– Aš manau, kad tai, visų pirma, yra matematiškai sunkiai įmanoma. Jeigu mes prisimintume tą vienintelę įvykusią apkaltą Rolandui Paksui, tai ten buvo gerokai platesnis palaikymas, nebuvo tokio griežto valdančiųjų ir opozicijos kilimo. Būtent todėl matematiškai balsų pakako. Dabar mes turim, geriausiu atveju, tiek, kiek yra žmonių valdančiojoje koalicijoje.

– Bene rimčiausiai skamba koalicijos išvada, kad tiek G. Nausėda, tiek jo komanda prieš rinkimus ir po jų susitikdavo su baltarusiškų trąšų verslo atstovais ir sakoma, kad susitikimai su jais vykdavo ir pačioje prezidentūroje. O tai kanceliarija esą nuo komisijos nuslėpė ir dėl norima skųsti tai prokurorams. Jūsų manymu, ar šis šešėlis dėl ryšių su tokiais verslininkais gali atsirūgti G. Nausėdai gal net ne šioje, bet kitoje kadencijoje, jei jis bus perrinktas?

– Tokia galimybė egzistuoja. Ypač dabartiniame kontekste galimas poveikis arba buvimas pažeidžiamu iš Baltarusijos pusės yra tai, kas gali kelti grėsmes nacionaliniam saugumui. Taip pat neverta pamiršti, kad bent jau pradžioje nebuvo iš prezidentūros pusės daug entuziazmo ir įvedant ribojimus, stabdant baltarusiškų trąšų importą. Tai šiuo atveju galima kelti įvairias prielaidas, kurios net jeigu teisine prasme kažkokių didelių pasekmių neturės, politiškai gali būti kažkiek skausmingos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Prezidentūros reakcija į komisijos išvadas dar vakar buvo tokia, kad, pirma, tai bandymas diskredituoti valstybę, antra, tai desperatiškas mėginimas paveikti artėjančius prezidento rinkimus. Kaip jūs vertinat tokią nuomonę?

– Tokia gynybinė pozicija yra pakankamai natūrali. Bandymas diskredituoti valstybę – čia yra tokia klasikinė pozicija. Iš esmės beveik visos blogybės, kurias mes bandom iškelti pas save, jas galima pakišti po šita kategorija. O, žinoma, žiūrint iš politinės perspektyvos, nėra labai sudėtinga pačią koaliciją apkaltinti ir galbūt politikavimu, sakant, kad čia iš esmės valdančiųjų partijų atstovų komisija dalyvauja rinkiminiuose procesuose ir todėl tarsi bando diskredituoti prezidentą. Tarsi yra labai suprantami ir natūralūs tie bandymai apsiginti, bet vis dėlto kuomet yra tiktai tokie retoriniai šūkiai, o ne bandymas kažkaip faktais paneigti, čia galima kelti klausimą, ar yra faktų, kuriais būtų galima apsiginti.

– Komisija kaltinimus ir šešėlį meta ir ant dviejų aukštų pareigūnų t. y. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vado Lino Pernavo, o ypač – VSD vadovo Dariaus Jauniškio, kuris esą iš tiesų talkino G. Nausėdai renkant žvalgybinę informaciją apie jį supusią komandą prieš prezidento rinkimus. Ar šie pareigūnai gali toliau likti postuose ir ar dėl jų kas nors gali būti daroma?

Jos baigsis daugiau ar mažiau niekuo tol, kol galima jas nurašyti į tai, kad čia konservatoriai su draugais bando drumsti vandenį ir kenkti žmonių mylimam prezidentui.

– Žiūrint visiškai ciniškai, tol, kol šie pareigūnai turi prezidento užnugarį, tol gali jaustis sąlyginai saugūs. Bet žiūrint iš tos perspektyvos, kad abi institucijos ne tik atlieka itin svarbią funkciją, bet joms svarbus ir visuomenės pasitikėjimas, joms labai svarbus skaidrumas ir bet kokių paslėptų interesų net ir regimybės nebuvimas, tolesnis šitų pareigūnų vadovavimas kenkia institucijų interesams.

