Pasak „Klaipėdos paplūdimių“ direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, teršalai jūroje pasirodė sekmadienio popietę.

„Sekmadienį Smiltynėje, apie pietus, ant kranto išmetė mazuto gabaliukus, jų yra nuo Molo link Naujosios perkėlos per visą pakrantę. Gelbėtojai irgi apžiūrėjo pakrantę, jų kojos buvo juodos nuo tų dėmių. Aplinkosaugininkams jau pranešta, atstovai atvažiavo ir paėmė mėginius“, – sakė A. Siakki ir teigė, kad atsakymai, kokie tai teršalai, paaiškės netrukus.

Šeštadienį Giruliuose gelbėtojai iš jūros traukė kaitistą.

„Vakar Giruliuose teko iš jūros traukti kaitistą, nes jo kaitas nukrito, negalėjo atsistoti. Taip pat sekmadienį buvo gautas skambutis dėl neblaivaus žmogaus, kuris maudėsi Smiltynėje, penki kilometrai nuo Juodkrantės link paplūdimių. Gelbėtojai patikrino, nerado to žmogaus, turbūt išsimaudė ir išėjo“, – pažymėjo pašnekovas.

Giruliuose ir Melnragėje buvo pasiklydusių vaikų, visus juos pavyko surasti, pareigūnų pagalbos neprireikė.

„Antrojoje Melnragėje moteris atbėgo ir pranešė, kad pasiklydo jos vaikas. Jį radome 700 metrų nuo tos vietos, kur buvo mama. Šiandien paplūdimiuose labai daug žmonių, tad vaikui užteko atsitraukti vos kelis žingsnius nuo mamos, be to, jam tik šešeri. Ir kiti vaikai pasiklysta, ima bėgti, ieškoti savo tėvų, o nueina iki dviejų kilometrų, jų ieškodami“, – pasakojo A. Siakki.

Poilsiautojai neabejingi, nutikus nelaimei, irgi padeda ieškoti paklydėlių.

A.Siakki taip pat pažymėjo, kad per visą šventinį savaitgalį iš paplūdimio teko išprašyti kelis neblaivius asmenis, tačiau ir čia pareigūnų pagalbos neprireikė.

„Šį savaitgalį paplūdimiuose – labai didelis skaičius žmonių. Vanduo – apie 16 laipsnių, žmonės jau maudosi, gaivus vėjas, lietuviška vasara paplūdimiuose, žmonės jaučiasi komfortiškai“, – pastebėjo A. Siakki.

Tačiau nepaisant gerų orų, patariama nepamiršti saugaus elgesio paplūdimiuose.

Pareigūnai į avarijos vietą buvo iškviesti po 18 valandos. Per tiesiogines transliacijas „YouTube“ buvo matyti dešimtys zujančių žmonių, kurių daugelis buvo su gobtuvais ar balaklavomis. Kai kas svaidė daiktus ir leido pirotechnikos priemones į policininkus su skydais, blokavusius vieną gatvės galą.

20 val. 21 min. policija paragino žmones pasitraukti iš to rajono ir socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Šiuo metu daug pareigūnų stengiasi suvaldyti susidūrimą ir... deeskaluoti neramumus.“

Vėliau policija paprašė vengti spėlionių ir pažadėjo kaip galėdama greičiau paskelbti detales.

23 val. 15 min. policija paskelbė, kad pareigūnai tebėra įvykio vietoje ir malšina didelio masto neramumus.

Neramumų vietoje degė gaisras, virš rajono skraidė sraigtasparnis. Prieš vidurnaktį buvo padegti du automobiliai.

1 val. 10 min. policija tviteryje pranešė, kad vykdomi sulaikymai.

Kaip įvykio vietoje sakė vienas pareigūnas, buvo užpultas visuomenės narys, per klaidą palaikytas slapta dirbančiu policininku.

Anksti antradienį daug policijos buvo prie Ilio rajono nuovados, kalbėta, kad ji gali būti užpulta.

Pakibo ant kelto borto

Švedijos Treleborgo uostas Lietuvoje gerai žinomas. Iš jo į Klaipėdą šešis kartus per savaitę plaukioja nuolat rotuojantys „TT-Line“ jūrų keltai „Tom Sawyer“, „Robin Hood“, „Nils Dacke“, „Peter Pan“.

Praėjusio savaitgalio incidentas įvyko ne kuriame nors Klaipėdos linijos ar „TT-Line“ kelte. Tai įvyko „Stena Line“ Treleborgo–Rostoko linijos kelte „Skane“.

