Anksčiau neįgyvendinama svajone atrodęs kokybiškas nuotolinis mokymasis, kartu gaunant ir diplomą, vis labiau populiarėja ir tobulėja. Individualus mokymosi tempas, praktinių užduočių atlikimas ir atsiskaitymai naudojant naujausias technologijas bei priemones ne tik suteikia komfortabilumą, bet ir duoda daug naudos, tikina tokiu būdu besimokantys studentai.
„Ar teko klausytis paskaitų gurkšnojant kokteilį paplūdimyje? Jausmas tikrai geras“, – sako Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto Nuotolinio mokymosi informacinių technologijų (KTU IF NMIT) absolventas Andrius Astrakovas.
Jis pripažįsta, kad neturint bazinių informacinių technologijų (IT) žinių, jam nepavyko gauti norimos darbo pozicijos, todėl ieškojo būdų, kaip jų įgauti.
„Labai norėjau pakeisti savo pareigas darbe. Sužinojęs apie galimybę derinti darbą su studijomis, galimybę dalyvauti paskaitose būnant namie, studijuoti lanksčiu grafiku ir pasirinkti labiausiai reikalingus modulius, iškart ja susižavėjau. Pagrindinis mano lūkestis buvo įgauti IT žinių, ypač duomenų bazių srityje, per kiek įmanoma trumpesnį laiką“, – prisimena sėkmingai magistro studijas nuotoliniu būdu baigęs A. Astrakovas.
Istorija skaičiuoja beveik tris šimtmečius
Pasirodo, nuotolinio mokymosi istorija jau pakankamai ilga. Nuo jo atsiradimo ir per visą jo vystymosi eigą toks mokymasis, šiandien dar vadinamas elektroniniu ar internetiniu, išsiplėtė labai stipriai. Tai, kas prasidėjo 1728 m., kai Bostone, JAV Masačiusetso valstijoje buvo pasiūlytas pirmasis nuotolinio mokymosi kursas, išaugo į 165 mlrd. JAV dolerių rinką (2015 m. duomenimis). Prognozuojama, kad iki 2022 m. jos dydis sieks net 243,8 JAV dolerių.
Viena seniausių nuotolinio mokymosi formų, jau nuo 1840 m. žinoma Europoje – mokymosi kursas susirašinėjant, įsteigtas Didžiojoje Britanijoje. Lietuvoje tokio mokymosi pavyzdys yra fizikos mokykla „Fotonas“, įkurta 1972 m., kurioje mokymas taip pat vyksta korespondenciniu būdu.
Praėjusiame šimtmetyje nuotolinis mokymasis taip pat vyko per radiją, kiek vėliau ir per televiziją. 1969 m. atsiradus internetui, nuotolinis mokymasis pamažu pradėjo vystytis ir į kitas formas: universitetai iš pradžių pradėjo siūlyti internetinius kursus studentams, norintiems studijuoti per atstumą, vėliau kuriamos laipsnį suteikiančios ištisos studijų programos.
Šiais laikais nuotolinis mokymas paprastai suprantamas kaip mokymasis per internetą ar panaudojant vietinius kompiuterinius tinklus. 2003 m. daugiau nei trys ketvirtadaliai visų aukštojo mokslo įstaigų siūlė įvairius internetinius kursus, o 2014 m. net 98 proc. valstybinių aukštųjų mokyklų pasaulyje sudarė sąlygas studijuoti per atstumą. Statistika rodo, kad 2016 m. galimybe mokytis nuotoliniu būdu naudojosi 5,8 mln. studentų. Šie skaičiai tik įrodo nuolatinį nuotolinio mokymosi populiarumo augimą.
„Nuotolinis mokymasis įgyja vis daugiau įtakos ir yra pripažįstamas kaip teisėtas ir kartu itin patogus būdas įgyti kokybišką išsilavinimą“, – teigia vienas iš „LearnDash“ įmonės, kuriančios (ir parduodančios) internetinius kursus, įkūrėjų, jos generalinis direktorius Justin Ferriman.
Nuolatinio mokymosi svarba
Nuotolinės studijų programos nėra naujovė universitetinėse studijose, tačiau šis mokymosi būdas populiarėja. Vis daugiau aukštųjų mokyklų siūlo skirtingas nuotolinio mokymosi galimybes. Pvz., Oksfordo universiteto tęstinio mokymo departamentas (angl. Departament for Continuing Education) siūlo daugiau
nei 90 internetinių ir nuotolinio mokymosi kursų įvairiuose studijų kryptyse, kai kurie jų suteikiantys ir universiteto kvalifikacinį laipsnį. Oksforfo universiteto studentai – iš daugiau nei 120 pasaulio šalių.
