„Svarstymas įvyks gegužės 10 dieną“, – sakė ji, bet pridūrė, kad sprendimas bus „priimtas vėliau ir perskaitytas per atskirą posėdį“, kurio data dar nepaskirta.

Pasak J. Ritter, praėjusią savaitę Tribunolas gavo Rusijos ambasados Vokietijoje notą, kurioje diplomatai rašo atsisakantys dalyvauti posėdžiuose.

Kaip pranešta, balandžio 16 dieną Ukraina kreipėsi į  Tarptautinį Jūrų Teisės Tribunolą prašydama laikinųjų priemonių Rusijos atžvilgiu, kad ši paleistų 24 ukrainiečių jūreivius ir tris laivus, 2018 metų lapkritį sulaikytus Kerčės sąsiauryje.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pažymi, kad pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją karinio jūrų laivyno laivai ir jų įgulos turi absoliučią neliečiamybę, numatant, kad užsienio valstybės negali jų areštuoti, sulaikyti ir teisti.

Rusijos užsienio reikalų ministerija balandžio 16 dieną savo ruožtu pareiškė, kad Tarptautinis Jūrų Teisės Tribunolas negali svarstyti „Kerčės incidento“.

Rusijos pasieniečiai prie Kerčės sąsiaurio lapkričio 25-ąją apšaudė ir perėmė tris Ukrainos laivus, mėginusius iš Juodosios jūros nuplaukti į ukrainiečių Mariupolio uostą Azovo jūroje, taip pat suėmė jų įgulų narius.

Tai buvo pirmas atviras karinis incidentas tarp Kijevo ir Maskvos nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį, o Maskvos remiami Rytų Ukrainos separatistai įsitraukė į ginkluotą konfliktą su provakarietiška Kijevo vyriausybe.

Rusija incidentą vadina provokacija, kaltina jūreivius neteisėtu sienos kirtimu ir ketina juos teisti. Be to, Rusija teigė, kad Kijevas jai nepranešė apie nustatytą Ukrainos karinio jūrų laivyno laivų plaukimo Kerčės sąsiauriu tvarką.

Už neteisėtą Rusijos sienos kritimą įgulų nariams gresia įkalinimas iki šešerių metų, sako advokatai. Lapkričio pabaigoje sulaikyti ukrainiečių jūrininkai buvo perkelti į Maskvą.

Kijevas Rusijos pasieniečių veiksmus vadina neteisėtais ir sako, kad Rusija pažeidė JT jūrų teisės konvenciją ir abiejų šalių susitarimą dėl bendradarbiavimo naudojantis Azovo jūra ir Kerčės sąsiauriu, kurie pripažįstami Rusijos ir Ukrainos „istoriniais vidaus vandenimis“.

Ukraina laikosi pozicijos, kad Rusijos areštuoti jos jūreiviai yra karo belaisviai. Rusų pareigūnai teigia, kad jų negalima laikyti karo belaisviais, nes jie kaltinami kriminaliniu nusikaltimu, o Rusija ir Ukraina nekariauja.

Tačiau Maskva patylomis remia Rytų Ukrainoje veikiančius separatistus, kurių ginkluotas konfliktas su Kijevo vyriausybe 2014 metų nusinešė apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.

„Rusija neliks neatsakiusi į nedraugišką ES veiksmą“, – skelbiama šeštadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos komentare.

Jame pažymima, kad „Europos Sąjungos Tarybos sprendimas liudija nepagarbą Rusijos Federacijos teisei užtikrinti savo valstybinės sienos apsaugą“.

„Tai neatsakingas kelias, tik skatinantis Kijevą tęsti provokacijų politiką, keliančią grėsmę Rusijos Federacijos ir kitų Juodosios jūros regiono valstybių, įskaitant pačios Europos Sąjungos nares, saugumui“, – sakoma ministerijos komentare.

Penktadienį Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Kanada paskelbė keliolikai rusų pareigūnų ir kompanijų naujų sankcijų dėl Rusijos „tebesitęsiančios agresijos Ukrainoje“.

Rusija neliks neatsakiusi į nedraugišką ES veiksmą.

„Sankcijos nutaikytos į asmenis ir kompanijas, atliekančias vaidmenį Rusijos nepagrįstose atakose prieš Ukrainos karinius laivus Kerčės sąsiauryje, (...) remiančias Krymo aneksiją ir neteisėtus separatistinės valdžios rinkimus Rytų Ukrainoje“, – sakoma JAV Iždo departamento pranešime.

