Gelbėti išties yra ką: tiek pavienius asmenis, tiek grupes, plaukiančias žvejoti, tiek pačią jūrą nuo išsiliejusių teršalų. 2017 metais įvyko 17 paieškos ir gelbėjimo operacijų, iš viso išgelbėti 62 žmonės: 52 Kuršių mariose ir 10 jūroje. Apie operacijas ir pačių gelbėjamųjų asmenų atsakomybę pasakoja Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininko pavaduotojas Igoris Kuzmenko.

- Kokia jūsų patirtis Jūrų gelbėjimo koordinavimo centre?

- Dirbu Jūrų gelbėjimo koordinavimo centre apie 15 metų. 2003–2010 m. buvau radijo ryšio operatorius, o nuo 2010 m. iki šiol dirbu Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininko pavaduotoju.

- Kiek operacijų 2017 m. jums teko vykdyti? Kuri iš jų labiausiai įsiminė?

- 2017 metais įvyko 17 paieškos ir gelbėjimo operacijų, iš viso išgelbėti 62 žmonės: 52 Kuršių mariose ir 10 jūroje. Turbūt labiausiai įsiminė 2017 m. įvykis, kai vasario mėnesį jūroje dingo valtis su dviem žvejais. Po 17 valandų radome sušalusį žmogų ant apvirtusios valties. Paieškos operaciją apsunkino ir tai, kad mes nežinojome, kada ir kur tiksliai dingo žvejai. Taip pat per vėlai gavome informaciją iš artimųjų, kad žvejai negrįžo į krantą.

- Ar kurį laiką galvojate apie išgelbėtus žmones? Ar smalsu kaip jiems sekasi?     

- Mums tikrai įdomu, kaip jaučiasi išgelbėti žmonės, ypač jei paieškos ir gelbėjimo operacija buvo sudėtinga, kaip, pavyzdžiui, ką tik minėtos operacijos atveju. Svarstome, kaip žmogus elgėsi, kaip krypo jo mintys bandant išsigelbėti. Ši informacija mums taip pat galėtų būti naudinga, tačiau praktiškai neturime progų pabendrauti su išgelbėtu asmeniu, nes po gelbėjimo operacijų į mus paprastai jie nebesikreipia.

- Kokie faktoriai dažniausiai lemia nelaimes jūroje?

- Dažnai pervertinama patirtis, imamasi elgtis pernelyg ekstremaliai. Tenka išgirsti, kad jūroje ar mariose dingo Lietuvoje vienas iš pirmųjų ar vienas iš labiausiai patyrusių žvejų, buriuotojų, ekstremalaus sporto mėgėjų ar lakūnų. Tikiu, kad tie žmonės turėjo didelės patirties, bet jos išgyventi ne visada pakanka. Jūra neatleidžia žmogiškųjų klaidų ir abejingumo.

 Nelaimes lemia ir neatsargumas, vengiama mąstyti kritiškai, nesitikima, kad gali įvykti ir blogiausias variantas. Mes, gelbėtojai, nesame visagaliai, mūsų priemonės irgi yra ribotos. Kartais gyvybę gali išgelbėti ir tokie elementarūs daiktai kaip telefonas neperšlampamame dėkle, geras žibintuvėlis, nešiojama radijo stotelė, signalinė raketa. Netgi tvirtos virvės gabalas gali išgelbėti Jums gyvybę, o mums – palengvinti darbą teikiant pagalbą.

Prisimenu, kai kartą gavome pranešimą iš žvejų, kad jų valties variklis sustojo ir jie patys yra nešami į jūrą. Tikslios savo vietos žvejai nežinojo. Toje paieškoje dalyvavo Karinių jūrų pajėgų budintis laivas ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Žvejus aptikti buvo gana sudėtinga. Žmonės neturėjo nei signalinių raketų, nei žibintuvėlių, gerai, kad bent galėjome palaikyti su jais ryšį mobiliuoju telefonu. Gelbėjimo operacija buvo sėkminga: sraigtasparnis aptiko žmones jūroje, o KJP laivas iškėlė juos su valtimi ir pargabeno į krantą.

- Paprastai iškyla nemenki iššūkiai ir su žvejais ant ledo?

- Mes puikiai žinome, kad išgėrę negalime sėstis prie vairo, bet kai kurie žmonės to nepaiso. Tas pats būna ir su žvejais ant ledo. Kai yra paskelbiama, kad draudžiama lipti ant ledo, žmonės vis tiek lipa. Visada pagalvokite, ką Jūs darysite, jei įlūšite ir nieko nebus šalia.

- O kokį patarimą galėtumėt duoti žvejams, plaukiantiems į jūrą?

- Būtinai pasitikslinkite oro prognozę – ar nepūs stiprus vėjas, ar nebus rūko. Išplaukiantys su valtimis žvejai praneša Pakrančių apsaugo rinktinei išplaukimo ir grįžimo laikus, kiek žmonių plaukia ir kurioje apytiksliai vietoje jie žvejos. Dažnai žvejai nurodytu laiku negrįžta, taip pat keičia žvejybos vietą. Jeigu planuojate užtrukti žvejojant arba plaukti kitur, nei nurodėte, praneškite bent artimiesiems, kada planuojate grįžti ir tikslią vietą, kurioje žvejosite. Kaip ir minėjau anksčiau, pagalvokite apie atsargumo priemones, pakraukite telefoną ir įdėkite jį į neperšlampamą dėklą bei turėkite jį šalia savęs, įdėkite naujas baterijas į žibintuvėlį, pasiimkite pakrautą radijo stotelę, gelbėjimo liemenes ne tik sau, bet visiems kartu plaukiantiems.

Pravartu turėti kompasą, blogo matomumo sąlygomis net ir paprasčiausias kompasas gali parodyti grįžimo į krantą kryptį. Rekomenduojame įsigyti ir neperšlampančius kostiumus, kurie žymiai prailgina žmogaus buvimo jūroje laiką, ypač atsižvelgus į tą faktą, kad Baltijos jūra yra šalta net ir vasaros metu. Labai praverstų turėti bent vieną signalinę raketą, ypač jei ketinate žvejoti tamsiuoju paros metu.

Apie Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą:

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) 24 val. per parą priima nelaimės signalus ir informaciją apie įvykius Baltijos jūroje bei Kuršių mariose; organizuoja, kontroliuoja, koordinuoja paieškos ir gelbėjimo operacijas bei teršalų likvidavimo darbus Lietuvos atsakomybės zonoje – Baltijos jūroje ir Kuršių mariose. Prireikus JGKC į pagalbą pasitelkia Karinių oro pajėgų sraigtasparnius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgumus, kaimyninių valstybių jūrų gelbėjimo koordinavimo centrus; priima sprendimus dėl operacijos nutraukimo arba pratęsimo. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, kaip Karinių jūrų pajėgų padalinys, veikti pradėjo nuo 2009 metų. KJP šias funkcijas perėmė iš Lietuvos saugios laivybos administracijos. Lietuvos atsakomybei priskirtas Paieškos ir gelbėjimo rajonas yra beveik dvigubai didesnis nei Lietuvos Respublikos Išskirtinė ekonominė zona Baltijos jūroje ir ribojasi su kaimyninių valstybių – Latvijos, Rusijos (Kaliningrado sr.), Švedijos – paieškos ir gelbėjimo rajonais. Tolimiausias šio rajono taškas yra 107 jūrmylės (198 km) nuo Klaipėdos uosto vartų į vakarus.

Ištikus nelaimei, skambinkite bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.