„Daug mūsų universiteto tarptautinių studentų mokosi internetinių kursų pagalba, kai kurie studentai renkasi bakalauro, magistro ar net daktaro laipsnį suteikiančias studijų programas, kurios specialiai rengiamos esantiems toli nuo Oksfordo universiteto“, – rašoma universiteto tinklapyje.
Be to, šiais laikais mažėjant studentų skaičiui, kai jauni žmonės skuba pradėti savo karjerą, nuotolinės studijų programos, skirtingi kursai yra puikus būdas pritraukti užimtus ar užsienio šalyse gyvenančius žmones.
„Studijos nuotoliniu būdu populiarėja. Matoma ir tai, kad studentams vis lengviau studijuoti nuotoliniu būdu, be to, jie patys vis dažniau ieško galimybių, t. y., studijų programų, kuriose galėtų studijuoti nuotoliniu būdu“, – sako KTU IF Nuotolinio mokymosi informacinių technologijų (NMIT) magistrantūros studijų programos vadovas Ramūnas Kubiliūnas.
Jis pastebi, kad dažnai po bakalauro studijų studentai jau būna sukaupę daug patirties darbe ar studijose, todėl mano, kad tęsti studijas netikslinga. Tačiau R. Kubiliūnas teigia, kad šiuolaikinėje rinkoje savo žinias ir įgūdžius tobulinti būtina nuolat.
„Ypač svarbu suprasti informacines technologijas, juk technologijos dabar yra visur“, – sako jis.
Pavyzdžiui, NMIT studijos organizuojamos taip, kad studentas galėtų pats pasirinkti, kaip studijuoti: nutolus ar atvykus, sinchroniškai (realiu laiku) ar asinchroniškai. Tai – vadinamosios multidimensinės studijos.
„Iš pradžių gana keista dalyvauti paskaitose esant bet kurioje vietoje, kur yra kompiuteris su internetu. Ir galima įžvelgti daugybę būdų, kaip „apeiti“ dalyvavimą paskaitose. Tačiau kaip galima nedalyvauti paskaitoje, jei sudarytos visos sąlygos: paskaitoje gali dalyvauti būdamas išvykęs į komandiruotę ar net poilsinėje kelionėje“, – pasakoja šios studijų programos KTU absolventė Modesta Povilaitienė.
Tai nėra tiesiog savarankiškas mokymasis
Dauguma įsivaizduoja, kad studijos nuotoliniu būdu – tiesiog savarankiškas mokymasis namuose be tiesioginio bendravimo su dėstytojais ar kitais bendrakursiais, tačiau šiuolaikiniai mokymosi metodai leidžia pasijusti tikru studentu net ir studijuojant tokiu būdu.
„Studijų metu būdavome visiškai įtraukti į studijų procesą: tiesioginės paskaitos, konsultacijos, bendravimas, netgi tiesioginės diskusijos ir darbas grupėse. O jei dėl tam tikrų priežasčių nepavykdavo sudalyvauti, vaizdo įrašų pagalba viską galėdavome peržiūrėti vėliau“, – sako NMIT absolventė Aušra Urbaitytė.
Kaip privalumą ji įvardija ir tai, jog ir nedalyvavus paskaitose, vėliau peržiūrint vaizdo įrašą, vis tiek tekdavo įsitraukti į paskaitą: norint pažiūrėti visą vaizdo įrašą, reikėdavo atsakyti į paskaitos metu buvusios diskusijos klausimus. „Taip sudaromos sąlygos dalyvauti studijų procese visiems atskirtiems laike ir erdvėje“, – įsitikinusi A. Urbaitytė.
Pasak Vokietijoje IT mokytoju dirbančio Roberto Lendraičio, KTU magistro diplomą taip pat įgijusio nuotoliniu būdu, argumentų, kodėl verta rinktis būtent tokias studijas yra daug: studentas nepririšamas prie rutinos tarp universiteto sienų, gali mokymosi procesą adaptuoti sau, tačiau nesijausti vienišas ir paliktas žinių „platybėse“ dėka dėstytojų kompetencijos ir šiuolaikinių mokymosi būdų.
Be to, studentai vieningai sutinka, kad šiuolaikinio nuotolinio mokymosi procesas – itin pažangus. Ir nors studijos vyksta nuotoliniu būdu, tačiau atotrūkis tarp tradiciniu būdu – auditorijoje besimokančių studentų ir besimokančių nuotoliniu būdu – nedidelis.
