Nuo penktadienio visuose šalies centriniuose, taip pat Druskininkų ir Palangos paštuose siuntos bus antspauduojamos specialiais šventiniais kalėdiniais spaudais.

„Iki Kalėdų lieka mažiau nei mėnuo, todėl raginame suskubti pagalvoti apie sveikinimus artimiesiems. Kuo anksčiau išsiųsime laiškus, atvirlaiškius ir siuntinius, tuo būsime tikresni, kad jie iki Kalėdų spės pasiekti adresatus“, – sako Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė.

Lietuvoje siunčiamą siuntą rekomenduojama išsiųsti ne vėliau kaip iki gruodžio 16 dienos. Planuojantiesiems dovanas siųsti į užsienį, ypač į tolimąsias šalis, patariama jau dabar suskubti į paštus ir išsiųsti siuntas iki savaitės pabaigos.

I. Dundulienė primena, kad kalėdiniu laikotarpiu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio paštuose ženkliai padidėja pašto siuntų srautai. „Be to, žiemą dėl prastų oro sąlygų, kai siaučiant pūgoms negali pakilti lėktuvai ar užpustomi keliai, gali vėluoti siuntų pristatymas. Tad nelaukime paskutinės minutės ir šventines dovanas išsiųskime kuo anksčiau“, – pataria I. Dundulienė.

Šiemet šventiniu laikotarpiu atvirlaiškius, laiškus ir siuntinius galima paženklinti neįprastais, pirmąkart Lietuvos filatelijos istorijoje išleistais kvapiaisiais pašto ženklais.

Nuo gruodžio 1 dienos Lietuvoje siunčiamos ar iš Lietuvos į užsienį iškeliaujančios pašto siuntos bus ženklinamos šventiniais „Kalėdų pašto“ spaudais. Laiškai ir siuntos iki 2018 metų sausio 7 dienos bus antspauduojami 12-oje paštų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Utenos, Tauragės, Telšių centriniuose bei Druskininkų ir Palangos paštuose.

Kalėdos – didžiausias metų darbymetis

Prieškalėdiniu laikotarpiu Lietuvos paštas skaičiuoja beveik perpus išaugusius gaunamų ir daugiau nei penktadaliu – siunčiamų pašto siuntų srautas.

„Šiuo šventiniu laikotarpiu paštu keliauja ne tik kalėdinės dovanos, bet ir elektroninėse parduotuvėse įsigyti pirkiniai. Lietuviai įprato kalėdines dovanas pirkti internetu“, – pažymi I. Dundulienė.

Iš Lietuvos siuntos daugiausia keliauja į gausias lietuvių emigrantų bendruomenes turinčias šalis: Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Jungtines Amerikos Valstijas bei kaimyninę Latviją.

Daugiausia pašto siuntų gaunama iš Kinijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Vokietijos.

Jei pašto dėžutės nėra arba ji netvarkinga, mes neturime kur įdėti laiško ar prenumeruojamo leidinio, kitaip korespondencijos klientas gali negauti arba gali būti pažeistas konfidencialumas, LRT RADIJUI sako "Lietuvos pašto" Pašto tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė. „Todėl skelbiame neįprastą konkursą: kviečiame fotografuoti tas neįprastas arba prastas, netinkamas pašto dėžutes ir nuotraukas siųsti mums. Įdomiausių nuotraukų savininkams padovanosime pašto dėžutę, kurią jie galės pasikabinti savo kieme, padovanoti kaimynui ar net nuotraukoje užfiksuotos dėžutės savininkui“, – kviečia Lietuvos pašto atstovė.

– Šiuo metu Lietuvoje registruota daugiau nei 1,9 mln. adresų, tačiau, "Lietuvos pašto" duomenimis, kas penktas adresatas turi netvarkingą pašto dėžutę arba visai jos neturi. Kas ir kaip turi įsirengti pašto dėžutę?

– Kur turi būti įrengtos pašto dėžutės, numato Lietuvos Respublikos pašto įstatymas. Daugiabučiuose jos kabinamos kiekvienoje laiptinėje, ne aukščiau kaip antrame aukšte. Žinoma, ant kiekvienos dėžutės turi būti nurodytas buto numeris. Įmonės ir organizacijos jas turi įsirengti prie pagrindinio įėjimo ir ant dėžutės nurodyti savo pavadinimą. O individualių namų ar sodų bendrijose esančių namų savininkai dėžutes turi įsirengti prie įėjimo į sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų, tvorų ar stovelių.

