Tuo pat metu Kaliningrade į pavienius piketus rinkosi vietos intelektualai. Šie vieniši, sąžinės nepraradę drąsuoliai ryžosi apginti filosofo, kurio vardu pavadintas jų miesto universitetas, garbę.

Tik akivaizdu, kad tokių – mažuma ir ši jų drąsa gali jiems kainuoti ne tik karjerą, bet ir laisvę.

„Ar žinojai tu, kad rusų Ivanas tryps tavo kapą?“ – toks užrašas „puošia“ Kaliningrado katedros sieną, prie kurios ir yra palaidotas garbusis filosofas.

Vis dėlto daugumai šiandieninių buvusio Karaliaučiaus kolonistų garsus profesorius, prie kurio karsto su velioniu atsisveikinti iš visos Prūsijos kažkada gedėtojai plūdo daugiau nei dvi savaites, šiandien nieko nereiškia. Dar daugiau – I. Kantas jiems joks autoritetas, netgi – priešas.

„Ar žinojai tu, kad rusų Ivanas tryps tavo kapą?“ – toks užrašas „puošia“ Kaliningrado katedros sieną, prie kurios ir yra palaidotas garbusis filosofas.

Turbūt stebėtis nereikėtų, nes tokia šitos valstybės politika visais klausimais, taigi ir I. Kantas – ne išimtis.

Pats srities gubernatorius A. Alichanovas, politologų suvažiavime rėžęs sveikinimo kalbą, tiesiogiai apkaltino filosofą dėl konflikto su Vakarų pasauliu ir karo Ukrainoje.

Anot gubernatoriaus, I. Kantas „su visokiomis visuotinio elgesio maksimomis“ visa tai užprogramavo savo rašliavoje „Praktinio proto kritika“.

Būta ir dar „kietesnių“ vertinimų. „Tai – žmogus, išdavęs tėvynę, kuris rašė kažkokias nesuprantamas knygas, kurių niekas čia neskaitė ir niekada neskaitys.“ Čia jau Rusijos laivyno viceadmirolo I. Muchamedšino požiūris į I. Kantą, kai prieš šešerius metus buvo pasiūlyta Kaliningrado oro uostą pavadinti filosofo vardu.

Žodžiu, jei tik I. Kantas būtų gyvas, gimtajame mieste šiandien vargiai išvengtų arešto.

Aidėjo karilionas

Pirmadienio vidurdienį netikėtai suskambo kariliono varpai. Nedaug kas žinojo, jog nebūdingu tokiam koncertui laiku aidėjusios melodijos skelbė, kad būtent Klaipėdoje gimė garsiojo filosofo tėvas, čia gyveno jo senelis ir prosenelis.

Šeima buvo garbinga, todėl nenuostabu, kad, pasak šaltinių, mirus filosofo seneliui Hansui Kantui, jo garbei taip pat buvo skambinama varpais.

I. Kantas nėra lankęsis Klaipėdoje, bet čia dar galima rasti jo protėvių ir giminaičių gyvenimo pėdsakų.

Ekskursijų vadovai gali parodyti į Didžiąją Vandens gatvę bei Friedricho miesto pusę, kur namus turėjo I. Kanto senelis ir prosenelis.

Matas: bibliotekininkė Loreta Liutkutė parodė, kokio nedidelio ūgio buvo I. Kantas. D. Janauskaitės nuotr.

Įrengė kambarį

2018 m. uostamiesčio kultūros mecenatas Rimantas Cibauskas pasiūlė tuometei Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vadovei Bronislavai Lauciuvienei įamžinti I. Kanto vardą bibliotekos pavadinime.

Mecenatas tikino, kad I. Kanto vardas mūsų mieste gali tapti ne tik pasididžiavimo, bet ir pridėtinės vertės faktoriumi. Netrukus ši puiki idėja tapo kūnu.

Mecenatas tikino, kad I. Kanto vardas mūsų mieste gali tapti ne tik pasididžiavimo, bet ir pridėtinės vertės faktoriumi.

O pirmadienį biblioteka pakvietė į I. Kanto kambario atidarymą. Jame daug įdomios medžiagos apie filosofą. Kai kurie dalykai net stulbina – antai faktą apie mažą filosofo ūgį iliustruoja KANTOmatu pavadintas daiktas.

Atminimo kambaryje galima pamatyti bibliotekos turimus I. Kanto veikalus, vietovių, kuriose gyveno I. Kanto protėviai, nuotraukas.

