Įvarytas į kampą

„Paklausimas buvo platesnis, bet atsakymas tik toks – kad nėra duomenų, jog teisiamasis sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu“, – konstatavo bylą nagrinėjantis teisėjas Gytis Večerskas, prašęs teismo psichiatrijos ekspertų įvertinti M.Mažeikos būklę.

Kaip jau rašyta, į specialistus kreiptasi po to, kai teisiamojo advokatas Ričardas Girdziušas pateikė teismui pažymą apie esą kritišką 43-ejų metų jo ginamojo būseną, pasirašytą Jonučių šeimos sveikatos centro direktorės. Ir tai buvo jau ne pirmas kartas, kai jau devynis kartus teistas M.Mažeika dangstėsi jam diagnozuota onkologine liga bei esą šią lydinčiais naujais negalavimais. Tik šį kartą jau buvo pateikta pažyma su užkoduota Jonučių šeimos sveikatos centro gydytojo psichiatro teisiamajam nustatyta diagnoze. Šią lydintys kai kurie apibūdinimai – sunku susikaupti, sulėtintas mastymas bei pan. ir tapo priežastimi vėl skelbti bylos nagrinėjime pertrauką, nes teisėjui mėginant, taupant laiką, pradėti garsinti bylos medžiagą, M.Mažeika tada pareiškė, kad jam bus per sunku įsigilinti ir į šią.

Teismo psichiatrams konstatavus, kad nėra pagrindo skirti jam psichiatrinės ekspertizės, M.Mažeika šiandien parodymus pagaliau davė. „Nieko nežudžiau. Ir nesiruošiu. Dar nėra tiek prisidirbusio žmogaus, su kuriuo galėčiau taip pasielgti. Visi, kas žino, kokie mes buvome su Igorioku draugai, iš man pareikšto kaltinimo juokiasi. Tai – tas pats, kaip nušauti savo advokatą! Žudyti žmones – mafiozų ir banditų reikalas, o aš esu gatvės chuliganas!“, – tikino M.Mažeika, dėl savo neprognozuojamo elgesio turintis Asilo pravardę.

Visi, kas žino, kokie mes buvome su Igorioku draugai, iš man pareikšto kaltinimo juokiasi. Tai – tas pats, kaip nušauti savo advokatą!

Iškalbingas įrašas

Kaip jau rašyta, 31-erių I.Laškevičius buvo nužudytas už trijų dienų po to, kai M.Mažeikai buvo diagnozuota onkologinė liga.

I.Laškevičius, kurio kūnas buvo aptiktas pušynėlyje netoli Lapių apylinkių Šatijų kaimo, buvo nušautas dviem šūviais į pakaušį 2016-ųjų kovo 29-ąją, remiantis kaltinimu, kažkur Kaune ir atvežtas į minėtą nuošalią vietą automobiliu, kuris vėliau rastas Domeikavoje sudegintas.

Automobilio, kuriame, kaip įtariama, buvo įvykdyta žmogžudystė, teisėsaugininkams rasti nepavyko. Kaip ir paties nusikaltimo įrankio – anot ekspertų, savadarbio arba perdirbto 9 mm kalibro pistoleto ar pistoleto kulkosvaidžio. Tačiau, operatyvininkams klausantis tą vakarą M.Mažeikos pokalbių telefonu, buvo užfiksuota, kaip I.Laškevičius bei dar vienas su jais buvęs asmuo važiuoja pirkti kokaino. O apie devintą vakaro M.Mažeika jau skambino tėvui ir pranešė turintis problemų. Būtent tuo laiku, kai prasidėjo šio pokalbio, kuriame girdimas ir keistas gargaliojimas, įrašas – 20.42 val., M.Mažeika kaltinamas tyčia nušovęs I.Laškevičių.

Dar vienas kartu su jais tą vakarą leidęs, tačiau vėliau juos palikęs asmuo teigė, kad prieš bendrakeleiviams vartojant kokainą, M.Mažeika dar vienu ypu išgėrė ir pusę butelio degtinės.

Tačiau pastarasis tikino teismą, kad įraše girdimi garsai galėjo būti I.Laškevičiaus reakcija, pavartojus kokainą. Esą jis ne kartą buvo „atsijungęs“ penkioms minutėms.

Žino, kas nužudė?

Pagal M.Mažeikos teismui pateiktą savąją to vakaro įvykių versiją, likę dviese su I.Laškevičiumi ir būdami jau gerokai „paišdykavę“, jiedu ir toliau ieškojo „branduolinio kuro“, t. y. narkotikų. Tačiau šių gauti nesisekė. Ir vadinamajame MIS’e (Domeikavos gyvenvietės dalyje, sovietmečiu priklausiusioje Mašinų išbandymo stočiai) staiga sugedo senas jo tėvų automobilis „Honda“, kurį šie jam buvo tam vakarui paskolinę.