Keturi iš sankcijų subjektų sąraše minimų asmenų yra pasienio apsaugos ir pakrantės apsaugos pareigūnai, dalyvavę praėjusių metų lapkričio 25-osios incidente, kai Rusijos pajėgos prie Kerčės sąsiaurio apšaudė ir perėmė tris Ukrainos laivus, mėginusius iš Juodosios jūros nuplaukti į ukrainiečių Mariupolio uostą Azovo jūroje, ir taip pat suėmė 24 jų įgulų narius.

JAV Valstybės departamento teigimu, šiems keturiems pareigūnams sankcijas taip pat paskelbė ES ir Kanada.

„Raginame Rusiją nedelsiant sugrąžinti Ukrainai užimtus laivus ir sulaikytus jų įgulų narius bei laikyti Kerčės sąsiaurį ir Azovo jūrą atvirą laivams, plaukiantiems į Ukrainos uostus ir iš jų“, – pranešime cituojamas Valstybės departamento atstovas Robertas Palladino (Robertas Paladinas).

„Taip pat raginame Rusiją gerbti Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą pagal tarptautiniu mastu pripažintas sienas, įskaitant jos teritorinius vandenis“, – pridūrė jis.

Be to, JAV paskelbė sankcijas dviem ukrainiečių separatistams – Aleksejui Naidenkai ir Volodymyrui Vysockiui. Jie prisidėjo organizuojant rinkimus neramiame Rytų Ukrainos regione lapkričio mėnesį. Vašingtonas tą balsavimą vadina „apgaule“.

Tarp gynybos kompanijų, kurioms paskelbtos naujos sankcijos, minimos veiklą Rusijos aneksuotame Kryme vykdančios laivų statybos milžinė „Zelenodolsk“, hidroakustinius prietaisus gaminanti „Okeanpribor“, Rusijos kariuomenę dyzeliniais varikliais aprūpinanti „Zvezda“ ir kariuomenei elektronines dalis tiekianti „Fiolent“.

„Pretekstas įtraukti mūsų tėvynainius į neteisėtus ES sankcijų sąrašus stulbina veidmainiškumu ir cinizmu. Pirmiausia kalbama apie Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) Pasienio tarnybos darbuotojus, kurie tvirtai vykdo savo pareigą ginti mūsų šalies valstybines sienas“, – pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Anot ministerijos, „mūsų pasieniečių „kaltė“ tik ta, kad jie savo ryžtingais veiksmais užkardė Kijevo valdžios 2018 metų lapkričio 25 dieną organizuotą šiurkščią provokaciją Kerčės sąsiaurio rajone“.

„ES tvirtinimai, kad Rusija „pažeidė tarptautinę teisę“ ir be pagrindo panaudojo jėgą, visiškai neatitinka tikrovės. Kaip žinoma, tą dieną du Ukrainos karinio jūrų laivyno laivai su kadriniais SBU (Ukrainos valstybės saugumo) darbuotojais juose pabandė prasiveržti iš Juodosios į Azovo jūrą pažeidžiant taikaus plaukimo Rusijos teritoriniais vandenimis teisę. Jie pavojingai manevravo, sukeldami pavojų normaliam laivų judėjimui, ir kategoriškai atsisakė paklusti rusų pasieniečių reikalavimams“, – sakoma komentare.

Jame pažymima, kad „Rusijos Federacijos jūrų siena buvo pažeista toje vietoje, kuri dar iki Krymo susivienijimo su Rusija 2014 metų kovą buvo Rusijos teritorija“.

„Ukrainiečių karo laivus ir jų įgulas mūsų pasieniečiai sulaikė visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės normų, konstitucijos ir esamų Rusijos Federacijos įstatymų. Ukrainiečių jūreiviai vėliau viešai pripažino provokacinį jiems dalyvaujant suorganizuoto incidento pobūdį“, – nurodo ministerija.

Komentare reiškiamas apgailestavimas, kad „Europos Sąjunga faktiškai solidarizavosi su valdžia Kijeve, „aukštyn kojom“ apvertusioje lapkričio įvykius Kerčės sąsiauryje“.

„Krenta į akis tai, kad šis sprendimas priimtas likus nedaug laiko iki prezidento rinkimų Ukrainoje“, – priduriama jame.