Čia galima susipažinti ir su virtualia ekskursija po Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą, kurioje pasakojama apie su žymiojo filosofo šeima susijusias vietas.

Bibliotekoje įrengtas I. Kanto kambarys yra vienintelis, jei neskaičiuotume gatvėvardžio, didžiojo filosofo įamžinimo faktas Klaipėdoje.

Palaidojo netoli durų

Dar viena tokia atmintina vieta galėtų tapti Šv. Jono bažnyčia, kurios bokšto atstatymas planuojamas jau kitąmet.

Į ekskursiją pakvietusi archeologė Raimonda Nabažaitė rodė, kur stovėjo bažnyčia ir maždaug kurioje vietoje galėjo būti palaidoti I. Kanto seneliai.

Rašytiniai šaltiniai teigia, kad šie garbingi miestiečiai amžino poilsio atgulė prie pat įėjimo į bažnyčią. Kol kas archeologinių kasinėjimų metu jų palaikai nebuvo rasti.

Tik trečdalį bažnyčios ploto ištyrusi R. Nabažaitė viliasi, kad dar laukia nemažai atradimų, galbūt net susijusių su I. Kanto vardu.

Nepabūgę žvarbaus lietaus ekskursijos dalyviai turėjo unikalią progą apžiūrėti Jono kalnelyje esančioje poternoje įrengtą archeologinių radinių ekspoziciją.

Įamžinimas: Šv. Jono bažnyčios vietoje apie šio statinio praeitį bei būsimą galimybę įamžinti I. Kanto šeimos vardą kalbėjo archeologė R. Nabažaitė. D. Janauskaitės nuotr.

Giedojo giesmes

Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenė gerokai sužvarbusius ekskursantus priėmė su kava ir arbata.

Čia buvo demonstruojamas dokumentinis filmas apie Šv. Jono bažnyčią. Paskutiniu akcentu tapo pamaldos už I. Kanto protėvius. Jų metu skambėjo Šilutės kultūros ir pramogų centro sakralinės muzikos mišraus choro „Laudamus“ giedamos giesmės.

Kunigas Reincholdas Moras pasakojo, kad itin kuklus I. Kantas prašė palaidoti jį šalia paprastų Karaliaučiaus miestiečių be ypatingų iškilmių, tačiau šis vyras buvo pelnęs tokį didelį autoritetą, kad atsisveikinimas su juo vyko 16 dienų.

Minėdami filosofo mirties sukaktį klaipėdiečiai pasistengė tai padaryti oriai ir pagarbiai. Balandį turėsime progą paminėti šios iškilios asmenybės 300-ąsias gimimo metines.

Ketvirtosios I.Kantui skirtos konferencijos tikslas – skatinti viešąją mokslinę diskusiją įvairiais I. Kanto filosofinių idėjų aspektais, aktyvinti skirtingų institucijų bendradarbiavimą įprasminant I. Kanto vardą ir įamžinant atminimą, skleisti žinią apie lietuviškas filosofo šaknis, jo protėvių gyvenamąją aplinką ir kultūrinį foną.

Pirmą kartą konferencija sulauks pranešėjų iš užsienio: dalyvaus asociacijos „Stadtgemeinschaft Königsberg“ narys Jörgas Nassas iš Vokietijos ir Strasbūro aukštosios architektūros mokyklos dėstytojas, mokslo darbuotojas Maurizio Pagotto iš Prancūzijos. Taip pat pranešimus skaitys filosofas dr. Arvydas Juozaitis, istorikė Renata Rachmanovaitė, psichologė Arminė Petkutė-Pesolillo, Šilutės evangelikų-liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis. Konferencijos ir diskusijos „Į amžinąją taiką“: dialogo, etinių vertybių ir racionalumo reikšmė socialinių virsmų metu“ moderatorė – doc. dr. Ernesta Molotokienė.

Konferenciją bus galima tiesiogiai stebėti bibliotekos „YouTube“ kanalu, prisijungimo nuoroda: https://youtu.be/4g65KQmHtvY.

Norintieji dalyvauti konferencijoje prašomi registruotis tel. (8 46) 448 336 arba e. p. bibliogr@biblioteka.lt.

Organizatoriai: Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka ir Klaipėdos universitetas.

Jis prasidės Klaipėdos I.Kanto viešosios bibliotekos Interaktyvioje vasaros skaitykloje Karlskronos aikštėje, kur rugpjūčio 9 d. 17 val. vyks lektorės istorikės Renatos Rachmanovaitės paskaita „I.Kanto laikų Prūsija“, o 18 val. – diskusija „Kas galėjo formuoti I.Kanto pasaulėvaizdį?“.

