurtas

„Alkoholis, narkotikai, tabakas yra lengvai prieinamos prekės, galima jas vadinti „legaliomis“, nes ant kiekvieno kampo, bet kokiame draugų būryje jų galima gauti, visi tai daro. Retoje šeimoje visiškai nevartojamas alkoholis, tabako gaminiai. Vaikams labai sunku, praktiškai neįmanoma atsilaikyti prieš aplinkos įtaką, nes jie seka svarbiausiais autoritetais – tėvais“, – sako I. Bakėjus.

Ignas tvirtina, kad jei namuose yra toleruojami tokie dalykai, vaikas perims šiuos įpročius: „Vaikai kartais pasakoja apie patiriamą psichologinį ir fizinį smurtą šeimoje. Tai mane išmuša iš vėžių. Negaliu priversti tėvo ar motinos eiti pas psichologus, turiu kažką patarti, pasakyti vaikui, kuris tai patiria. Grubus tėvų elgesys suformuoja vaiko elgsenos modelius, kuriuos jis taikys savo šeimoje, santykiuose, darbe, aplinkoje. Pasidalinu savo patirtimi ir įžvalgomis kaip nepastebimai priversti tėvus keistis, susimąstyti dėl savo elgesio.“

Ignui ir jo žmonai – tai jau trečiasis vaikelis. Pora turi dar du sūnus.

"Prieš 10 metų išgyvenome pirmąjį nėštumą, kuris nutrūko trečiame mėnesyje. Mums sakė, kad augo du vyrai, – portalui kauno.diena.lt atviravo I. Bakėjus. – Tačiau tuomet aš buvau pradžių pradžioje. Viskas tvyrojo it migloje. Išbandymai buvo labai stiprūs. Atsilaikėme! Dabar tie du vyrai mus stebi nuo debesies!"

Pirmadienį gimusiu vaikeliu, įkėlęs savo nuotrauką iš gimdymo skyriaus, 32-ejų metų Ignas pasidžiaugė socialiniame tinklapyje.

„18.27 berniukas užgimė! Mama Simona nuostabiai jaučiasi! Daug daug meilės siunčia visata, – rašė pozityvumu ir gera nuotaika dažnai trykštantis sveikatos treneris. – Tik vienas prašymas, padėkokite savo tėvams, kad jus pagimdė."

Tai – nesuvokiama protu, medikai gūžčiojo pečiais. Bet jei taip atsitiko, taip gali būti.

Populiarus treneris, kuris yra ir pozityvumą skatinančios televizijos laidos "0 laipsnių" vedėjas, sulaukė daugiau nei dviejų tūkstančius sveikinimų.

Vardo sūnui jie dar neišrinko, todėl kol kas jį vadina "leliuku".

Nenorintis atskleisti savo vaikų amžiaus ir vardų, Ignas prisipažino, kad antras ir trečias nėštumas bei gimdymas labai skirtingi, bet sklandūs.

„Nes skirtingi vyrai atkeliavo į šią žemę, – mums teigė Ignas. – Tačiau ketvirtas, kaip, beje, ir visi, įvyko tik stebuklo dėka. Tai – nesuvokiama protu, medikai gūžčiojo pečiais. Bet jei taip atsitiko, taip gali būti."

– Martynai, esi žinomas lektorius, parapsichologas, 5 knygų autorius, alternatyvios medicinos atstovas. Pakeitei ne vieno žmogaus gyvenimą. Ką tik išleidai naują knygą. Apie ką ji?

– Paskutinė knyga „Odė... Nemirtingiems“ gimė gana netikėtai, iš tiesų kaip ir visos kitos. Išleidus 5 knygas gal reikėtų jau jaustis rašytoju, bet toks visai nesijaučiu. Ši knyga – per paskutinius septynerius metus išspinduliuotų eilių komentarai – persmelkta psichinės saviugdos tematika. Ten nėra turinio, tiesiog vientisas gilus ir transformuojantis pokalbis su skaitytoju, raginantis subręsti ir gyvenime bet kokia kaina stengtis daryti tai, kas patinka, ir palikti tai, kas nepatinka.

