Į Lietuvą – dėl protėvių
J.Millers yra garsus Latvijoje žmogus.
Dar būdamas penkerių jis dalyvaudavo radijo laidose, taip augo su mintimi apie žurnalisto profesiją, bandė vaidinti kine, vėliau ėmėsi muzikos prodiuserio darbo.
Dabar jis – žurnalistas, renginių prodiuseris, kelių knygų, pjesių autorius, istorijos entuziastas.
43 metų vyras yra ir filologijos mokslų daktaras, dalyvauja įvairiose mokslinėse konferencijose, dėsto keliose Latvijos mokymo įstaigose – Liepojos universitete, Ekonomikos ir kultūros mokykloje, Verslo administravimo mokykloje „Turiba“.
Į Klaipėdą vyras atvyko dėl trijų priežasčių.
Vienas pagrindinių kelionės į mūsų uostamiestį tikslų – profesinis interesas. Jis norėjo supažindinti Latvijos skaitytojus, ką įdomaus galima pamatyti Klaipėdoje, kuriuos objektus aplankyti būtina ir ko negalima praleisti.
Nuostabu, klaida man atvėrė didžiules giminės platybes.
Akivaizdu, kad šią vasarą latvių kelionių maršrutai drieksis į kaimynines šalis.
Antrasis siekis – smagiai su sūnumis praleisti gimtadienį.
O svarbiausia – J.Millers norėjo apžiūrėti senąją Klaipėdos dalį, nes jo šeimos istorija glaudžiai susijusi su mūsų miestu.
Būdamas garsiojo filosofo I.Kanto giminės palikuonis jis žinojo, kad būtent iš Mėmelio kilusi didžiojo filosofo senelio šeima.
Šaknys – XV amžiuje
Pasakodamas apie didžiuosius savo gyvenimo atradimus, J.Millers tikino nuo savo gyvenimo pradžios buvęs kaip dauguma žmonių – šį tą žinojo apie tris ar keturias savo šeimos kartas.
„Matydavau šeimos albumuose savo prosenelių vaizdus. Tai buvo barzdoti, ordinais pasidabinę dėdės, bet ne ką apie juos težinojau. Kai atsirado galimybė internete rasti įvairių šeimų genealoginius saitus, kartkartėmis ieškodavau duomenų apie tėčio gimines. Mano pavardė Millers, o tėčio pavardė Mellers. Kartą taip naršydamas internete suklydau ir įrašiau šią pavardę klaidingai Moeller. Tada man atsivėrė akys, pats stebėjausi, kad neatėjo į galvą paprasta mintis – carinės Rusijos laikais mūsų pavardė buvo surusinta ir iškreipta. Nuostabu – klaida man atvėrė didžiules giminės platybes“, – apie savo atradimų pradžią pasakojo rygietis.
Radęs duomenų apie savo proprosenelį ir du jo brolius, jis nustebo sužinojęs, kad giminė buvo platesnė dar penkiais protėvio broliais ir seserimis, apie kuriuos iki tol nieko nežinojo.
J.Millers parašė laišką šiuos duomenis pateikusiam žmogui.
Išdėstė, kad jo šeimos istorijos faktai sutampa su autoriaus paskelbtaisiais, bet žinių apie dar penkis giminaičius nežinojo.
Atsakyme autorius teigė pasirėmęs 1967 m. Vokietijoje išleista knyga. Ją parašė vokietis, 1939 m. išvykęs iš Rygos.
Ši knyga buvo parašyta remiantis kitu, 1932 m. išleistu Friedwaldo Louiso Meller leidiniu, išspausdintu Prūsijoje. Būtent jame J.Millers rado savo šeimos istoriją, nuo pat 1490 m.