Nedaug trūko, kad iš kelto per bortą į vandenį būtų nugarmėjęs pakrautas sunkvežimis su puspriekabe.

Tai įvyko ankstų šeštadienio rytą, apie ketvirtą valandą, kai „Skane“ keltas plaukė į Treleborgo uostą.

Laivui kiek pakrypus, vienas iš jame buvusių sunkvežimių pradėjo riedėti ir sustojo tik pakibęs ant laivo borto. Pakrautą vilkiką su puspriekabe laivo įgulos nariams pavyko palyginti greitai „sugauti“ ir pritvirtinti tempimo diržais.

Užmiršo rankinį stabdį

Ant kelto borto pakibusio vilkiko vaizdai išplito Švedijos žiniasklaidoje. Tai neįprastas atvejis ne tik Švedijoje, bet ir Baltijos jūros regione.

Treleborgo uosto gelbėjimo tarnybos vadovas Joelis Johansonas aiškino, kad Švedijoje tai buvęs pirmas atvejis, kai laivui plaukiant sunkvežimis ėmė „blaškytis“ po krovininį denį.

Prisiminta, kad panašus atvejis prieš kelerius metus yra buvęs Airijos jūroje. Tuomet atitrūkęs vilkikas iš laivo per bortą nugarmėjo į jūrą.

Buvo ir tokių atvejų, kai persigėrę vairuotojai keltui plaukiant jūroje norėdavo užvesti vilkiką ir važiuoti namo.

Incidentą Treleborgo uoste tyrusi Švedijos policija pirmiausia akcentavo sunkvežimio vairuotojo kaltę. Jis paprasčiausiai užmiršęs užtraukti rankinį stabdį.

Ne vien rankinis stabdis laiko sunkvežimius dėl bangavimo nestabiliuose laivų deniuose. Kiekvienas sunkvežimis yra tvirtinamas dar ir specialiomis grandinėmis. Tai daro ne vairuotojai, o jūrų kelto krovinių švartuotojų komanda.

Panašu, kad ir ši laive „Skane“ netinkamai atliko savo pareigas. Gali būti ir taip, kad tvirtinimo įranga buvo netinkama, ji neatlaikė, sunkvežimis su puspriekabe pradėjo riedėti, o čia dar ir rankinis stabdis neužtrauktas.

Azijos darbo emigrantai

Incidentai su vilkikais jūrų keltuose nebūna tokie dažni kaip, tarkim, keliuose. Įprasta, kad sunkvežimius, kurie keliauja jūrų keltais, vairuoja labiau patyrę vairuotojai.

Nebėra jūrų keltuose ir tokių vaizdų, kokie būdavo prieš kelis dešimtmečius, kai vilkikų vairuotojai girti siautėdavo keltuose, sukeldavo muštynes. Kai kurie tiek prigerdavo, kad iš keltų nebeišvažiuodavo, jų mašinas išvarydavo blaivesni sugėrovai. Buvo ir tokių atvejų, kai persigėrę vairuotojai keltui plaukiant jūroje norėdavo užvesti vilkiką ir važiuoti namo.

Dabar sunkvežimių vairuotojų jūrų keltuose yra gerokai sumažėję. Dalis puspriekabių, tarp jų ir iš Klaipėdos uosto, keltais keliauja be vilkikų ir vairuotojų.

Lietuvoje, taip pat ir Europoje, vis labiau ryškėja kita problema. Europiečius, kurie nenori būti vairuotojais, keičia darbo emigrantai iš Azijos šalių. Šis procesas ypač sustiprėjo dabar, kai Rusijoje dėl karo Ukrainoje yra nestabilumas ir buvę rusų „darbininkai“ iš Azijos šalių ėmė plūsti į Europą.

Nemažai ateivių iš Azijos sunkiai orientuojasi Lietuvoje ir kitose šalyse. Nieko nuostabaus, kad dalis pasiklydę didmiesčiuose, kaip tai buvo praėjusią savaitę Kaune, ima važiuoti prieš eismą. Nuostabos nebekelia ir tai, kad Jakuose pasiklydęs vairuotojas iš Vidurinės Azijos vietinių gyventojų ėmė klausinėti, kaip išvažiuoti į... Paryžių.

Šiuo metu į Lietuvą ėmė plūsti ir nauja Azijos vairuotojų emigrantų banga iš tolimesnių šalių. Klaipėdoje jau yra vairuotojų iš Indijos, Filipinų.