– Tavo gyvenimo istorija yra unikali. Kai kuriems žmonėms ji gali atrodyti šokiruojanti. Ką tu pats apie tai manai?

– Kadangi šio gyvenimo paskirtis – mokyti sąmoningumo ir protinės saviugdos, todėl reikėjo pereiti tokį kelią: nuo visiško socialinio dugno iki mąstančio ir visuomenei naudingo žmogaus. Kad giliai išjautęs sąmoningos transformacijos procesą labai gerai suprasčiau, kaip vyksta augimas ir kituose. Taip, istorija, aprašyta knygoje „Nuo gaujų iki šventųjų“, šokiruojanti ir įkvepia skaitantįjį suprasti: jei įmanoma atsistoti ir reabilituotis po tokių išbandymų ir klystkelių, vadinasi, gali kiekvienas. Tai įkvepia.

– Kodėl tu padedi žmonėms? Kaip tai darai?

Mano gyvenimo žinia – laisvė. Proto ir sielos laisvė. Nes be laisvės neįmanoma meilė ir džiaugsmas.

– Turiu keletą veiklos sferų, kurios gan glaudžiai susijusios. Pirma – relaksacija ir meditacija, atpalaiduojant esmines vidines įtampas, pasąmoninį emocinį ir mentalinį susikaustymą. Dažnas net neįtaria, kiek viduje yra paralyžiuotas. Kai žmogus tai išvysta, pavyzdžiui, per tokias technikas kaip sąmoningas cirkuliacinis kvėpavimas, kiek viduje daug visko užspaudęs, ir pradeda iš to vaduotis, natūraliai ateina suvokimas, kad jis gali paimti likimą į savo rankas.

Kita sfera, kuri labai svarbi, – stengiuosi brangiai kainuojančius saviugdos mokymus nuleisti iki vidutines pajamas turinčių žmonių, kurie nori tapti stiprūs visapusiškai. Tai mokymai apie stipraus proto ir strateginio mąstymo ugdymą, vidinių resursų auginimą, gyvenimo vertybių modeliavimas, efektyvaus komunikavimo pagrindai, tikslų gryninimas ir jų pasiekimo būdai, baimių ir nuoskaudų paleidimo terapija, ribojančių įsitikinimų griovimas, konstruktyvių įsitikinimų kūrimas, strateginiai problemų sprendimo žaidimai.

Tai perduodama grupinėse pratybose, paskaitose, tęstiniuose ir savaitgalių mokymuose, kelionėse po svečias šalis.

– Koks tavo paties tikslas?

– Mūsų tautai reikia kuo daugiau sąmoningai ir galingai mąstančių žmonių, nes mūsų švietimo sistema išmoko iškalti atmintinai daugybę žinių, kurios daugumai piliečių nepraktiškos. To, kas svarbiausia – sąmoningo minčių kontroliavimo, efektyvios logikos, emocinio intelekto, strateginio mąstymo ir efektyvaus komunikavimo metodikų – mūsų nemoko, o tai juk kasdienis gyvenimas. Vaikus moko atsiminti praeities karų datas ir matematikos formules, ir toks mokymas žmogų paverčia logiškai mąstyti nesugebančia marionete, kuri dirba tam, kad išgyventų ir mokėtų mokesčius, už kuriuos valstybės pirktų tankus ir automatus kariauti žmogui prieš žmogų, pavadinusios jį kitataučiu.

Mano tikslas ilgalaikėje perspektyvoje – priartėti prie jaunimo, vaikų ir išmokyti juos to, ko už didelius pinigus apmokomi valstybių ir stambių organizacijų vadovai: galingo ir efektyvaus proto metodikų. Tik taip beprasigerianti ir dvasios galią prarandanti tauta atsigaus – tik pradėjusi efektyviai naudoti savo beribę proto galią.

– Daugeliui žmonių kelias, kuriuo tu eini, gali pasirodyti neįsivaizduojamai sunkus (askezės, sveika mityba, jokių svaigalų, proto kontrolė ir pan.). Kaip yra iš tikrųjų?