Monografija: gerai žinomas latvių televizijos žiūrovams J.Millers apie savo knygą kalbėjo ir populiariame kulinariniame šou. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Giminėje – garsenybės
Ėmęsis platesnių, septynerius metus trukusių tyrinėjimų J.Millers parašė monografiją „Mano šeimos istorija“ ir apsigynė mokslinį darbą. Tokio plataus genealoginio vienos šeimos tyrimo Latvijoje dar niekas nebuvo atlikęs.
Savo giminės istoriją J.Millers išdėstė milžiniškame veikale. Pirmasis tomas jau išleistas. Jis sveria pusketvirto kilogramo, todėl autorius jį juokaudamas vadina plyta.
Šiame leidinyje autorius dėsto savo tėvo šeimos ištakas nuo 1490 m. Karaliaučiuje. 500 puslapių apimties knygoje aptariamos visos giminės šakos Vokietijoje ir Rytų Prūsijoje, o nuo 1785 m. – ir Kuržemėje.
Ateityje J.Millers ketina išleisti dar du panašaus formato tomus.
Garsusis filosofas I.Kantas neturėjo vaikų, vieninteliai pavardės tęsėjai buvo brolio palikuonys, kurie vėliau išplito po visą pasaulį.
I.Kanto brolis iš Karaliaučiaus persikėlė į dabartinės Latvijos teritoriją, jis tapo Jelgavos gimnazijos rektoriumi, kartu buvo ir pastoriumi. Jo anūkas vedė J.Millers proprosenelio seserį.
Klaidžiodamas savo protėvių gyvenimo labirintais J.Millers aptiko, kad 1785 metais iš Karaliaučiaus į Kuržemę atvykęs jo giminaitis vedė merginą, turėjusią su vieno barono sūnumi nesantuokinį vaiką.
Sekdamas šią giminės liniją žurnalistas sužinojo, kad yra tolimais giminystės saitais susijęs su daugeliu aristokratų – baronais Bironais, Fitinhofais, Medemais, Levenais, Ostenzakenais, Firksais ir net susijęs kraujo giminystės ryšiais su karališkąja Hohencolernų bei Olandijos valdovų šeimomis.
Visa tai bus aprašyta antrajame J.Millers veikalo tome.
Trečiajame tome autorius ketina aprašyti latviškąją savo giminės šaką.
Išgyveno kitų likimus
Paklaustas, kaip po tokių atradimų jaučiasi, J.Millers juokavo, kad tokia giminystė jam turtų neatneš. Septynerius metus paskyręs knygos apie savo giminę rašymui vyras atviravo, kad jo pečius užgulė 700 metų istorija.
„Rinkdamas medžiagą išgyvenau kiekvienos kartos, kiekvieno tų žmonių, kurie tęsė giminę, likimus. Kiekvienas dokumentas, kiekviena nuotrauka ar užuomina yra mano paties dalis. Todėl pernai patyriau vieną didžiausių įspūdžių savo gyvenime – tai buvo kelionė į dabartinį Kaliningradą. Man tvenkėsi ašaros“, – neslėpė 43 metų vyras.
Tąkart jis lankėsi Karaliaučiaus katedroje ir I.Kanto muziejuje.
Su J.Millers šeima susiję 34 dvarai, fabrikai.
Pasirodo, vienas giminaitis buvo kaizerio Vilhelmo II generolas adjutantas, tai yra turėjo viceadmirolo karinį laipsnį. Kitas giminės atstovas Pirmojo pasaulinio karo metais buvo generolo Aleksandro Kolčiako adjutantas.
Plačios giminės saitai susiję ir su garsiuoju rusų poetu Michailu Lermontovu, dailininku Nikolajumi Rerichu ir daugeliu kitų žymių žmonių.
Daugybę plačiai po pasaulį pasklidusių ir dabar gyvenančių giminės atstovų vyrui padėjo rasti I.Kanto tyrinėtojas, gyvenantis Vokietijoje, profesorius Viktoras Haubtas. Jo padedamas J.Millers rado I.Kanto giminės palikuonių, dabar gyvenančių Panamoje, JAV ir Rusijoje.