Atsivėrė labai anksti

Specialistų teigimu, pastarąją žiemą duobių atsirado rekordiškai daug. Jų žodžiais, pirmiausia tai lėmė itin dažnos, o kartai ir ekstremalios orų permainos. Žiemą temperatūrai nuolat svyruojant tarp teigiamos ir neigiamos, tirpsmo vanduo kaupiasi asfalto porose. Užšaldamas vanduo plečiasi ir po kelių užšalimo ir atšilimo ciklų atsiranda mikroplyšių, vėliau tampančių giliais įtrūkimais. Galiausiai, asfaltui ištrupėjus, gatvėse atsiveria duobių, kurios gilėja sulig kiekviena diena.

Dar pernai, jau lapkričio ir gruodžio mėnesiais užfiksuoti dideli temperatūros svyravimai, kai spustelėjo šaltukas, o vėliau buvo atodrėkis. Tai kartojosi keletą sykių, tad duobės vėrėsi viena po kitos. Sunkiasvoris transportas suskilusį asfaltą sutrupindavo į šipulius. Taip vos per kelias paras lygiame, kokybiškame kelyje atsiverdavo didelių duobių, keliančių pavojų eismo saugumui ir gadinančios transporto priemones.

Kaina: neseniai fiksuotas įvykis, kai dėl duobėje apgadintų „Ferrari“ ratų teko išmokėti 2 tūkst. eurų. Gamintojo nuotr.

Tipiškai daugiausia duobių randasi tose gatvėse, kurios arba buvo remontuotos seniai, kur susidėvėjusios asfalto rišančiosios medžiagos, arba atvirkščiai – ten, kur ant ankstesnio lopo dedamas naujas ir vėl naujas asfalto lopas.

Anot Vilniaus kelius prižiūrinčios savivaldybės įmonės „Grinda“ komunikacijos departamento vadovo Egidijaus Steponavičiaus, visi šie veiksniai lėmė, kad žiemos duobių atsirado anksčiau nei įprasta.

Laikosi reglamento

Pavienių duobių remontas reikalauja daug rankų darbo, todėl planiniai didesnių gatvių atkarpų remonto darbai prasidės ne trumpam atšilus orams, o visiškai išėjus įšalui ir ilgesniam laikui nusistovėjus teigiamai temperatūrai. Tuomet pradės dirbti asfaltbetonio gamyklos, aprūpinančios kelininkus svarbiausia remonto medžiaga. Tiesa, net ir žiemą duobių remontas visiškai nesustojo.

Kaune besidarbuojančios įmonės „Kauno švara“ darbuotojai per kai kurias žiemos savaites sutvarkydavo po šimtą ir daugiau duobių. Sostinės savivaldybė skelbia, kad Vilniuje pirmą vasario savaitę užtaisyta 331 kv. m duobių, per sausį – 993 kv. m.

Pirmenybė buvo teikiama avarinėms, t. y. gilesnėms ar eismo saugumui pavojų keliančioms duobėms. Kol dar neveikia asfalto gamyklos, buvo naudojami šalto asfalto mišiniai. Tiesa, jie yra kelis kartus brangesni už įprastą (karštą) asfaltą. Be to, ši medžiaga tinkamesnė laikinai užtaisyti. Pavasarį tokia danga turi būti šalinama, duobė pakartotinai užtaisoma ilgam laikui karštuoju asfaltu.

Valstybinius kelius prižiūri bendrovė „Kelių priežiūra“. Jos darbuotojai laikosi Kelių nuolatinės priežiūros reglamento. Šie normatyvai įpareigoja „Kelių priežiūrą“ pavojingą išdaužą sutvarkyti per 24 valandas nuo jos užfiksavimo. Tiesa, bendrovė taiso tik kritines išdaužas, viršijančias Kelių priežiūros vadove numatytus reikalavimus (didesnes nei 0,05 kv. m, gilesnes nei 4 cm).

Dviguba bausmė

Kol kelininkai laukia didesnės apimties remontui tinkamų orų, vairuotojai skaičiuoja nuostolius. Draudimo bendrovė BTA nurodo, kad šių metų sausį dėl kelyje prakirstų padangų kreipėsi dukart daugiau klientų nei praėjusiais metais ir net penkis kartus dažniau nei užpernai. Pirmoje vasario pusėje šiemet prašymų apmokėti žalą gauta beveik penkiskart daugiau nei pernai.