Esą palikę šią senieną, jie nuėjo pas netoliese gyvenantį pažįstamą automobilių vagį. Šis davė „VW Golf“, su kuriuo jie nuvažiavo pas taip pat Domeikavoje gyvenantį M.Mažeikos vaikystės draugą. Šis priėmė tik draugą, o I.Laškevičių išprašė lauk. Ir šis esą išvažiavo automobiliu „VW Golf“ narkotikų vienas, tikindamas, kad vis tiek jų gaus. Tačiau, jam negrįžus, M.Mažeika teigė skambinęs I.Laškevičiui, bet jo telefonas buvo išjungtas.

„Daugiau šio labai artimo savo draugo nemačiau, bet yra žmonių, po to jį dar mačiusių. Tačiau vienas jų – jau miręs, o kiti nenori būti liudytojais, nes apie mane dažnai rašo žiniasklaida, o jie – verslininkai“, – kalbėjo kažkur jau girdėtomis mįslėmis M.Mažeika. O teisėjui pasiteiravus, gal jis žino, kas galėjo nutikti draugui, atsakė turintis ne vieną versiją, nors taip pat negalintis jų atskleisti. Bet galiausiai atskleidė: „Visi žino, kur jis nuvažiavo ir įkliuvo! Tik ne teisėsaugininkai, jeigu neapsimeta ir šie! O Igorioko, atidarinėdavusio policijoje duris su koja, jie nemėgo. Jis daug metų buvo už grotų ir visada buvo lyderis bei autoritetas. O, kad taptum lyderiu, turi kažką nuleisti žemyn, todėl jis turėjo ir daug priešų. Bet jums nesuprasti, koks tai pavojingas darbas!“

Išdavikiškas pyktis

M.Mažeika ėmė klimpti savo parodymuose, kai išgirdo prokuroro ir I.Laškevičiaus našlę atstovaujančio advokato klausimus: „Kodėl nei asmuo, davęs „VW Golf“, nei jo vaikystės draugas, nesakė, duodami teisme parodymus, kad jis tąnakt buvo pas juos atvažiavęs minėtu automobiliu ne vienas?“ arba „Kodėl vėliau atvažiavo su vaikystės draugu pas Kauno centre gyvenančią pažįstamą moterį purvinais drabužiais bei kruvinas?“

Neįtikinantis buvo M.Mažeikos atsakymas ir į nukentėjusiosios atstovo klausimą, kokiu tikslu jis tą vakarą pasikvietė I.Laškevičių – jeigu, kaip teigė, kad šis nuvežtų jį į Vilnių, kur buvo likęs jo automobilis, tai, kodėl važinėta po Kauną, vartojant alkoholį ir narkotikus? „Buvome labai geri draugai“, – kartojosi M.Mažeika, nesuvaldydamas pykčio, kai advokatas priminė, kad I.Laškevičius buvo įtariamas peršovęs jo buto langus. „Jūs ieškote motyvų!“, – plykstelėjo teisiamasis.

O, kai advokatas, cituodamas jo žodžius apie labai artimus santykius su nužudytuoju, pasiteiravo: „Tai kodėl jūs nepadedate našlaičiu likusiam draugo sūnui?“, M.Mažeika pareiškė esą norėjęs nunešti jam pinigų, bet neleidęs advokatas. „Jeigu teismo sprendimas bus teisingas, tada ir žiūrėsiu, kaip padėti“, – atskleidė judviejų kortas kaltinamasis I.Laškevičiaus nužudymu.

Turėjo kompleksų nuo vaikystės?

Pyko M.Mažeika ir ant savo advokato, paklausiusio, kodėl jis teigė važiavęs tąnakt pas vieną moterį atsisveikinti?

Teisiamajam priminus, kad jam prieš kelias dienas buvo diagnozuota onkologinė liga, greičiausiai ne tokio atsakymo tikėjęsis R.Girdziušas jau nevyniojo žodžių į vatą: „Rengiatės mirti?“ Tačiau, anot M.Mažeikos, gydytojai jam sakė, kad žmogus, kuriam buvo konstatuota tokia pati diagnozė kaip jam, ilgiausiai Europos Sąjungoje gyveno vienuolika metų.

Be to, jis teigė, kad po vienuolikos chemoterapijos seansų jo liga šiuo metu – remisijoje, bet minėtas gydymas sugadino kitus organus. „Prieš mėnesį man vėl pratęsė neįgalumą, nors už jį nieko negaunu, nes nesu gyvenime dirbęs nė vienos dienos“, – atviravo M.Mažeika viešame teismo posėdyje. Esą dėl labai sunkios šiandieninės savo finansinės padėties jis negali padėti ir I.Laškevičiaus sūnui.

M.Mažeika buvo linkęs prisiminti ir paties esą vaikystėje patirtą sukrėtimą – kai buvo medžioklėje ir iššovė. „Dėl to niekada gyvenime neturėjau jokio ginklo“, –tikino kaltinamasis nužudymu.

Baigiamosios kalbos šioje jau daugiau kaip dešimt mėnesių Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje dėl kitų teismo proceso dalyvių ligų numatytos jau tik kitais metais.