– Komisijos išvados yra tikrai skandalingos ir po tokių, man atrodo, turėtų bent kažkas atsiprašyti, kažkas galbūt likti be posto. Bet, jūsų prognoze, kuo šios skandalingos išvados baigsis?

– Mano prognoze, jos baigsis daugiau ar mažiau niekuo tol, kol galima jas nurašyti į tai, kad čia konservatoriai su draugais bando drumsti vandenį ir kenkti žmonių mylimam prezidentui. Bet iš esmės dabar kamuolys yra mūsų, kaip rinkėjų, pusėje. Kokią mes išvadą pasidarysim patys sau ir kokį sprendimą priimsim balsuodami – ar mes atsižvelgsim į tai, kas buvo atskleista, ar nuspręsim, kad vis dėlto pasitikim kitais informacijos šaltiniais ir nepasitikim konservatorių dominuojama komisija.

„Nelabai kitų alternatyvų konservatoriams liko, pamatyta, kad visokioms perkrovimo iniciatyvoms palaikymo nėra ir jo nėra ne tik tarp koalicijos partnerių, ne tik parlamentinėje frakcijoje“, – BNS penktadienį sakė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pranešus apie pirmalaikius Seimo rinkimus ir galimą Vyriausybės atsistatydinimą prasidėjo gana reikšmingas bruzdėjimas partijos skyriuose.

„Matėme gana realų pavojų, kad visa šita situacija, jeigu eskaluosis, jeigu nebus nusileista, ko gero, galėjo baigtis ir bandymu nuversti partijos pirmininką, tiesiog pasimatė, kad dabartinis partijos valdantysis elitas neturi kontrolės partijoje ir neturi to autoriteto, kad galėtų nubrėžti aiškią politinę kryptį partijoje. Ir tada priimtas vienintelis likęs sprendimas – atsitraukti ir apsimesti, kad čia nieko nenutiko“, – BNS teigė politologas.

„Jeigu reikėtų iliustracijos posakiui „daug triukšmo dėl nieko“, čia mes ir turėtume pilną jo iliustraciją – po ištisų savaičių dramų, diskusiją, nervų tampymo rėmėjams, koalicijos partneriams ir visiems kitiems, mes staiga grįžome į pradinį tašką“, – sakė jis.

Panašu, kad mes nebegalime pasitikėti, kai konservatorių Vyriausybė kalba apie atsistatydinimus.

I. Kalpoko teigimu, TS-LKD prezidiumo sprendimo formuluotės rodo bandymą grįžti į pradinį tašką visais įmanomais aspektais.

„Tarsi simboliškai bandant nuimti ir atsakomybę nuo Gabrieliaus Landsbergio, ir Ingridos Šimonytės, sakant, kad ir G. Landsbergiu mes labai pasitikime ir jis čia buvo nukautas nelygioje kovoje už skaidrinimą politikos, ir I. Šimonyte pasitikime, ir labai prašom, kad ji užtikrintų tęstinumą, nepaisant to, kad tas pats prezidiumas savo sprendimu ir buvo tą tęstinumą padėjęs po klaustuku. Iš tikrųjų tai labai įdomi situacija, kur, atrodo, bandoma apsimeti, tarsi nieko neatsitiko“, – svarstė politologas.

Anot jo, konservatorių veiksmai turės įtakos jų rinkėjams, net galimas dalies jų praradimas, nes „bet koks mėtymasis ir neužtikrintumas neišvengiamai verčia bent dalį rinkėjų permąstyti savo pasirinkimus“.

I. Kalpokas mano, kad būtų keista, jei ši situacija įtikintų ir nuramintų rinkėjus, net ir kalbant apie tikslinį konservatorių elektoratą. Pasak politologo, liberalesnių pažiūrų TS-LKD rinkėjai gali rinktis Liberalų sąjūdį, konservatyvesni – Nacionalinį susivienijimą.