Didžiausios žalos patiriamos tuomet, kai, įvažiavus į duobę, ne tik prakertama padanga, bet apgadinamas ir ratlankis. Žinoma, kad žalą dar smarkiai išauginti gali ir išskirtinis automobilio modelis.

 

„Didžiausios žalos patiriamos tuomet, kai, įvažiavus į duobę, ne tik prakertama padanga, bet apgadinamas ir ratlankis. Žinoma, kad žalą dar smarkiai išauginti gali ir išskirtinis automobilio modelis. Nuo metų pradžios registravome du įvykius, dėl kurių apskaičiuota žala viršijo 2 tūkst. eurų. Vienu atveju nukentėjo automobilis „Cupra“, kitu – „Ferrari“, – pasakojo draudimo bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.

Vairuotojams padangos prakirtimas kelio duobėje dažniausiai reiškia, kad teks keisti ne vieną ratą, o iškart du. Mat Kelių eismo taisyklės (KET) reikalauja, kad ant vienos automobilio ašies būtų dvi vienodos padangos. Taip yra dėl to, kad, naudojant skirtingą apavą ant tos pačios ašies, automobilio valdymas gali būti sunkiai prognozuojamas, ypač – kai eismo sąlygos yra sudėtingos.

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad, ant vienos ašies naudojant skirtingas padangas, vairuotojui gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 100 eurų.

„Greta griežtų reikalavimų saugumo sumetimais rekomenduojame ant vienos ašies naudoti ne tik vienodo modelio, bet ir panašaus nusidėvėjimo lygio padangas. Jų protektoriaus gylis neturėtų skirtis daugiau nei 2–3 mm, antraip važiavimo savybės pastebimai skirsis. Nors tai reiškia, kad, kelyje prakirtus vieną padangą, dažnai tektų pirkti iškart dvi naujas, keleivių sveikata ir gyvybė yra nepalyginamai svarbesnė už sutaupytus eurus“, – aiškino A. Gasparavičius.

Sukasi: šaltuoju metų laiku neveikiant asfaltbetonio gamykloms, kelininkai naudoja šaltą asfaltą arba priima kitus laikinus sprendimus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kaip apsaugoti kišenę?

Nuostoliai, patiriami prakirtus padangą, apgadinus ratlankius ar dėl kelio dangos pažeidimų patyrus kitokią žalą transporto priemonei, nebūtinai turi gulti ant transporto priemonės savininko pečių.

„Jei automobilis apdraustas kasko draudimu, žalą padengia draudimo bendrovė. Dažniausiai – be išskaitos ir visuomet atlyginant už abiejų tos pačios ašies padangų pakeitimą ir kitas įvykyje patirtas žalas“, – pripažino draudikas.

Net ir tada, kai automobilis draustas tik su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, yra galimybė gauti žalos, patirtos įvažiavus į duobę, atlyginimą.

„Į eismo įvykį dėl kelio dangos pažeidimų patekęs vairuotojas, prašydamas žalos atlyginimo, gali kreiptis į instituciją, atsakingą už to konkretaus kelio būklės priežiūrą“, – aiškino jis.

Į eismo įvykį dėl kelio dangos pažeidimų patekęs vairuotojas, prašydamas žalos atlyginimo, gali kreiptis į instituciją, atsakingą už to konkretaus kelio būklės priežiūrą.

 

Tiesa, tai ne itin paprastas procesas. Pirmiausia, įvykį turi užfiksuoti policijos pareigūnai. Juos būtina kviesti į incidento vietą ir neretai ilgokai laukti atvykimo. Be to, pagrindą reikalauti žalos atlyginimo nukentėjusysis turi tik tuo atveju, jeigu jis laikėsi KET ir ėmėsi visų atsargumo priemonių, kad tokio įvykio išvengtų. Vadinasi, duobė turėjo būti nepastebima, prastai apšviestoje vietoje ir nepažymėta jokiais kelio remonto ženklais. Arba tokia, kad jos pavojingumo nebuvo įmanoma įvertinti (pavyzdžiui, užmaskuota balos). Tik tuomet verta kreiptis dėl žalos atlyginimo. Vairuotojams patariama pasidaryti įvykio nuotraukų, fiksuoti ne tik incidento vietą, bet ir ilgesnę kelio atkarpą, kad būtų matoma, jog ji nepažymėta įspėjamaisiais ženklais ir pan.