Rugpjūčio 10 d. 17 val. Evangelikų liuteronų bažnyčioje Šilutėje paskaitą „Imanuelio Kanto amžiaus bažnytinės įdomybės“ skaitys evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis.

Įdomi savo formatu atvirų durų diena kultūros paveldo objektuose ,,Rytų Prūsijos istorijos pažinimas – atverk duris“ vyks rugpjūčio 11 d. 11–17 val. Vilkyškiuose (Pagėgių saviv.) – Istorijos inkubatoriuje ir Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Šiomis veiklomis siekiama plėtoti ir aktualizuoti Klaipėdos krašto nekilnojamojo kultūros paveldo, susijusio su I.Kanto atminimu, jo protėvių ir mokinių ryšiais, Rytprūsių kultūra ir reikšmingomis kultūros reformomis, atgaivinimą, pažinimą ir informacijos sklaidą regione, nacionaliniu mastu ir užsienyje, prisidėti prie Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo, per jį supažindinti visuomenę su krašto istorija ir kultūra.

Bibliotekai suteikti I.Kanto vardą siekiama jau nuo šių metų pavasario, bet tik baigiantis metams miesto politikai galbūt pritars šiai iniciatyvai.

Istorinę medžiagą savo idėjai pagrįsti rinkę iniciatoriai pabrėžė, jog šalia visų I.Kanto nuopelnų akcentuojama, jog XVII a. Mėmelyje gyveno trys I.Kanto šeimos kartos – proseneliai, seneliai, tėvas ir dėdė.

Jie buvo krikštyti, tuokėsi senojoje ir naujojoje Šv.Jono bažnyčioje, čia buvo ir palaidoti. Filosofo prosenelis, senelis ir tėvas buvo balniai.

Pats I.Kantas ir gimė, ir mirė Karaliaučiuje.

Manoma, jog filosofo vardas bibliotekai suteiktų daugiau reprezentacinio svorio, įstaigai atsirastų galimybių tapti žmonių traukos centru, skleidžiančiu Klaipėdos paveldą ir už Lietuvos ribų.

Vis dėlto net ir toks taurus siekis turi savo kainą.

Aiškinamajame Klaipėdos savivaldybės specialistų paruoštame rašte rašoma: "Dabartinė bibliotekos reklama nebeatitinka tikrovės, o atnaujinti reklamą tikslinga kartu su bibliotekos pavadinimo pakeitimu, jei savivaldybės taryba pritartų šiam sprendimui. Numatomos išlaidos visų bibliotekos padalinių reklamai – apie 6 tūkst. eurų."

Protėvis galėjo būti kuršis

Klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas I.Kantas (1724–1804) yra viena garsiausių iškilių Europos asmenybių, tad nenuostabu, kad jo biografija ir kilme domėjosi ir domisi daugybė tyrinėtojų.

Nors filosofas yra prasitaręs, jog vienas jo protėvių buvo škotas, tyrinėtojai yra įrodinėję, kad seniausias dokumentuose paminėtas garsiojo filosofo protėvis Richardas Kantas buvo kuršis.

Esama duomenų, kad šis I.Kanto prosenelis nemokėjo vokiškai, nes bylinėdamasis dėl palikimo su savo velionės žmonos Dorotėjos giminaičiais 1665 metais naudojosi vertėjo pagalba.

Dokumentuose šis vertėjas vadinamas žodžiu, kuriuo tuometėje Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto praktikoje buvo vadinamas vertėjas, vertęs iš vokiečių į vietines baltų kalbas: kuršių, lietuvių ir galbūt prūsų.

Ši įdomi detalė gali paglostyti visų lietuvių širdis.

Tačiau klaipėdiečiai gali pagrįstai didžiuotis ir tuo, kad būtent Klaipėdoje gyveno ir to meto miestiečių buvo labai gerbiamas I.Kanto sūnus – garsiojo filosofo senelis Hansas Kantas.

Apie klaipėdietiškąjį I.Kanto šeimos laikotarpį bene vienintelis medžiagos yra ieškojęs ir radęs Klaipėdos istorijos žinovas Johanas Zembrickis. Jis parašė veikalą "Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija".