Jo manymu, Vyriausybės krizė užsienio politikai didelės reikšmės neturėtų padaryti.

Politologo Mažvydo Jastramskio teigimu, TS-LKD prezidiumas pasirinktas kelias yra mažiausiai rizikingas.

„Tai tam tikra prasme jie neturi išeities, (...) manau, kad jie dabar skaičiuoja, jog mažiausiai jiems neigiamų pasekmių bus, kad jeigu vis dėlto išreikš pasitikėjimą premjere. Žinote, ne pirmas kartas, kai kalbėta apie atsistatydinimus, ir ministrai kalbėjo apie atsistatydinimus, ir tai neįvyko“, – BNS sakė politologas.

„Panašu, kad mes nebegalime pasitikėti, kai konservatorių Vyriausybė kalba apie atsistatydinimus“, – teigė jis.

Pasak jo, faktas, kad šiuo atveju žodžio nesilaikyta, nes premjerės buvo aiškiai pasakiusi, kad jeigu nebus pirmalaikių rinkimų, ji atsistatydins,  bet vėliau atsitraukė nuo šio pažado.

„Iš pradžių premjerė kalbėjo kaip asmuo, sakykime, o po to jau kalbėta apie tai, kad ji partijos yra deleguota, tai šitoj vietoj, net ir principas pasikeitė“, – atkreipė dėmesį M. Jastramskis.

„Bet šiaip aš manyčiau, kad tas pirmas drąsus konservatorių išėjimas dėl pirmalaikių rinkimų buvo, na, spėčiau, tokių labai trumpalaikių ad hoc emocijų padiktuotas. Tam tikra prasme jie įsivarė save į kampą, ir po to žiūrėjo, ką viešoji erdvė kalba“, – teigė politologas.

Anot jo, kai pirmalaikių Seimo rinkimų nepalaikė koalicijos partneriai liberalai ir „laisviečiai“, konservatoriai nutarė, kad nenori atrodyti kaip Vyriausybės griovėjai, juoba, kad maždaug trečdalis frakcijos narių balsavo prieš pirmalaikius rinkimus.

M. Jastramskis mano, kad pastarieji įvykiai turės įtakos rinkėjų požiūriui į Vyriausybę ir TS-LKD.

„Vyriausybės vertinimui, manau, gali atsiliepti. Aišku, pasitikėjimas ja ir taip nėra didelis, bet erdvės yra. Vyriausybe gali pradėti nepasitikėti, pavyzdžiui, liberalų rėmėjai – vien dėl tos priežasties, kad jie gali pradėti tapatinti Vyriausybę su konservatorių viražais tokiais, reitinguose gali atsilieti“, – tvirtino politologas.

Valdančiosios TS-LKD prezidiumas penktadienį nusprendė, kad nepaisant nepavykusio bandymo surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, I. Šimonytės Vyriausybė ir valdančioji koalicija turi dirbti toliau.

Šis posėdis sukviestas po to, kai Seimas atmetė ankstesnį jo siūlymą surengti šalyje pirmalaikius parlamento rinkimus, siekiant perkrauti visą politinę sistemą dėl neskaidrių išmokų savivaldoje.

Gegužės viduryje konservatorių vadovybė buvo nutarusi, kad jei pirmalaikiai rinkimai nebūtų surengti, jie svarstys Vyriausybės pasitraukimą. Mat kai kurie ministrai, anksčiau dirbę savivaldoje, buvo priversti aiškintis dėl išmokų panaudojimo pagrįstumo.

I. Šimonytė tuomet teigė, kad jei nebus priimtas sprendimas paleisti Seimą, ji po NATO viršūnių susitikimo trauksis iš pareigų, tačiau šią savaitę poziciją sušvelnino. Vyriausybės vadovė teigė, kadangi į šias pareigas ją delegavo partija, ši ir turi spręsti, ar jai atsistatydinti, ar dirbti toliau.

Valdančiosios koalicijos partneriai – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis – yra pareiškę, jog centro dešinės koalicija turėtų likti dirbti.