Svarbu ir apšvietimas

Pastaraisiais metais Lietuvoje padaugėjo kelio atkarpų, kuriose dėl taupomos elektros energijos yra prastesnis apšvietimas. Jose daug sunkiau laiku pastebėti duobes. Tuomet lieka pasikliauti tik atidumu ir tinkamai veikiančiais automobilio žibintais.

Tamsiuoju sezonu jie turi būti ypač gerai sureguliuoti, kad vairuotojas kelyje laiku pastebėtų kliūtį ar kitus eismo dalyvius. Jei šviesos spindulys nebus tinkamai sureguliuotas, vairuotojas ne tik kelyje nelabai ką matys, bet ir trukdys kitiems eismo dalyviams, juos akindamas.

Techninės pagalbos įmonės „RedGo Lithuania“ vadovas Ignas Krasauskas pataria atkreipti dėmesį į plastikinį apsauginį žibintų stiklą. Laikui bėgant ir veikiamas saulės spindulių jis gali pagelsti, tapti nepermatomas, slopinantis šviesą, taip pat jį gali subraižyti akmenys, nešvarumai ir kitos kelio šiukšlės. Todėl žibintai gali atrodyti blankūs, net jei jie neturi kitų defektų ar pažeidimų. Jeigu nėra įtrūkimų, organinio stiklo kompozitinės medžiagos apsaugą galima pataisyti poliruojant, perlakuojant ir pan. Jeigu apsauga yra pažeista, lieka pakeisti šią detalę arba visą žibintą.

Suprastėjusį apšvietimą gali lemti ir žibintus su maitinimo šaltiniu jungiantys laidai ir jų jungtys. Jeigu jie yra pažeisti ar paveikti korozijos, elektra jais negali laisvai tekėti. Taip pat apšvietimo kokybei įtakos gali turėti generatorius ir nusidėvėjęs jo dirželis, dėl to nepakankamai pakraunamas akumuliatorius. Jei, užvedus automobilį, priekinių žibintų spindulys išlieka toks pat arba net pritemsta, gali būti, kad generatorius tiekia nepakankamai galios ir jį reikėtų patikrinti. Jei iš žibintų sklindanti šviesa atsitiktiniais intervalais ryškėja ir vėl pritemsta, pasigirsta gumos girgždesiui būdingas garsas, tai gali reikšti, kad reikia patikrinti generatoriaus dirželio įtempimą ar jo susidėvėjimą.

Rinkimų apylinkės Klaipėdoje, kurių čia yra 54, kaip ir visoje Lietuvoje, atsidarė 7 val. ryto ir veiks iki 20 valandos.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) viešai skelbiamais duomenimis, Klaipėdoje iki 14 val. balsavo 21,89 proc. rinkėjų, per išankstinį balsavimą savo valią pareiškė dar 4,74 proc. klaipėdiečių, taigi iš viso Klaipėdoje jau balsavo per 26,6 proc. balso teisę turinčių asmenų. Iš viso uostamiestyje yra 124 723 rinkėjai.

Pasak Klaipėdos rinkimų komisijos pirmininko Adolfo Gritėno, kol kas rinkimai vyksta sklandžiai, jokių didesnių nesusipratimų nebuvo, tik į Tauralaukio apylinkę teko kviesti policiją dėl neblaivaus asmens.

Buvo signalas, kad priešais vieną rinkimų apylinkės pastatą ant gretimo namo yra iškeltas vieno kandidato į merus plakatas.

Be to, policijos pareigūnai nuolat apvažiuoja apylinkes, stebėdami, ar viskas gerai.

„Tiesa, sulaukiame labai daug skambučių į rinkimų apygardą. Rinkėjai klausia, ar gali balsuoti ne savo apylinkėje. Dar kartą kartoju, gali, tik gal kiek ilgiau tai užtruks, kol bus perkelti rinkėjo duomenys. Yra asmenų, kurie nepatenkinti, kad negali balsuoti, nes gyvenamąją vietą Klaipėdoje deklaravo prieš mėnesį, o pagal galiojantį Rinkimų kodeksą tai reikėjo padaryti ne vėliau nei prieš 60 dienų“, – patikslino A. Gritėnas.

– Turėjom atvejį ir su „Bolto“ vairuotoju, ir kitų panašių. Gal šis paskutinis incidentas atvėrė žaizdą – pastebite, kad žmonės darosi agresyvūs ir vis dažniau pasipriešina pareigūnams?

