Tai – ne tušti žodžiai. Krepšinis Indianos valstijoje yra mylimiausia sporto šaka, lenkianti visas kitas dėmesiu ir atsidavimu, o tai iliustruoja ir praėjusią savaitę minėta Indianos krepšinio diena.
Vasario 7 ir 8 dienomis surengta šventė buvo didesnė nei trejus ankstesnius metus. Ji truko 27 valandas: prasidėjo ir baigėsi Indianos „Pacers“ rungtynėmis, o tarp jų buvo įterptos šios valstijos universitetų dvikovos, taip pat tiesiogiai transliuotos berniukų ir mergaičių vidurinių mokyklų rungtynės.
Taip – netgi vaikų krepšinio rungtynės Indianoje transliuojamos tiesiogiai.
„Indiana myli krepšinį, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė „Pacers“ vyriausiasis treneris Nate'as McMillanas. – Žmonės čia myli „Pacers“, jie taip pat myli universitetų, vidurinių mokyklų krepšinį. Šį žaidimą jie visada mylėjo. Jiems rūpi netgi jaunimo krepšinis. Koledžo ar vidurinių mokyklų rungtynės sutraukia didžiules minias žiūrovų.
Visada kalbama, kad Indiana yra krepšinio Meka. Žmonės čia supranta ir myli krepšinį.“
Kad krepšinis čia yra svarbus, svarbesnis nei daugelyje kitur Amerikoje, rodo ir tai, kad „Pacers“ namai, „Bankers Life Filedhouse“ arena, yra viena iš nedaugelio NBA, kuri pritaikyta specialiai krepšiniui.
1999 metais Indianapolio centre pastatyta arena žiūrovus pasitinka erdve aikšte, labiau primenančia prekybos centrus, nei krepšinio arenas. Tarsi prekybos centre įsikūrusi ir didžiulė „Pacers“ atributikos parduotuvė, kurioje – viskas, ko gali prireikti krepšinio gerbėjui: nuo marškinėlių ir džemperių iki magnetukų ant šaldytuvo arba auskarų su „Pacers“ logotipu.
Beveik 18 tūkstančių sirgalių talpinančioje arenoje žaidė tiek garsiosios Reggie Millerio laikų komandos, tiek trumpai čia rungtyniavęs Šarūnas Jasikevičius, tiek Paulo George’o vedamos ekipos.
Rungtynių dieną „Pacers“ namų arenoje kunkuliuoja veiksmas – koridoriuose groja orkestras, atributikos parduotuvėje šurmuliuoja pirkėjai, o sirgaliams visur primenama šlovinga komandos praeitis – specialioje vitrinoje išdėlioti „Pacers“ komandos ir žaidėjų laimėtų trofėjų kopijos.
Žiūrovai „Bankers Life Filedhouse“ arenoje sėdi itin arti parketo – priešingai nei daugelyje kitų arenų, čia beveik nežaidžiamas ledo ritulys, todėl sirgalių tribūnos prie aikštės priartėja itin stačiu kampu.
Prieš prasidedant mačui, didžiuliuose, prieš kelis metus atnaujintuose, arenos video kubo ekranuose pirmiausia parodomos komandos legendos – nuo Billy Knighto iki Reggie Millerio. Pastarasis, be abejo, sutinkamas garsiausiais plojimais.
Prasidėjus rungtynėms ši arena skiriasi nuo kitų NBA atmosferų, kadangi čia yra net dvi aktyvių sirgalių tribūnos, palaikančios savo mylimą komandą muzikos instrumentais arba skanduotėmis.
„Čia labai didelės krepšinio tradicijos, – sakė Domantas Sabonis, Indianapolyje žaidžiantis trečią sezoną. – Krepšinis čia yra pirmas sportas, visi žino, visi žaidžia, rungtynėse būna pilnos salės. Čia – labai faina žaisti. Kitose arenose būna tuštesnės salės, o čia visą laiką būna tokia atmosfera, kuri duoda didesnę energiją.“
Indianapolyje 2021 metais bus surengtas ir NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalis. Tai bus tik antras kartas miesto istorijoje, kai jam patikėta tokia atsakomybė – pirmasis buvo 1985 metais.
Iki didžiausios NBA metų šventės „Bankers Life Fieldhouse“ bus atnaujinta. Praėjusiais metais miesto valdžia patvirtino arenos renovacijos planą ir per dvi vasaras – 2020 ir 2021 metų – atnaujinimo darbams bus skirta 360 mln. JAV dolerių. NBA žvaigždės Indianapolyje rinksis atlikus pirmąjį renovacijų etapą.
Dėl darbų arenoje ją laikinai turės palikti Indianos „Fever“ ekipa, vasaromis žaidžianti WNBA pirmenybėse. Ši komanda, beje, taip pat turi lietuviška akcentą – joje žaidė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė.
Lietuviškų akcentų galima rasti ir studentų krepšinyje. Martino Gebeno universitetas, „Notre Dame“, taip pat įsikūręs šioje valstijoje, į šiaurę nuo Indianapolio. Tuo tarpu Egidijaus Mockevičiaus atstovautas Evansvilio universitetas randasi į pietvakarius nuo didžiausio valstijos miesto.