Nustatė namo vietą

Atidžiai tyrinėjęs XX a. pirmaisiais metais išleistą šį veikalą ir kitus to paties autoriaus darbus klaipėdietis istorikas Dainius Elertas yra aptikęs, kad atskirose publikacijose J.Zembrickis yra paskelbęs pluoštelį originalių dokumentų.

Juose minimi didžiojo filosofo giminaičiai.

"Yra žinoma, kad I.Kanto senelis 1660 metais susirašinėjo su savo svainiais, gyvenusiais Klaipėdoje. Tai reiškia, kad viena filosofo giminaičių šaka mūsų mieste gyveno labai seniai.

I.Kanto senelis vedė klaipėdietę. Ieškodamas užuominų apie šią moteriškąją giminės liniją, J.Zembrickis gilinosi į Laukų knygą, kurioje buvo registruojami miestiečių dirbami laukai už miesto ribos, tai panašus į kadastro registrą dokumentas. Miestiečiai turėjo pievų, daržų, kuriais naudojosi savo reikmėms. Kitas šaltinis – bažnytinės knygos", – pasakojo D.Elertas.

Šiuose dokumentuose jis aptiko, kad I.Kanto senelis Hansas, kuris atsikėlė į Klaipėdą ir čia turėjo giminaičių, valdė keletą nuosavybių.

Vieną namą jis turėjo Frydricho mieste, tiesa, nustatyti jo tikslios vietos kol kas nepavyko.

Be to, H.Kantas turėjo namą senamiestyje.

Dokumentai liudija, kad šio namo savininkams priklausė arimų sklypas, nurodomas jo numeris.

Oficialiai užfiksuota, kad šie arimai susieti su gyvenamuoju namu, kurio numeris taip pat paminėtas.

J.Zembrickis pabandė paieškoti šio sklypo senamiestyje ir palygino XVII a. Laukų knygos ir XIX a. kadastrų duomenis.

Taip praeities tyrinėtojui pavyko išsiaiškinti, kad 1900 metais tai buvo kadastrinį numerį 4 turėjęs sklypas.

D.Elertas įsitikinęs, kad atsekant tuomečius adresus tai turėtų būti Tomo gatvės 3–5 namas.

1903 m. kadastriniai planai buvo labai tikslūs. Galima įsitikinti, kad pagal adresų knygas pokyčių šioje miesto vietoje nebūta.

Taip užfiksuota, kad I.Kanto senelis gyveno kampiniame Tomo ir Mėsininkų gatvių name.

Tai yra ta vieta, kuri dabar aptverta tvora, ji patenka į archeologų tyrinėjamą sklypą.

Palaidotas po namo slenksčiu?

H.Kantas buvo amatininkas, gaminęs balnus.

Tokiu amatu vertėsi ir jo uošvis. Namą senamiestyje filosofo senelis gavo kaip kraitį, kai vedė.

J.Zembrickis užtiko, kad H.Kanto sūnus Johanas Georgas gimė 1683 m. sausio 3 d. Jis turėjo septynis krikštatėvius, tarp kurių paminėtas karys Ernstas Krajonskis.

Šis faktas verčia spėti, kad I.Kanto tėvas galėjo gimti Frydricho mieste buvusiame šeimos name.

Mistiška istorija apgaubusi filosofo senelio mirties ir palaidojimo faktą.

Ilgą laiką manyta, kad šeima iš Klaipėdos į Karaliaučių išvyko 1709 ar 1710 metais, tai buvo didžiojo maro metas.

Veikiausiai dėl neteisingai perskaityto teksto atsirado manymas, kad H.Kantas buvo palaidotas po savo namų slenksčiu.

"Nors maro metu galėjo atsitikti visaip, bet sunkoka patikėti, kad garbingas miestietis būtų palaidotas tokiu būdu. Yra tikrai žinoma, jog 1715-ųjų gegužės 22 dieną skambant varpams, mokyklos chorui giedant giesmes buvo palaidoti du garbingi Mėmelio piliečiai, vienas kurių buvo balnius H.Kantas. Jie buvo palaidoti po bažnyčios bokštu. Kalbama apie Jono bažnyčią, – pasakojo D.Elertas. – J.Zembrickis pacitavo bažnytinę knygą, kažkurioje vietoje įvyko vertimo klaida, o gerokai vėliau interpretuota, kad garbingas meistras palaidotas po savo namo slenksčio akmeniu. Šis mitas ilgą laiką buvo kartojamas būtent lietuviškoje istoriografijoje. Iš tų pačių dokumentų galima spėti, kad apie 1724 metus Kantų šeima iš Klaipėdos išvyko. Jų namai ir arimai už miesto netrukus buvo apleisti.