– Nieko čia sunkaus, kai žinai, kaip. Viskas natūraliai balansuojasi ir atkrenta tas, kas jau nenaudinga, jei imiesi saviugdos. Jei atsibodo gulėti dugne, yra daug rankų, kurios kviečia prasinešti ant gaivios bangos kiekvienam priimtinu tempu.

– Kokia yra tavo asmeninė praktika? Kaip tobulėji pats?

– Kasdien praktikuoju jogos meditaciją, daug skaitau, o geras knygas – po kelis kartus. S. Covey „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai“ esu perskaitęs 6 kartus per 7 metus. Kiekvienais metais tobulinu kvalifikaciją psichologinės saviugdos srityje. Automobilyje dažnai vietoj muzikos klausau įgarsintas knygas ir kitų lektorių bei dvasinių mokytojų paskaitas.

Mano tikslas ilgalaikėje perspektyvoje – priartėti prie jaunimo, vaikų ir išmokyti juos to, ko už didelius pinigus apmokomi valstybių ir stambių organizacijų vadovai: galingo ir efektyvaus proto metodikų.

– Tenka dirbti su įvairaus plauko ir nusistatymo žmonėmis, kaip sekasi išlaikyti balansą? Kam labiausiai reikia pagalbos?

– Kirpėja, politikas, kriminalinis nusikaltėlis ar verslininkas – visų panašos problemos. Didelis mano įsisavintų žinių ir metodikų kiekis padeda susikalbėti ir rasti efektyvų būdą padėti beveik kiekvienam. Jei negaliu padėti, nukreipiu pas kolegas, kurie geriau išmano kai kurias sritis nei aš.

– Visi kalba apie sąmoningą gyvenimą, sąmoningą elgesį, mąstymą ir t. t. Kas tai yra sąmoningas gyvenimas?

– Madinga tema, ir ši mada nuostabi. Sąmoningas gyvenimas man – tai gyventi laisvą gyvenimą, neapribotą vieno gyvenimo perspektyvos, sprendimus nuolat priimant iš amžino visatos vaiko perspektyvos. Jei į gyvenimą žiūriu nemirtingojo akimis, vaizdas kardinaliai keičiasi. Tada užduodi sau klausimą: kaip nugyventi karališkai, taip, kaip priklauso Dievo dukrai ar sūnui? Ir nuo tada prasideda kelionė į savęs valdymą – sąmoningas gyvenimas.

– Kokios saviugdos technikos ar praktikos yra efektyviausios siekiant prašviesėjimo?

– Sėkmės ir populiariosios psichologijos literatūra, įvairios meditacijos, koučingas (konsultacinis ugdymas – red. past.), sąmoningas kvėpavimas (rebefingas), joga, sportas... Pasaulyje yra sukurta daug saviugdos mokymo programų. Čia priklauso nuo tikslų – kas žmogui aktualiausia. Šiais laikais tikrai visko daug, ir viskas ranka pasiekiama. Belsk, ir bus atidaryta.

– Žmonės nori keistis. Bet labiau nori, kad juos kas nors pakeistų: draugai, žmonos, vyrai, mokytojai, lektoriai. Jei sunku, bėga pas psichologus, ieško paguodos kitur. Kaip rasti stiprybės savyje? Ar vis dėlto reikia ieškoti pagalbos?

– Kol protas nepripratintas mąstyti efektyviai ir intelektas neišbudintas, žmogui reikia pagalbos. Aš pats dažnai konsultuojuosi tai su astrologais, tai su kitais saviugdos treneriais ar gydytojais, kurie mąsto plačiau. Mano artimi žmonės, kurie sėkmingi ir aktyviai dirba kitų labui, elgiasi taip pat. Sergantis gydytojas savęs negydo. Visur tas pats, iš šalies geriau matyti užstrigimai.

Jei atsibodo gulėti dugne, yra daug rankų, kurios kviečia prasinešti ant gaivios bangos kiekvienam priimtinu tempu.

– Ar žmonės gali gydyti save? Kaip padėti sau?

– Žmogus, prisiėmęs atsakomybę už save, savo gyvenimą ir pradėjęs mylėti save, save gydo. Eidamas pas kitą pagalbos jis turėtų suprasti, kad eina pats sau padėti. Visata – tai vientisas, organiškas mechanizmas, ir iš tiesų nėra kito, nėra jokio atskirumo: žmogus pats eina pas save.