– Ar žmogus gali pats nusipirkti dėžutę ir pasikabinti?

– Žinoma – jei pakabinsite ne aukščiau kaip antrame aukšte ir susitarsite su kaimynais dėl pakabinimo vietos. Bet siūlyčiau susitarti su kaimynais ir pasikabinti naują dėžučių bloką. Taip atrodys tvarkingiau.

– Kaip laiškininkas elgiasi, kai neranda pašto dėžutės arba ji sugadinta, be spynelės?

– Jei dėžutės nėra, mes neturime kur įdėti laiško ar prenumeruojamo leidinio. Jei dėžutė netvarkinga, išlaužtos durelės, mes taip pat nepaliekame, nes korespondenciją ar leidinį gali pasisavinti kiti. Tokiu atveju gali kilti konfliktas – klientas negaus laiško ar leidinio, o mes būsime neužtikrinę susirašinėjimo konfidencialumo.

– Jūsų pranešime parašyta, kad, pavyzdžiui, pašto dėžutėmis tapo net seni nenaudojami lagaminai, mikrobangų krosnelės, pintinės, auliniai batai. Gali sakyti, kad žmonės originalūs.

– Tikrai originalūs. Mes kiekvienais metais kviečiame gyventojus pasikabinti tvarkingas arba apskritai įsigyti pašto dėžutes. O šiais metais skelbiame neįprastą konkursą: kviečiame fotografuoti tas neįprastas arba prastas, netinkamas pašto dėžutes ir nuotraukas siųsti mums. Įdomiausių nuotraukų savininkams padovanosime pašto dėžutę, kurią jie galės pasikabinti savo kieme, padovanoti kaimynui ar net nuotraukoje užfiksuotos dėžutės savininkui.

– Manote, kad atsiras žmonių, kurie dalyvaus tokiame konkurse?

– Manau, kad atsiras, nes ne tik mūsų laiškininkai kiekvieną darbo dieną randa tokių dėžučių ir negali užtikrinti kokybiško pristatymo, bet ir sulūžusios, surūdijusios ar įmantriai sukonstruotos dėžutės tikrai nepuošia aplinkos.

– Šiais laikais žmonės daug gauna korespondencijos, pranešimų, laiškų?

– Laiškų skaičius po truputį mažėja, nes nugali elektroninės bendravimo priemonės. Bet, žinoma, mes jų turime, pavyzdžiui, prenumeruojami leidiniai. O dabar, artėjant Kalėdų laikotarpiui, labai prašome gyventojų suskubti ir susitvarkyti arba įsirengti tvarkingas pašto dėžutes, nes tuo metu labai išauga laiškų ir siuntų skaičius, o mes norime, kad siuntos adresatus pasiektų saugiai ir kokybiškai.

– Dažnai problema – perpildytos pašto dėžutės, į kurias primetama nereikalingų reklamų. Ar įmanoma reklaminių skelbimų atisakyti?

– Galima ant pašto dėžutės užklijuoti lipduką ar šiaip užrašyti, kad reklama nepageidaujama. Neadresuotą reklamą platina ne tik mūsų laiškininkai, bet ir kitos įmonės, tačiau yra numatyta, kad jei ant pašto dėžutės yra toks užrašas, reklamos dėti negalima.

– O jei vis tiek meta?

– Jei meta vis tiek, tai – vartotojų teisių pažeidimas. Tada galima kreiptis ten, kur nustatyta.

– Kaip dalyvauti pašto dėžučių nuotraukų konkurse?

– Neįprastų, prastų, įmantrių dėžučių konkurse galima dalyvauti fotografuojant tokias dėžutes. Šias nuotraukas reikia siųsti mums iki spalio 30 dienos el. paštu facebook@post.lt arba tiesiog į Lietuvos pašto „Facebook“ paskyrą.

Daugiau kaip 800 įvairių prekyviečių ir paslaugų teikimo vietų Vilniuje ir kituose didmiesčiuose − tiek jų per vieną mėnesį pažymėjo pirkėjai specialioje programėlėje norėdami jose atsiskaityti ne tik grynaisiais pinigais, bet ir turimomis mokėjimo kortelėmis. Dažniausiai galimybės už paslaugas ir pirkinius mokėti negrynaisiais pinigais pasigendama pašto skyriuose ir Gariūnų turgavietėje.

