Rygos apygardos teismo teisėjas paliko galioti ankstesnį Jūrmalos miesto teismo nuosprendį.

Teisėjas taip pat nurodė skirti vienerių metų probaciją ir konfiskuoti 58 metų vyro turtą, įskaitant kelis nekilnojamojo turto objektus. Be to, I. Rimševičiui penkerius metus uždrausta eiti valstybines pareigas.

Po ketverius metus trukusių teismo posėdžių trečiadienį paskelbtą nuosprendį dar galima apskųsti.

Nuosprendžio skaitymas truko pusvalandį, o paklaustas, ar apskųs nuosprendį, I. Rimševičius atsakė: „Žinoma“ ir, daugiau netaręs nė žodžio, išėjo iš teismo salės.

Prokuratūros teigimu, I. Rimševičius priėmė apmokėtą poilsinę kelionę ir 250 tūkst. eurų.

Byloje taip pat figūruoja Latvijos verslininkas, kuris buvo nuteistas penkeriems metams kalėjimo. Jis, kaip ir I. Rimševičius, teisme pareiškė esąs nekaltas.

I. Rimševičius nuo 2001 iki 2019 metų pabaigos vadovavo centriniam bankui ir taip pat atstovavo Latvijai Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje.

2018 metų pradžioje jis buvo trumpam sulaikytas dėl įtarimų korupcija ir kurį laiką negalėjo eiti pareigų. Nepaisydamas raginimų atsistatydinti, jis liko pareigose iki pat kadencijos pabaigos.

Jo žodžiais, su Latvijos banko reputacija dabar yra „viskas tvarkoje“, o vienintelis jai šešėlį metantis dalykas yra jo buvimas šalies centrinės finansų institucijos vadovo pareigose.

I. Rimsevičius taip pat išreiškė nuomonę, kad Martinis Kazakas perims vadovavimą geros būklės ir geros patirties centriniam bankui.

I. Rimsevičius išreiškė viltį, kad nebus jokių drastiškų šalies centrinės finansų institucijos darbuotojų permainų, nes, jo žodžiais, per aštuoniolika jo vadovavimo metų darbuotojų banke sumažėjo trečdaliu, ir dabar jų skaičius artimas optimaliam.

„Bankas, atėjus naujam vadovui, turės pasirinkti veiklos prioritetus. Mano manymu, pagrindinis dėmesys ir toliau turi būti skiriamas analitikai, atsargų valdymui bei tolesniam mokėjimo sistemos tobulinimui“, – sakė I. Rimsevičius.

Latvijos parlamentas praėjusį ketvirtadienį patvirtino M. Kazaką naujuoju Latvijos banko prezidentu ir šalies atstovu Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje.

Praėjusį mėnesį priimtos Latvijos banko įstatymo pataisos centrinio banko prezidento, jo pavaduotojų ir tarybos narių kadencijas sutrumpino nuo šešerių iki penkerių metų, o to paties asmens galimybes užimti šias pareigas apribotojo iki ne daugiau kaip dviejų kadencijų iš eilės.

I. Rimševičius Latvijos banko prezidentu tapo paskutinėmis 2001 metų dienomis, parlamentui pritarus jo kandidatūrai ir patenkinus šalies centrinei finansų institucijai nuo 1991-ųjų vadovavusio Einaro Repšės atsistatydinimo prašymą dėl ketinimų siekti karjeros politinėje arenoje.

Dabartinė I. Rimševičiaus šešerių metų trukmės Latvijos banko prezidento kadencija baigsis gruodžio 21-ąją.

Pernai vasarį korupcijos skandalo centre atsidūręs I. Rimševičius buvo kelioms dienoms sulaikytas ir, Latvijos korupcijos prevencijos biuro sprendimu, netrukus nušalintas nuo vadovavimo Latvijos bankui bei šalies atstovavimo Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje.

Šiemet vasarį I. Rimševičius šias pareigas atgavo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) jo nušalinimą pripažinus neteisėtu. ESTT konstatavo, jog Latvija nesugebėjo pateikti I. Rimševičiui inkriminuojamų nusikaltinimų – kyšininkavimo ir prekybos poveikiu – pagrįstumo įrodymų.