Latvijoje iš šios giminės atstovų šiuo metu gyvena J.Millers ir dar viena šeima. Kiti išvyko 1939 m.
Ruošia turistinį maršrutą
Glaudūs ryšiai I.Kanto palikuonis sieja ir su vos už pusšimčio kilometrų nuo Klaipėdos esančia Liepoja.
J.Millers turi sumanymą 300-osioms savo garsiojo giminės atstovo metinėms (2024 m.) sukurti turistinį maršrutą I.Kanto keliais Latvijoje.
Kadangi Klaipėda didžiuojasi filosofo giminės pėdsakais, galbūt į šį maršrutą bus įtrauktas ir Lietuvos uostamiestis.
„Būtų labai logiška po apsilankymo Liepojoje, kur Kantų giminės palikimas – taip pat ženklus, užsukti į Klaipėdą. Jeigu tik Klaipėdoje atsiras žmonių, norinčių prisidėti prie mūsų projekto ir papildyti jį klaipėdietišku maršrutu, aš būčiau labai patenkintas. Taip mūsų projektas taptų tarptautiniu. Be to, ruošiantis I.Kanto 300 metų gimimo sukakčiai, ketinu surengti didelę mokslinę konferenciją. Būčiau laimingas, jei jūsų šalyje būtų norinčiųjų bendradarbiauti šiuo klausimu“, – atviravo J.Millers.
Pėdsakai – Klaipėdoje
Esama teorijos, kad I.Kanto kilmė – lietuviška, esą jo protėviai kilę iš Kontvainių.
Tačiau J.Millers linkęs manyti, kad giminės šaknys – baltiškos. Kokiai tautybei galėtume priskirti žymiojo filosofo senelį, nežinia. Veikiausiai jis buvo kuršis.
Latvijoje yra vietovė, kuri vadinasi Kant. Bet ši teorija dar reikalauja papildomų tyrimų.
„Tenka prisipažinti sąžiningai – šie tyrimai bus teoriniai. Tikrai žinoma, kad filosofo senelis tikrai gyveno Mėmelyje, čia jis dirbo balnininku, bet iš kur jis atvyko į Klaipėdą, visiškai patikimų žinių nėra“, – teigė knygos autorius.
Dokumentuose užfiksuota, kad I.Kanto senelis Hansas Kantas teisinius dalykus sprendė padedamas vertėjo į vokiečių kalbą. Iš to sprendžiama, kad jis arba nemokėjo šios kalbos, arba jam reikėjo pagalbos susivokti teisiniuose reikaluose.
H.Kantas atsikėlė į Klaipėdą ir čia turėjo giminaičių, valdė keletą nuosavybių.
Vieną namą jis turėjo Friedricho mieste (1692–1722 m. greta Klaipėdos kairėje senosios Dangės upės pusėje egzistavo atskiras Prūsijos karaliaus Friedricho I vardu pavadintas miestas (Friedrichsstadt).
Tačiau nustatyti tikslios namo vietos kol kas nepavyko. Be to, H.Kantas turėjo namą ir senamiestyje.
Klaipėdietis istorikas Dainius Elertas mano, kad jis stovėjo dabartinės Tomo gatvės 3 ar 5 namo vietoje.
Namą senamiestyje filosofo senelis gavo kaip kraitį, kai vedė. Filosofo tėvas Johanas Georgas gimė 1683 m. sausio 3 d. Mėmelyje. O senelis palaidotas veikiausiai po Jono bažnyčios, kurią ketinama atstatyti, bokštu.
Bažnyčios pamatus tyrinėjusi archeologė Raimonda Nabažaitė, be kitų radinių, atkasė ir žmonių palaikų.
Galima būtų pafantazuoti, ar kurie nors jų nėra žymiojo filosofo I.Kanto senelio ir latvių mokslininko bei žurnalisto J.Millers giminaičio.