Iš viso Indianos valstijoje yra net 10 pirmajame NCAA divizione žaidžiančių universitetų, iš kurių be abejonės garsiausias – šios valstijos vardu pavadintas universitetas, kurio komandos vardu, „Hoosiers“, neretai apibūdinamas absoliučiai visas Indianos krepšinis.
Neatsiejamas Indianos krepšinio veidas, Larry Birdas, studijavo Indianos universiteto šešėlyje liekančiame Indianos valstybiniame universitete ir su juo buvo nukeliavęs iki NCAA finalo.
L. Birdas taip ir nežaidė „Pacers“, tačiau po to jis buvo šios komandos treneris (2000 metais su „Pacers“ žaidė NBA finale).
Nuo 2003 iki 2017 metų L. Birdas buvo „Pacers“ krepšinio operacijų prezidentas ir, nors dabar oficialių pareigų klube neužima, vis dar turi jame svarų balsą.
L. Birdo pavardė puikuojasi ant kelių simbolinių kamuolių, kabančių ant priešais „Bankers Life Fieldhouse“ esančio pastato sienos. Tai – „St Vincent“ centras, „Pacers“ treniruočių kompleksas, kurio pagrindinę sieną puošia „Pacers“ ir „Fever“ pasižymėjusių žaidėjų sąrašai. Viename iš jų artimiausiu metu atsiras ir D. Sabonio pavardė – lietuvis tapo keturioliktuoju žaidėju „Pacers“ istorijoje, išrinktu į „Visų žvaigždžių“ rungtynes.
J. Miklovo / basketnews.lt nuotr.
D. Sabonis kartu su komandos draugais dieną tarp rungtynių leidžia būtent šioje salėje. Čia surengta oficiali treniruotė, tačiau žaidėjai pamėtyti į krepšį gali ateiti bet kada.
„Kad ir trečią valandą ryto. Yra buvę ir tokių atvejų, – sakė „Pacers“ santykių su žiniasklaida vadovas Davidas Bnneris. – Neklauskite, koks tai žaidėjas, nes manęs tokiu laiku niekas iš lovos neištrauktų.“
„St Vincent“ centras buvo atidarytas 2017 metais, nugriovus anksčiau jo vietoje stovėjusį daugiaaukštį garažą.
Tai – tradicinė šiems NBA laikams treniruočių salė, kurioje – dvi krepšinio aikštelės su keturiais stumdomais ir dviem stacionariais, nuo lubų nuleidžiamais krepšiais.
Dieną, kai „Pacers“ treniruotėje viešėjo „BasketNews.lt“ žurnalistai, darbas vyko prie visų keturių krepšių. D. Sabonis su vienais treneriais dirbo prie vieno krepšio, Mylesas Turneris – prie kito, likę žaidę, pasidaliję į dvi grupeles, prie skirtingų krepšių mėtė tritaškius.
„Pacers“ yra įklimpusi šešių pralaimėjimų serijoje, tačiau nepanašu, kad dėl to nukentėtų komandos atmosfera. Žaidėjai atsipalaidavę siuntė kamuolius į krepšį, lyg maži vaikai džiūgavę pataikę paskutinius metimus, o galiausiai atidžiai klausė trenerio N. McMillano nurodymų.
Penkių aukštų „St Vincent“ centre darbuojasi ir „Pacers“ administracija – čia įsikūrę jų biurai, todėl klubo vadovai visada yra šalia komandos trenerių ir žaidėjų.
Treniruočių centro koridoriuose „Pacers“ primena ir tai, kad yra sudaryta iš įvairių tautų krepšininkų – čia kabo JAV, Nigerijos, Lietuvos, Sakartvelo ir Kanados vėliavos.
Čia pat esančiame „Pacers“ trenerio asistento Billo Bayno kabinete į langą atremti stovi dveji įrėminti marškinėliai – žali D. Sabonio Lietuvos rinktinės ir balti „Emsi“ degalinės, su animuotais D. Saboniu ir Jonu Valančūnu, o po jais lietuviškai užrašyta „ŽUDIKAS“.
B. Baynas Toronte treniravo Valančiūną ir ne kartą lankėsi Lietuvoje, vasaromis individualiai dirbdamas su Valančiūnu ir apsilankydamas jo vardo vaikų stovykloje.
Jis sako skatindavęs Valančiūną būti žudiku aikštelėje – iš šio paraginimo ir atsirado užrašas ant marškinėlių.
Dirbęs su JV, dabar B. Bayno treniruoja D. Sabonį ir jo kabinetas dėl tų dviejų marškinėlių iš pirmo žvilgsnio atrodo tarsi asmeninis Domanto darbo kambarys „St Vincent“ centre.
Domantas Sabonis čia jaučiasi kaip namie. Jam nereikia aiškinti, ką reiškia gyventi dėl krepšinio pakvaišusioje aplinkoje: jis iš tokios kilęs. Pastaruosius trejus metus analogiškoje aplinkoje JAV jis šturmuoja asmenines viršukalnes.