Vienas Rygos rajono teismų praėjusio mėnesio pradžioje pradėjo nagrinėti I. Rimševičiaus ir verslininko Mario Martinsono baudžiamąją bylą. I. Rimševičius kaltinamas kyšių davimu ir ėmimu, o M. Martinsonas – padėjimu kyšininkauti ir šios nusikalstamos veikos skatinimu. Be to, jie abu kaltinami neteisėtais būdais įgytų 250 tūkst. eurų legalizavimu, veikiant organizuotoje grupėje.

Pirmadienį vykusiame pirmajame šios bylos nagrinėjimo posėdyje teismas atmetė I. Rimševičiaus advokatų prašymą ją nagrinėti už „uždarų durų“, nes esą joje yra ribotos prieigos informacijos. Tačiau teismas nurodė, kad prireikus advokatai gali tokį prašymą teikti pakartotinai.

Teismas taip pat nutarė, kad sprendimas dėl kaltinamojo advokatų prašymo kreiptis į Europos Sąjungos teismą, kad būtų išaiškinta, ar I. Rimševičiui, kaip Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos nariui turinčiam baudžiamąjį procesinį imunitetą teisminiams procesams, išvis gali būti teikiami su užimamomis pareigomis susiję kaltinimai. Advokatų manymu, tokios bylos kaip ši nagrinėjimui šis imunitetas I. Rimševičiui iš pradžių turi būti panaikintas, ir tai yra ES teismo kompetencija.

Teismas įpareigojo valstybės kaltintojus iki kito posėdžio parengti argumentuotą ir motyvuotą šio advokatų prašymo vertinimą.

Kaltinamasis teismui pareiškė, kad ECB tarybos nario imunitetu naudojasi ne siekdamas išvengti atsakomybės, o gindamasis nuo, jo manymu, nepagrįstų kaltinimų.

I. Rimševičius kaltinamas kyšių davimu ir ėmimu, o antrasis kaltinamasis šioje byloje verslininkas Maris Martinsonas – padėjimu kyšininkauti bei šios nusikalstamos veikos skatinimu. Be to, abu jie kaltinami neteisėtais būdais įgytų 250 tūkst. eurų legalizavimu, veikiant organizuotai.

Į baudžiamąją bylą įtraukta ir M. Martinsono bendrovė „MM Investicijas“, nes pinigai buvo plaunami jos interesais.

2018 metų vasarį I. Rimševičius buvo sulaikytas, iškėlus baudžiamąją bylą remiantis dviejų žlugusio Latvijos komercinio banko „Trasta Komercbanka“ akcininkų pareiškimais. Abu šie asmenys byloje minimi kaip kyšių davėjai, tačiau jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes teisėsaugos institucijoms savo noru pranešė apie kyšininkavimą.

I. Rimševičius buvo nušalintas nuo Latvijos banko prezidento posto bei šalies atstovavimo Europos Centrinio Banko valdančiojoje taryboje Latvijos korupcijos prevencijos biuro sprendimu. Šiemet vasarį jis grįžo į šias pareigas, Europos Teisingumo Teismui (ETT) šį sprendimą pripažinus neteisėtu. ETT konstatavo, jog Latvija nesugebėjo pateikti I. Rimševičiui inkriminuojamų nusikaltinimų – kyšininkavimo ir prekybos poveikiu – pagrįstumo įrodymų.

„Labai džiaugiuosi, kad šiandien pagaliau prasidės šis teismas, – sakė jis žurnalistams. – Svarbu, kad jis vyktų sparčiai ir būtų teisingas. Ir nėra reikalo kartoti, kad aš neigiu visus man pateiktus kaltinimus“.

Anksčiau prokuratūros atstovė spaudai Laura Majevska pranešė, kad I. Rimševičiui inkriminuojamas kyšio gavimas poilsinės kelionės pavidalu, taip pat pinigais. Jis taip pat kaltinamas nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimu.

2018 metų vasario mėnesį Prevencijos ir kovos su korupcija biuras atliko kratas I. Rimševičiaus darbovietėje ir namuose. Po to Latvijos centrinio banko vadovas buvo sulaikytas, o praėjus 48 valandoms – paleistas už 100 tūkstančių eurų užstatą. Antikorupcinė žinyba informavo, jog įtariama, kad I. Rimševičius reikalavo mažiausiai 100 tūkstančių eurų kyšio.