– Na, tokių atvejų tikrai mūsų darbe pasitaiko. Laimei, jie vis retesni. Mūsų stebėjimai ir statistika rodo, kad kiekvienais metais tokių aktyvių pasipriešinimų, kuomet turime pradėti ikiteisminius tyrimus, registruojama vis mažiau. Tai rodo, kad žmonės vis rečiau reiškia agresiją policijos pareigūnų atžvilgiu. Žinoma, tas atvejis su „Bolto“ vairuotoju buvo išskirtinis. Nukentėjo trys pareigūnai. Laimė, kad nesunkiai ir šiuo metu gydosi namuose. Kiekvieną tokį atvejį analizuojame, ar viskas buvo padaryta gerai, kaip patobulinti savo veiklos taktiką, tačiau policininko darbas dažnai yra nenuspėjamas. Ir tos situacijos būna įvairios.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tokių atvejų, kai blaivūs žmonės pasipriešina pareigūnams, pasitaiko rečiau, turbūt kalbėsime apie alkoholio paveiktus?

– Žinoma, neblaivių žmonių pasipriešinimas pareigūnams dažnesnis. Tiesa, jei anksčiau blaivių žmonių pasipriešinimo pareigūnams praktiškai nefiksuodavome, tai pastaraisiais metais jų padaugėjo. Pastebime, kad vis dažniau incidentus išprovokuoja būtent blaivūs asmenys, matyt, turintys tam tikrų psichologinių problemų.

Jei anksčiau blaivių žmonių pasipriešinimo pareigūnams praktiškai nefiksuodavome, tai pastaraisiais metais jų padaugėjo.

 

– Kalbant apie apsvaigusių asmenų demonstruojamą agresiją, turbūt negalime apsiriboti vien paveiktais alkoholio?

– Kiekvieno ikiteisminio tyrimo metu siekiama nustatyti, nuo kokių medžiagų yra apsvaigęs asmuo. Nors dominuoja apsvaigimas nuo alkoholio, bet kai kuriais atvejais paaiškėja, kad tai buvo narkotinės medžiagos.

– Kaip policijos pareigūnai ruošiasi tokiems pasipriešinimams, kokia taikoma veiksmų taktika, priemonės?

– Viskas, žinoma, prasideda nuo Policijos mokyklos. Naujai priimami policijos pareigūnai praeina bazinį mokymą, gauna tiek psichologinį, tiek fizinį pasirengimą. Bet tikrai tuo viskas nesibaigia. Policijos pareigūnai reguliariai praeina mokymus, tobulina ir taktikos, ir savigynos, ir kitus įgūdžius. Taip pat – kaip naudoti specialiąsias policijos priemones. Ir tai yra nuolatinis procesas. 

– Turbūt ne vienas iš mūsų pagalvojame, kaip tokios pasipriešinimo pareigūnams situacijos atrodytų Amerikoje. Dažnai filmuotoje medžiagoje matome sukeltas visas pajėgas: ir sraigtasparnius, ir policijos ekipažus. Taip pat – naudojamus šaunamuosius ginklus... O Lietuvos policija šaunamuosius ginklus naudoja itin retais atvejais, nes tokie incidentai užkuria įvairius teisinius procesus?

Paskutinių dešimties metų statistika rodo, kad pasipriešinimų sumažėjo beveik keturis kartus

.

– Ginklas yra ta priemonės, kurią policijos pareigūnai naudoja kraštutiniu atveju, kai kyla realus pavojus sveikatai arba gyvybei. Jei policijos pareigūnai teisėtai panaudoja ginklą, tai tikrai paskui tų teisinių pasekmių nekyla. Ir jie tam tikrais atvejais gali juos panaudoti, tam jie ir išduodami. Nors daugelyje šalių, tie patys britų policijos pareigūnai, patruliuoja visiškai neginkluoti. Ir tokia jų tradicija. Na, mes tuos ginklus turime, bet, žinoma, mūsų veiklos taktika labai skiriasi nuo amerikiečių. Reikia suvokti, kad ir grėsmės mūsų policijos pareigūnams šiek tiek kitokios. Mūsų pareigūnai nežūsta šimtais kaip kad žūsta JAV. Vėlgi labai įdomus pastebėjimas – kuo dažniau policijos pareigūnai naudoja tą vadinamą minkštąją galią, t. y. įtikinimus, kalbėjimąsi, tuo mažiau yra pasipriešinimo atvejų.