Tokius poreikius atskleidė SEB banko įgyvendinama iniciatyva „Moku kortele“, skatinanti gyventojus žymėti prekybos ir paslaugų vietas, kur dar nėra galimybės atsiskaityti bankų kortelėmis. Per vieną mėnesį iniciatyvoje dalyvavo daugiau kaip 1 800 žmonių. Kas penktas jų nurodė, kad atsiskaityti mokėjimo kortele labiausiai norėtų pašte ir Gariūnuose.

„Lietuvoje mokėjimo kortelių infrastruktūra plečiama gana sparčiai. Vis daugiau smulkesnių prekybininkų, įvairesnių paslaugų teikėjų įvertina klientų norą už perkamą prekę ar paslaugą mokėti banko kortele. Tai skatina ir verslininkų tarpusavio konkurencija, ir pirkėjų įpročiai. Matome, kad per pastaruosius dvejus metus atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičius ir vertė padidėjo bene ketvirtadaliu. Tai rodo, kad lietuviai vis dažniau linkę mokėti negrynaisiais pinigais“, − sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Pasak V. Doveikos, jau yra prekybininkų iš Gariūnų verslo parko, kuriems bankas pasiūlė trims mėnesiams nemokamai išmėginti mokėjimo kortelių turėtojų aptarnavimo paslaugą, taip pat didinti skaitytuvų skaičių artimiausiu laiku ketina ir Lietuvos paštas.

„Nors daugelis mūsų klientų atsiskaitydami teikia pirmenybę gryniesiems pinigams, jaučiame atsiskaityti banko kortelėmis poreikį ir stengiamės į jį atsižvelgti. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 700 pašto skyrių iš kurių 72-uose galima atsiskaityti banko kortelėmis, o kai kuriuose − ir pasiimti grynųjų pinigų. Artimiausiu metu didinsime kortelių skaitytuvų skaičių ir stengsimės, kad klientai turėtų kuo daugiau galimybių atsiskaityti banko kortelėmis. Tikimės, kad šią plėtrą paskatins ir bankų siūlomos lankstesnės atsiskaitymų kortelėmis sąlygos“, − teigia Lietuvos pašto tinklo vadovė Inga Dundulienė.

SEB banko duomenimis, susidomėjimas mokėjimo kortelių skaitytuvais Lietuvoje smarkiai išauga atėjus vasarai, kadangi tokia paslauga naudojasi ir sezoniniai prekybininkai, ypač dirbantys šalies kurortuose. „Mokėjimo kortelių skaitytuvai šiandien labai ištobulėję − jų yra bevielių, nedidelių, tad juos patogu naudoti ir lauko prekybos sąlygomis. Be to, sezoniniai prekybininkai orientuojasi ir į užsienio turistus, o jie kur kas labiau įpratę mokėti bankų kortelėmis“, − sako V. Doveika.

Klientų nuomone, be pašto skyrių ir Gariūnų prekyvietės, mokėti banko kortele jie rinktųsi ir smulkesnių gamintojų ar prekybininkų parduotuves, todėl tarp jų žymimų vietų yra ir grožio salonų, konkrečių kavinių, barų ir kepyklėlių, taip pat sporto ir laisvalaikio paslaugas teikiančių įstaigų.

Lietuvos paštas skaičiuoja, kad per pirmąjį valiutos keitimo mėnesį paštuose surinkta beveik 700 mln. Lt, arba 200 mln. Eur. Daugiausia valiutos buvo pakeista sausio 5–9 dienomis, kai kasdien vidutiniškai paštuose buvo surenkama apie 54 mln. Lt.

„Kaip ir prognozavome, didžiausias klientų, norinčių neatlygintinai paštuose išsikeisti litus į eurus, srautas buvo pirmomis sausio savaitėmis. Šiuo metu valiutos keitimo apimtis ir klientų srautai gerokai sumažėję, palyginti su pirmomis sausio dienomis“, – teigė Lietuvos pašto Pašto tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.