Taikant kardomąją priemonę I. Rimševičiui buvo uždrausta eiti Latvijos banko prezidento pareigas, išvykti iš šalies ir artintis prie kai kurių asmenų. Bet šių metų vasarį Europos Teisingumo Teismas panaikino sprendimą laikinai nušalinti jį nuo pareigų dėl kaltinimo korupcija. Savo ruožtu Latvijos generalinė prokuratūra patenkino I. Rimševičiaus prašymą panaikinti draudimą vykti į užsienį, kad jis galėtų dalyvauti Europos centrinio banko posėdžiuose.

54-erių I. Rimševičius įtariamas kyšininkavimu ir pinigų plovimu. Ši byla perduota Rygos miesto Vidzemes apylinkės teismui.

Pernai Latvijos kovos su korupcija biuras (KNAB) paskelbė, kad I. Rimševičius iš verslininkų reikalavo ir paėmė kyšių, siekiančių mažiausiai 100 tūkst. eurų.

Latvijos centriniam bankui nuo 2001-ųjų vadovaujantis I. Rimševičius atsisako pasitraukti iš pareigų, neigia bet kokius kaltinimus ir tikina, kad jo korupcijos bylą sufabrikavo šalies komerciniai bankai.

Pernai vasarį I. Rimševičiui buvo uždrausta eiti centrinio banko vadovo pareigas, tačiau po metų Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) anuliavo Latvijos teismų sprendimą ir leido I. Rimševičiui vėl vadovauti Latvijos bankui.

Pagal generalinės prokuratūros pranešimą, buvęs laikinai nušalintas nuo centrinio banko vadovo pareigų I. Rimševičius pateikė prašymą atšaukti draudimą jam išvykti iš šalies, kad galėtų tinkamai eiti pareigas.

Latvijos kovos su korupcija biuras kaltino I. Rimševičių iš pagrindinio „Norvik“ banko akcininko Grigorijaus Guselnikovo reikalavus 250 tūkst. eurų kyšio. I. Rimševičiui nuo tada buvo uždrausta išvykti iš šalies ir atlikti bet kokias Latvijos banko vadovo funkcijas.

Antradienį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) anuliavo Latvijos sprendimą dėl įtarimų korupcija nušalinti nuo pareigų Latvijos banko prezidentą I. Rimševičių.

ESTT interneto svetainėje paskelbtame nuosprendyje teigiama, kad Latvijos valdžia „nepateikė pakankamai įrodymų dėl sunkių įstatymų pažeidimų, kurie yra inkriminuojami šalies centrinio banko vadovui“.

Latvijos banko prezidentas I. Rimševičius trečiadienio rytą sugrįžo į centrinį banką ir vėl pradėjo vadovauti jam. Pats I. Rimševičius tikino nesvarstantis galimybės palikti einamų pareigų.

Kaip jau buvo skelbta, Europos Teisingumo Teismas (ETT) antradienį I. Rimševičiaus nušalinimą nuo Latvijos banko vadovo posto pripažino neteisėtu.

Tokį sprendimą ETT priėmė konstatavęs, jog Latvija nesugebėjo pateikti I. Rimševičiui inkriminuojamų nusikaltinimų – kyšininkavimo ir prekybos poveikiu – pagrįstumo įrodymų.

Po šios ETT nutarties paskelbimo Latvijos generalinis prokuroras Erikas Kalnmeieras pareiškė, jog I. Rimševičius gali nedelsdamas grįžti į darbą, o vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis piktinosi tuo, kad I. Rimševičiaus byla per metus taip ir nepasiekė teismo.

„Mane neramina ne šis ETT sprendimas, o tai, kad ši byla per metus nuo šio skandalo pradžios taip ir nesiekė teismo“, – pabrėžė premjeras.

I. Rimševičius nuo pareigų Latvijos centriniame banke bei ECB Valdančiojoje taryboje Latvijos korupcijos prevencijos biuro sprendimu buvo nušalintas pernai vasarį, o birželį ilgamečiam Latvijos banko vadovui buvo pateikti kaltinimai paėmus 0,5 mln. eurų kyšį.

I. Rimševičius šiuos jam pateiktus kaltinimus kategoriškai neigia.

LKPB keliamų įtarimų I. Rimševičiui neatskleidė ir nenurodė, ar ši byla yra susijusi su Latvijos komercinio banko ABLV likvidavimu.