Paskutinių dešimties metų statistika rodo, kad pasipriešinimų sumažėjo beveik keturis kartus. Iš tiesų tai atspindi, kad Lietuvos policija nuo jėgos struktūros filosofijos pereina prie paslaugas teikiančios struktūros filosofijos. Ir, kaip matome, tai pasiteisina. Nes visada agresija iššaukia atsakomąją agresiją. Tad mūsų policijos pareigūnai ir mokomi, ir treniruojami, kad pirmiausia bandytų asmenį įtikinti, rasti kažkokį kompromisą, nuraminti, o jėgą naudoti tik kaip kraštutinę priemonę.

Izraelio parlamento pirmininkas Mickey Levy (Mikis Levis) sakė pirmą kartą prisidėsiantis prie parado, nes būtina „paremti LGBTQ žmonių kovą už lygias teises“.

Jeruzalėje metinis renginys už LGBTQ+ teises rengiamas nuo 2002-ųjų. Dažnai tuo pačiu metu vykdavo žydų ultraortodoksų bei kraštutinių dešiniųjų ekstremistų protestai.

„Niekas neturėtų gyventi paslapčiomis“, – skelbė vienas parado metu neštas plakatas.

„Niekas nėra laisvas, kol nelaisvi visi“, – teigė kitas.

Dalyvių saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti buvo mobilizuota tūkstančiai policininkų.

Buvo areštuoti trys žmonės: vienas dėl socialiniuose tinkluose paskelbtų grasinimų parado organizatoriui, o du – dėl ašarinių dujų laikymo savo automobilyje netoli parado maršruto.

2015 metų liepos 30-ąją vienas žydų ultraortodoksas per „Pride“ eitynes mirtinai subadė paauglę Shirą Banki (Širą Banki) ir sužeidė dar šešis žmones. Nuo to laiko renginio saugumas labai sustiprinamas.

Užpuolikas kelios savaitės prieš šią žmogžudystę buvo paleistas iš kalėjimo, kur atliko bausmę dėl trijų žmonių sužeidimo per „Pride“ paradą 2005-aisiais. Už 2015 metų išpuolį jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Izraelis laikomas gėjų teisių srityje pirmaujančia šalimi Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau žydams, musulmonams ir krikščionims šventoje Jeruzalėje gėjų bendruomenė susiduria su daug didesniais iššūkiais nei Tel Avive.

Palei parado maršrutą buvo susirinkę kelios dešimtys protestuotojų.

„Visiškai ramiai praėjo, iš tiesų. Buvo aiškiai identifikuota, kur gali kilti konfliktai, ten buvo pareigūnai. Jei būtų nebudėję, konfliktų ir kitų provokacijų būtų buvę, bet budėjo, įsikišo ir užkardė konfliktus”, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Jo teigimu, rimtų incidentų nebuvo fiksuota. Policijos akiratyje atsidūrė tik keli asmenys.

Kaip anksčiau pranešta, buvo sulaikytas prorusiškas aktyvistas Laurynas Ragelskis. Pastarasis apsižodžiavo su palaikymą Ukrainai atėjusiu pareikšti humoristu Olegu Šurajevu, kilo konfliktas. L. Ragelskis nepaisė pareigūnų nurodymų.

„L. Ragelskiui surašyti administraciniai protokolai už susirinkimų įstatymo pažeidimą ir teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Baudą skiria teismas”, – teigė R. Matonis. Surašius protokolą L. Ragelskis buvo paleistas.

Dar vienas neblaivus asmuo kapinių prieigose įžeidinėjo pareigūnus, jis buvo nuvežtas į nakvynės namus. Jam surašytas administracinis protokolas dėl pareigūnų reikalavimų nevykdymo.

„Dar vienas asmuo parašė pareiškimą, kad jį įžeidė. Bus vertinama medžiaga dėl neapykantos kurstymo“, – sakė policijos atstovas.

Užfiksuota ir nedidelių incidentų, kuriems suvaldyti pakako pareigūnų įspėjimų.

Kaune vienas asmuo pasirodė su Georgijaus juostele. Ją įsisegęs vienas vyras prie memorialo atėjo ir Klaipėdoje, bet juostelę paslėpė po striuke.

Pasipiktinimą ir apsižodžiavimą Klaipėdoje sukėlė ir dviejų vyrų, dėvėjusių palaidines su Ukrainos vėliavomis ir užrašais „Aš palaikau Ukrainą“, pasirodymas ties memorialu, tačiau muštynių išvengta.  

