„Aš esu Tundra, nes ne viską moku“, – sakė praeivė.

„Briedis – vienas iš draugų. Mes tiesiog labai juokėmės, nes žmogus turėjo labai garbanotus plaukus“, – teigė mergina.

„Vaikystės laikais buvo populiaru ir dažniausiai buvo įžeidus dalykas. Būdavo nuorodos į plaukų spalvą, kūno sudėjimą, tai, sakyčiau, patyčios labiau“, – įsitikinusi moteris.

„Nuo pykčio laipsnio priklauso. Pikti žmonės bjauresnes renka, taikesni žmonės tiktai pasišaipymui, vieną kitą raidę praleidžia ar prideda“, – savo nuomonę išsakė vilnietis.

Plačiau apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Vilniaus universiteto mokslininkėmis Rita Baranauskiene ir Ilona Mickiene.

– Prieš 10 metų jūsų kolegos atliktas tyrimas skelbė, kad lietuvių pravardės – zuikiai, kiškiai, įvairūs gyvūnų pavadinimai, o ką atskleidžia jūsų naujausias tyrimas?

I. M.: Tyrimas atskleidė labai daug įdomių dalykų. Vienas dalykas, kad, kaip ir buvo įprasta, regionuose pravardės turėjo beveik vien neigiamą reikšmę. Tarkim, nemėgo pletkus nešiojančių žmonių – turim pravardę ir Kauno diena, ir Trydmarė, kuri bėgiojo po kaimą ir pasakojo visas naujienas. Tačiau turim ir Bitelę, kuri buvo darbšti ir visi tuo džiaugėsi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kai kurios pravardės gali būti senesnės už patį pravardės turėtoją. Ar tai reiškia, kad jos yra paveldimos?

I. M.: Kartais Antano sūnus vadinamas Antanėliu, nors tai ir nėra jo vardas. Arba pagal profesiją – jei yra koks kolūkio pirmininkas, tai jo šeimą vadins kolūkiečiais.

– Nuo 2019 m. jūs tyrinėjate jaunimo pravardes, kokias tendencijas matote?

R. B: Vėlgi, ar pavardė įžeidimas, ar pripažinimo ženklas, turbūt rodo pravardės. Sakysim, Einšteinas – vaikinas, kuris gerai mokosi, gauna tokią pravardę. Arba Medikė, nes ji tikrai taps medike, planuoja ja tapti, dėl to teikiama tokia pravardė. Analizuodamos jaunimo pravardes, turėtume pasakyti, kad įžeidimai ar patyčios nėra visiškai dingę. Kadangi mūsų tikslas buvo ištirti komunikantų santykius, akivaizdu, kad dauguma bendraamžių yra susiję kontaktiniais metriniais santykiais. Vadinasi, jie nori būti priimti, suprasti ir dėl to buriasi į tam tikras grupeles ir jas įvardija tam tikromis pravardėmis. Tai vieni gali būti muzikantai, grojantys įvairiais instrumentais, kiti gali būti ir Da Vinčiai, jeigu gražiai piešia. Įdomu analizuoti pravardes ir tuo požiūriu, kad jos atskleidžia domėjimosi sritis, išprusimą, kiek tie pravardžiuojantieji išmano, kiek ir kuo domisi.

– Na, lietuviams kūrybiškumo netrūko praeityje, netrūksta ir dabar. Ką reiškia pravardės Kindziulis ir Tundra?

I. M.: Kindziulis Lietuvoje yra toks humoristinis personažas, anekdotų personažas. Anksčiau leistame leidinyje buvo anekdotų grupė „Čia priėjo Kindziulis“. Bet lietuviams, kaimiečiams tikriausiai labiau priimtina, kad Kindziulis – mūsų skilandis. Kindziulis tikriausiai bus apvalus, storokas žmogus ar vaikas, kurį taip vadins. Bet čia turbūt kaimo kultūros žmonės tokias pravardes duos. Miesto jaunimas jų nebežino. Na, o Tundra – tai įšalo zona, kur niekas neauga, tai, kas mums svetima. Toks klimatas Lietuvoje nepaplitęs. Ir tai, kas labai keista, neįprasta. Na, ir tikriausiai Tundra kaip pravardė dar reikš kvailas.