I. Rimševičiaus advokatas Juris Grynvaldas šią informaciją komentuoti atsisakė.

2018 metų kovą Latvijos Televizija pranešė, kad LKPB pradėjo baudžiamąją procedūrą dėl banko ABLV atstovų pateikto pareiškimo ir šis baudžiamasis tyrimas gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklo (FinCEN) ataskaita, kurioje Latvijos bankas ABLV yra kaltinamas dalyvavimu tarptautinėse pinigų plovimo schemose ir kyšininkavimu.

Banko ABLV vadovybė kategoriškai paneigė kaltinimus kyšininkavimu ir po „FInCEN“ ataskaitos paskelbimo kreipėsi į kelias teisėsaugos institucijas, įskaitant LKPB.

LKPB neatskleidė, dėl kokių įtarimų vyksta baudžiamieji tyrimai.

„LKPB šiuo metu atlieka baudžiamąjį tyrimą dėl faktų, minimų banko ABLV atstovų pareiškime. Vyksta baudžiamasis tyrimas, todėl, nenorėdamas pakenkti tyrimo procesui, LKPB nepateikia išsamesnės informacijos apie konkretų baudžiamąjį tyrimą ir su juo susijusius asmenis“, – sakoma LKPB pareiškime.

I. Rimševičiui ir verslininkui Mariui Martinsonui yra pareikšti kaltinimai kitoje byloje, kurią iš pradžių tyrė LKPB. Praėjusią vasarą I. Rimševičius buvo apkaltintas kyšininkavimu, o M. Martinsonas – tarpininkavimu.

Bylos prokurorė Viorika Jirgena sakė, kad tyrimas buvo pradėtas dėl pareiškimo, kurį pateikė du banko „Trasta Komercbanka“ akcininkai. Prokurorė teigė, kad minėtieji du akcininkai byloje figūravo kaip kyšininkai, bet kaltinimai šiems asmenims panaikinti, nes jie savanoriškai apie neteisėtą veiklą pranešė teisėsaugai.

Pasak V. Jirgenos, 2010 metais vienas iš akcininkų paprašė I. Rimševičiaus padėti išspręsti problemą su Finansų ir kapitalo rinkos komisija (FCMC). Mainais už tai I. Rimševičiui buvo pasiūlyta kelionė į Kamčiatkos pusiasalį.

2012 metais šis ir kitas „Trasta Komercbanka“ akcininkas vėl prašė I. Rimševičiaus padėti išspręsti banko problemas su FCMC. Tačiau šįkart Latvijos banko vadovas už savo paslaugas pareikalavo 500 tūkst. eurų atlygio, kuris turėjo būti išmokėtas dviem dalimis, iš jų viena – prieš FCMC sprendimą, o kita – po jo.

Prokurorės teigimu, po 2010 metų susitarimo I. Rimševičius ne kartą konsultavo banko „Trasta Komercbanka“ akcininkus, kaip paveikti FCMC sprendimus. Šios konsultacijos vyko ir po 2012 metų. Nors Latvijos banko vadovui dažnai pavykdavo įtikinti FCMC priimti kai kuriuos bankui „Trasta Komercbanka“ palankius sprendimus, tačiau komisija priėmė ir šiam komerciniam bankui nepalankių sprendimų. Anot V. Jirgenos, I. Rimševičius padėdavo šiam bankui parengti atsakymus į komisijos klausimus apie banko likvidumą ir klientus užsieniečius.

Kadangi I. Rimševičius nesugebėjo visiškai įvykdyti akcininkų reikalavimų, jie jam sumokėjo tik 250 tūkst. eurų. M. Martinsonas, padėjęs susitarti dėl korupcinio sandorio, gavo 10 proc. šio kyšio grynaisiais.

Pasak V. Jirgenos, kai du „Trasta Komercbanka“ akcininkai apie situaciją pranešė KNAB, buvo pradėtas tyrimas, o I. Rimševičius ir M. Martinsonas vasario mėnesį buvo trumpai sulaikyti. Iki birželio vidurio, kuomet byla buvo perduota prokurorams, vienas iš įtariamųjų nedavė jokių parodymų, bet pastaruoju metu prokurorams pateikė įvairios su byla susijusios medžiagos.