Pasak R. Matonio, bandymų apsistumdyti, apsižodžiuoti buvo ir daugiau, tačiau pareigūnams įsikišus incidentai neišsiplėtojo ir nepasibaigė ikiteisminiais tyrimais.

Prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje, Lietuvoje buvo uždrausta viešai naudoti Georgijaus juosteles – populiarų ženklą tarp mininčiųjų Pergalės dieną karių kapinėse ar prie Raudonajai armijai skirtų atminimo ženklų.

Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienos, kaip ją vadina Rusija, minėjimas Lietuvoje kelia papildomą įtampą, nes po karo šalis liko okupuota Sovietų Sąjungos.

Nenorėtų incidentų

Klaipėdos apskrities policijos komisariato vadovai parengė priemonių planą, kuriuo vadovaudamiesi stengsis užtikrinti, kad pirmadienį Klaipėdoje, šalia S.Daukanto gatvės esančiame karių kapų memorialo neįvyktų išpuolių, chuliganiškų veiksmų ar politinių provokacijų.

Daugybę metų šią dieną rusakalbių klaipėdiečių dalis renkasi prie tarybinių karių kapo. Čia palaidota 695 kariai, žuvę ne tik Klaipėdoje, bet ir jos apylinkėse. Formuojant memorialą palaikai čia perkelti iš kelių miesto vietų.

Anksčiau čia Rusijos Federacijos diplomatai rengdavo mitingus. Šių renginių pompastiką sušvelnino pandemija, kai dėl karantino ribojimų masiniai renginiai net lauke buvo draudžiami.

Šiemet leidimo organizuoti renginį šioje vietoje neprašyta. Tačiau tikėtina, kad prie paminklo, kaip ir anksčiau, ateis žmonių su gėlėmis.

Nelipkime sau ant uodegos, nedarykime dramos, kur jos nėra, ir nekaitinkime viešos erdvės.

Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, pavaduojantis sergantį merą, vakar buvo nusiteikęs optimistiškai.

"Bus pirmadienis, po to – antradienis, trečiadienis. Nelipkime sau ant uodegos, nedarykime dramos, kur jos nėra, ir nekaitinkime viešos erdvės. Dabar apie gegužės 9-ąją kalba net tie, kas iki šiol nė nežinojo, kokia tai diena", – teigė A.Cesiulis.

Dirbs nemenkos pajėgos

Policininkai nusiteikę savaitgalį atidžiau stebėti memorialą ir jo prieigas.

Pirmadienį Skulptūrų parke ir jo apylinkėse bus daug pareigūnų, kai kurie jų dirbs neuniformuoti.

"Mūsų tikslas, kad nebūtų vykdomi jokie teisės pažeidimai. Dirbs papildomos pajėgos, pareigūnai stebės, kad visame regione, kur yra tarybinių karių kapai, nekiltų provokacijų ar incidentų. Bet mes šioms vietoms skiriame dėmesio ir kitomis dienomis, patruliuojantys pareigūnai dažnai jose apsilanko, pasižiūri, ar ten nėra kokių nors apgadinimų. Viską stebime ir fiksuojame, jei pastebime kokį nors teisės pažeidimą. Labai prašome laikytis rimties žmones, kurie ateis pagerbti žuvusių karių. Raginame nedemonstruoti mūsų šalies įstatymais uždraustų ženklų ir simbolių. Eiti su gėlėmis prie paminklų nėra draudžiama. Kad ir kokių pažiūrų laikosi mūsų žmonės, prašome susilaikyti nuo drastiškų veiksmų", – ragino Klaipėdos apskrities policijos viršininką pavaduojantis Ramūnas Šideikis.

Arvydas Cesiulis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žino apie atsakomybę

Jis įsitikinęs, kad net rusakalbiai mūsų miesto žmonės puikiai žino, kokie simboliai Lietuvoje yra uždrausti ir turi informacijos, kokia atsakomybė laukia už tokių ženklų ar simbolių naudojimą.

Pasak R.Šideikio, bendruomenės pareigūnai bendrauja su klaipėdiečiais ir kaskart aiškina apie draudžiamus dalykus ir atsakomybę.

"Antrankių segti nesiruošiame, bet pažeidėjų veiksmus fiksuosime ir taikysime atsakomybę. Mes suinteresuoti, kad pirmadienis būtų ramus ir taikus", – patikino R.Šideikis.