Pasak I. Dundulienės, aktyviausiai valiuta keičiama buvo Kauno, Panevėžio, Alytaus, Utenos centriniuose paštuose, taip pat Jonavos, Kretingos, Garliavos, Vilkaviškio paštuose.

Nemokamai išsikeisti valiutą 330-yje paštų ir dalyje kredito unijų bus galima iki kovo 1 dienos. Komerciniuose bankuose valiuta neatlygintinai keičiama iki birželio 30 d., o Lietuvos banko skyriuose – neribotą laiką.

Lietuvos paštas primena, kad namuose ar kitose vietose valiuta nėra keičiama, todėl įspėja gyventojus saugotis sukčių. Kilus įtarimų, kad gyventojas buvo apgautas, prašome kreiptis į policiją arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

330-yje Lietuvos paštų, kur nuo naujųjų metų bus keičiami litai į eurus, gyventojai jau gali įsigyti visuomenei skirtų pažintinių lietuviškų eurų monetų rinkinių. 11,59 euro rinkinys parduodamas už 40 Lt (11,58 Eur). Pažintiniai lietuviškų eurų monetų rinkiniai paštuose bus platinami visą gruodžio mėnesį, iki Lietuvai pereinant prie naujosios valiutos 2015 metų sausio 1-ąją.

Rinkinį sudaro 23 lietuviškos Vyčiu paženklintos eurų monetos: po tris 1, 2, 10, 20, 50 euro centų ir 1 bei 2 eurų monetas, taip pat po dvi 5 euro centų monetas.

„Gyventojams, kurie nekantrauja susipažinti su naująją mūsų šalies valiuta dar iki jai tampant visaverte atsiskaitymo priemone, dabar tereikia apsilankyti rinkinius parduodančiame pašte. Nors lietuviškų eurų monetų rinkiniais itin domisi kolekcininkai, neabejojame, kad jie taps puikia pažintine priemone visai visuomenei ir padės sklandžiai pereiti prie naujosios valiutos“, ‒ pažymėjo Lietuvos pašto Pašto tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.

I. Dundulienė atkreipia dėmesį, kad visuomenei skirti lietuviškų eurų monetų rinkiniai platinami tik fiziniams asmenims ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vienu kartu vienas asmuo gali įsigyti iki 5 pažintinių rinkinių.

Pažintinius rinkinius platina 330 Lietuvos paštų. Šiuose paštuose nuo kitų metų sausio litai gyventojams bus nemokamai keičiami į eurus. Gyventojai nuo 2015 m. sausio pradžios nemokamai išsikeisti valiutą paštuose galės 60 kalendorinių dienų.

Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą turinti bendrovė šalyje. Lietuvos paštas teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.

Vilniaus miesto viešojo transporto elektroninį bilietą – vilniečio kortelę – nuo šiol galima įsigyti ir papildyti visuose Vilniaus miesto paštuose.

„Vienas iš pagrindinių Lietuvos pašto tikslų yra tapti vieta, kur gyventojai galėtų naudotis kasdieninėmis paslaugomis. Džiugu, jog nuo šiol vilniečiai paštus galės atrasti ir kaip viešojo transporto elektroninių bilietų pardavimo kanalą“, – sakė Lietuvos pašto Pašto tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.

Pasak I. Dundulienės, Lietuvos paštas turi vieną tankiausių paslaugų teikimo vietų tinklų Vilniuje. Jau dabar vilniečio kortelę įsigyti ir papildyti galima 47-iuose sostinės paštuose. Netrukus vilniečio kortelę pildyti bus galima ir visuose 42-iejuose Vilniuje veikiančiuose finansinių paslaugų „PayPost“ skyriuose.

Paštuose vilniečio kortelė kainuos 4 litus. Papildyti viešojo transporto elektroninį bilietą galima tiek pageidaujama pinigų suma, tiek kelionės viešuoju transportu bilietais.

Jeigu keleiviui taikoma važiavimo viešuoju transportu nuolaida, pirmą kartą pildant bilietą pašto ar „PayPost“ skyriaus darbuotojui būtina nurodyti, kokia nuolaida turi būti pritaikyta. Kitą kartą pildant bilietą nuolaida bus taikoma automatiškai.

Nauji bilietai aktyvinami kortelę plokščiąja puse pridėjus prie geltonos spalvos komposterio, esančio viešojo transporto priemonėje – autobuse ar troleibuse.