Nuo tada, kai bylą perėmė prokurorai, buvo gauta daugiau naujų kyšininkavimo faktą patvirtinančių įrodymų.

Pasak prokurorės, tyrėjai naudojosi medžiaga, surinkta 2013 metais, kai LKPB klausėsi ir įrašė keletą pokalbių. Tyrimas, per kurį buvo gauta ši medžiaga, yra įslaptintas, todėl prokurorė sakė negalinti atsakyti, kodėl tada nebuvo imtasi tolesnių veiksmų.

„Tik pats (Ilmaras) galės pasirinkti savo pavaduotoją, - AFP agentūrai sakė prokuratūros atstovė spaudai, pridurdama, kad toks sprendimas buvo priimtas dar praėjusią savaitę. - Labai mažai tikėtina, kad ši kyšininkavimo byla bus nagrinėjama šiais metais“.

Ilgametis Latvijos centinio banko vadovas I. Rimševičius buvo apkaltintas paėmęs pusės milijono eurų kyšį. Tokius kaltinimus banko vadovas kategoriškai neigia. I. Rimševičius atsisakė atsistatydinti, tačiau buvo laikinai nušalintas nuo einamų pareigų Latvijos centriniame banke ir ECB valdyboje. Pirmieji įtarimai dėl galimo kyšininkavimo jam buvo pateikti vasarį.

Nuo kovo mėnesio jo pavaduotoja Zoja Razmusa pakeitė jį ECB posėdžiuose, bet neaišku, ar I. Rimševičius pasirinks būtent ją savo laikina pavaduotoja.

Tyrėjai birželį pranešė, kad du neįvardinti banko „Trasta Komercbanka“ akcininkai tvirtino, esą I. Rimševičius reikalavo kyšio mainais už pagalbą sprendžiant banko problemas. Mėgindamas įvykdyti kapitalo pakankamumo reikalavimus, bankas susidūrė su sunkumais, ir banko atstovai pabandė išspręsti problemas kyšiais. Vis dėlto 2016 metais bankas buvo uždarytas dėl pažeidimų, susijusių su pinigų plovimu ir klastojimu. Vasarį buvo taip pat sulaikytas ir su byla siejamas verslininkas Maris Martinsonas, jis apkaltintas tarpininkavimu.

Tyrėjai tvirtina, kad I. Rimševičius reikalavo 500 000 eurų, kad įtikintų Latvijos Finansų ir kapitalo rinkos priežiūros komisiją (FCMC) užmerkti akis į įtarimus dėl „Trasta Komercbanka“ veiklos. I. Rimševičiui ir M. Martinsonui, jeigu šie bus pripažinti kaltais, gresia vienuolika metų kalėti.

Latvija stengiasi reformuoti savo bankų sektorių, kurį neseniai sudrebino visa virtinė skandalų, susijusių su korupcija ir pinigų plovimu. Kaip jau skelbta, vasarį Jungtinių Valstijų Iždo departamentas trečią didžiausią Latvijos komercinį banką ABLV apkaltino pinigų plovimu Rusijos klientams.

I. Rimševičiaus advokatas Saulvedis Varpinis agentūrai BNS sakė, kad skundo pagrindu iškelta byla. Skundas motyvuojamas ES sutarties ir įstatymo „Dėl Latvijos banko“ nuostatų pažeidimu.

ES šalių centrinių bankų vadovai turi tam tikrų įteisintų garantijų dėl pareigybės nepriklausomumo. Tai reiškia, kad nušalinti juos nuo pareigų galima tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, po apkaltinamojo nuosprendžio. Nei Europos, nei Latvijos teisė nenumato laikino nušalinimo nuo pareigų.

Anot S. Varpinio, Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuras savo procesiniais sprendimais įsikišo ir į Europos Centrinio Banko (ECB) nepriklausomumą, klaidingai nusprendęs, kad I. Rimševičius, dirbdamas ECB valdančioje taryboje, realizuoja Latvijos banko prezidento funkcijas.

I. Rimševičiaus advokatai prašo ES teismo įvertinti šias ir kitas aplinkybes, pažymėdami, kad jų klientas neginčija teisėsaugos institucijų teisės nagrinėti baudžiamąją bylą ir yra suinteresuotas greitu jos išsprendimu.