– Kaip išlaikyti balansą tarp žemiškų ir dvasinių dalykų?

– Bet kokia kaina stengtis daryti tai, ko norisi vidui – tikrajam aš, ir vengti daryti tai, kas nepatinka. Tada ir balansas. Savireguliacijos mechanizmas mumyse, o dar tiksliau – mūsų esmė ir yra savireguliacijos mechanizmas. Viduje mes viską žinom, tereikia sau pripažinti tikruosius norus ir gyventi nemirtingos sąmonės gyvenimą.

– Ką gali patarti žmonėms, ieškantiems ir nerandantiems savęs?

– Paskambinti man. (Juokauju.) Ką reiškia „nerandantiems savęs“? Tegul apsičiupinėja ar pažiūri į veidrodį. Jie viduje – kūne. Užtenka pasakyti sau: AŠ ESU. Ir pajausti save.

– Kokia tavo žinia žmonėms?

– Mano gyvenimo žinia – laisvė. Proto ir sielos laisvė. Nes be laisvės neįmanoma meilė ir džiaugsmas. Niekas nenori būti vergu ir priklausyti nuo kito: darbdavio, sutuoktinio, ekonominės situacijos ir t. t. Meilė sau – tai stebint pasekmes eiti, kur norisi, ir daryti, ką norisi. Drąsiai ir sąmoningai eksperimentuojant su gyvenimu, trankantis į savo veiksmų pasekmes – taip mokomasi ir bręstama. Laisvė įmanoma be meilės, bet meilė neįmanoma be laisvės.

M. Driuko pokalbis su Ignu Bakėjumi apie gyvenimą atsisakius svaigalų – laidoje „0 laipsnių” sekmadienį 18:55 per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Skeptikai atkirstų, kad pusės žmonių ryžtas kažkur išgaruoja jau po kelių savaičių, tačiau sporto ir sveikos gyvensenos judėjimo „MyHero!” įkūrėjas, treneris ir sveikatingumo specialistas Ignas Bakėjus nėra toks kategoriškas. Anot jo, sporto populiarumas šalyje jau metai iš metų auga. Tik kai kuriems vis dar reikia priminti, kad sveikas kūnas nėra vien tik darbo sporto salėje rezultatas.

- Lietuvoje sportuoti pradeda vis daugiau žmonių. Kokios to priežastys?

- Aš stebėjau sporto populiarumo augimą JAV. Mano akimis, sportas ten tapo ypač madingas maždaug 2010 metais. Per amerikietiškos kultūros sklaidą jis populiarus pasidarė ir D. Britanijoje, Skandinavijos šalyse, Rusijoje, o galiausiai ir pas mus. JAV sportas tapo pagrindine priemone kovoti prieš nutukimą – pradėta propaguoti sveikatingumo programas, jogos ir kitus užsiėmimus, sveikesnį maistą. Nors mūsų šalyje nutukimo mastas mažesnis, žmonės taip pat pagaliau supranta, kaip svarbu rūpintis savo kūnu ir sveikata. Sveiki ir žvalūs esame naudingi visuomenei, galime lengviau įgyvendinti savo svajones.

- Kai kurie fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenimo būdą tapatina tik su sportu. Ar jie teisūs?

- Toks mąstymas klaidingas. Sportas duoda tvirtą ir raumeningą kūną, tačiau nestiprinant vidaus kūnas „sulūžta“. Užtenka susirgti ar pajusti skausmą, o tuomet net ir treniruotas kūnas apleidžia. Tik sportuojant ir neatsižvelgiant į savo mitybą, dienos rėžimą bei poilsį galima susigadinti savo sveikatą. Ką jau kalbėti apie tai, kad norimi rezultatai ateis kur kas lėčiau, o ir nustojus sportuoti jie bus trumpalaikiai.

- Kokią reikšmę sportuojant turi mityba?