Esama žinių, kad I.Kanto tėvas nuvyko į Karaliaučių, ten vedė meistro dukrą ir susilaukė su ja bene devynių vaikų, iš kurių vienas tapo garsiu filosofu.

Pasitarnaus populiarumui

Įmonės "Statybų archeologija" vadovas archeologas Donatas Zubrickas vykdo archeologinius kasinėjimus seniai ištuštėjusiame senamiesčio sklype tarp Tomo, Mėsininkų ir Didžiosios Vandens gatvių.

Tyrinėjimai būtini prieš pradedant naujas statybas.

Bendrovė "EKO žaliavos" yra išsinuomojusi šį plotą ir ketina čia statyti viešbutį-kompleksą.

Šios įmonės komercijos direktorių Egidijų Žutautą nustebino žinia apie I.Kanto šeimos pėdsakus Klaipėdoje ir įmonės valdomame plote.

Jis tikino, kad sklypo sąsajos su pasaulinio garso asmenybe labai papuoštų viešbučio legendą ir suteiktų jam patrauklumo.

"Jau planavome viešbučio vestibiulyje įsteigti mažą ekspoziciją radinių, kuriuos bus aptikę archeologai. Visa tai labai įdomu. Dar nesugalvojome viešbučio pavadinimo. Bendraudami su archeologais išgirstame labai daug įdomių dalykų apie Klaipėdos praeitį. Esame klaipėdiečiai, ne atvykėliai, mums ir patiems tai įdomu", – tikino E.Žutautas.

D.Zubrickas pasakojo, kad sklypo tyrinėjimai labai įdomūs, pasisekė rasti nemažai radinių.

Kol kas dirbama arčiau Didžiosios Vandens gatvės.

Pavyko aptikti XVIII–XIX amžių ūkinių pastatų liekanų.

Iš radinių jau galima spręsti, kaip formavosi sklypų ribos, aptiko senosios Dangės vagos vietą, upė kažkada skyrė Frydricho priemiestį ir senamiestį.

Vėliau, XVIII amžiuje, ši vaga buvo užpilta.

Archeologams pavyko aptikti net ankstesnių nei XVI amžiaus radinių: keramikos, koklių fragmentų, monetų.

Kasinėdami archeologai žiūri ir į istorinius miesto planus, tik neturi duomenų, kuriuo laikotarpiu kas valdė tuos namus.

Tomo ir Mėsininkų gatvių kampo jie dar netyrė. Miestas statėsi kaip tortas.

Pastatai nyko, ta vieta būdavo sulyginama, užpilama gruntu, statomas kitas statinys ir vėl tą vietą siaubė gaisrai.

Tik XVIII amžiaus antroje pusėje, po didžiojo gaisro (1854), atsirado mūrinė statyba.

Statant mūrinius namus buvo kasami rūsiai, tad ankstesni sluoksniai buvo sunaikinti.

Trukdo elektros ir dujų tinklai

"Iš patirties spėju, kad mums gali ir nepavykti rasti I.Kanto namo. Visko gali būti. Juk galėjo būti, kad naujo namo statytojai toje vietoje nusprendė rūsio neįrengti. Čia yra nutiestos elektros ir dujų linijos. Kol nepadarytas šių tinklų iškėlimo projektas, mes ten negalime pradėti tyrimų. Todėl jie nukeliami kitiems metams. Labai smagu, kai galime istorinius duomenis, rastus šaltiniuose, suderinti su archeologine medžiaga. Taip gaunamas visai kitoks praeities vaizdas, – kalbėjo D.Zubrickas. – Žinodamas Klaipėdos raidą, pernelyg didelių vilčių nededu, bet be galo laukiu šito kampo tyrimų, patiems labai smalsu pamatyti, ką rasime. Istorija apie Kantų namo slenksčio akmens paslaptį jau primena Dano Browno romaną. Galbūt D.Elertas padės išgliaudyti šią paslaptį. Tokios legendos padeda labiau pažinti miesto praeitį. O sklypo vystytojai, priklausomai nuo to, ką rasime, bandys naujus statinius susieti su praeitimi. Retai būna tokių užsakovų, kurie taip domisi, kas yra buvę toje vietoje".

D.Elertas, būdamas tarptautinės organizacijos ICOMOS LNK Klaipėdos pakomitečio pirmininku, kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydamas inicijuoti šios vietos istorinius-urbanistinius tyrimus.