- Sportuojant visada prieinama riba, kada be tinkamos mitybos siekti geresnių rezultatų pasidaro sudėtinga. Jeigu aš noriu būti stiprus ir sveikas, man reikalingas maistas - tai tarsi organizmo kuras. Žinoma, reikia įvertinti tai, kokiu sportu žmogus užsiima, kokie jo tikslai. Kartais pasitaiko tokių, kurie mano, jog užsiimant aukšto intensyvumo treniruotėmis ir siekiant numesti svorio maisto racionas gali būti identiškas arba panašus į to, kuris stengiasi užsiauginti kuo didesnę raumenų masę. Tokios klaidos užkerta kelią teigiamiems pokyčiams.

- Kokių tikslų vedami žmonės dažniausiai ateina sportuoti?

- Dažniausias žmonių motyvas yra noras numesti svorio. Nemažą dalį užima ir tie, kurie nori užsiauginti raumenis, dailinti figūrą, išryškinti privalumus. Tai puiku, bet stebiuosi, kad gana mažą dalį sudaro žmonės, kurie nori tiesiog sustiprinti sveikatą. Tikra tiesa, kad sporte taip pat egzistuoja mados. Dažnai vaikomasi standartų ir grožio etalonų, siekiama riesto užpakaliuko ar galingų bicepsų, tačiau raumeningas kūnas nereiškia, kad esate sveikas.

- Sporte sparčiai populiarėja specialūs laikrodžiai, programėlės ir kitos technologijos. Ar tai irgi mados šauksmas?

- Esu naujųjų technologijų šalininkas. Sukurta daugybė įrenginių, kurie gelbsti kiekvieno sporto entuziasto ir profesionalo kasdienybę. Asmeniškai aš šiuo metu naudoju „Samsung GearFit2” sportui skirtą apyrankę, kuri man padeda vesti treniruotes dėl patogios chronometro funkcijos. Su ja nebereikia žvilgčioti į laikrodį, blaškytis. Pačios treniruotės metu stebint kaip į krūvį reaguoja mano organizmas, galiu tiksliau atsižvelgti ir į sportuojančius klientus pritaikydamas jiems kiek įmanoma labiau individualizuotą ir efektyvesnį treniruotės turinį, pratimus. Be to, išmanieji įrenginiai gali prisidėti ir prie motyvacijos didinimo. Pozityviai nuteikiantys skaičiai - sudegintos kalorijos, stabilus širdies darbas ar nueiti žingsniai - skatina siekti dar daugiau. Tai daugiau ne mada, o įrankis padedantis siekti tikslų.

- Ar sportas yra suderinamas su žalingais įpročiais?

Tai, kad rūkydamas ar vartodamas alkoholį, sportuojantis žmogus kompensuoja padaromą žalą savo sveikatai, yra mitas. Taip mes dar labiau aliname savo organizmą, o siekti užsibrėžtų tikslų tenka kur kas ilgiau. Gera žinia yra ta, kad sportuojant mūsų organizmas valosi nuo įvairių toksinų, susidariusių dėl žalingų įpročių. Tokiu būdu mažėja poreikis rūkyti, gerti alkoholį. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad pradėję sportuoti, daugelis būna sąmoningi ir galiausiai patys atsisako to, kas juos verčia blogai jaustis.

Jos vedėjas Ignas Bakėjus, skaičiuojantis jau dešimt blaivybės metų, neslepia – atsisakius alkoholio pirma jam šovusi mintis buvo – ką veikti savaitgalį, kaip gyventi toliau, kaip reikės linksmintis.

Aktorė Elžbieta Latėnaitė sau kelia kitokius klausimus: o kodėl gi ne – juk visi gimsta blaivūs, o alkoholio vartojimas apskritai atima daug energijos, stabdo potencialą ir įklampina ne vieną talentą.

Trumputė laida kviečia susipažinti su žmonėmis, kurių gyvenimas pasikeitė nuo to momento, kai jie atsisakė alkoholio, narkotikų ar cigaretės.

„Jeigu jums kilo klausimas, ar to reikia ir ar reikia pasikeisti, įkvėps. Ir tai gali būti jūsų pirmas žingsnis sveikesnio gyvenimo link“, – ragina „0 laipsnių“ kūrėjai.

„0 laipsnių“ – sekmadieniais 18.55 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.