Anot jos, šiemet iškilmingiausiai progai skirtų suknelių išskirtinumas – aptemptas siluetas ir karališkos pirštinaitės. Šių ir kitų retro laikotarpio akcentų yra kupina ir naujoji jos kolekcija.

„Kūrėme atskirą retro suknelių ir prie jų priderinto viso įvaizdžio liniją. Tai tapo galimybe iš dabartinių perspektyvų įvertinti vieną žaviausių mados laikotarpių, kuris būsimas nuotakas keri lyg įspūdingas reginys“, – sako I. Rutkauskaitė-Naujokė.

            Ingrida Rutkauskaitė-Naujokė, G. Kutkevičiūtės nuotr.

Dizainerė pastebi, kad mada žavi tuo, kad nuolat kinta: kas aktualu šiandien, rytoj gali atrodyti beviltiškai pasenę, o visai nemadingas drabužis po metų vėl gali kabėti pirmoje drabužinės eilėje. Todėl, jos nuomone, nieko keista, kad mūsų mamų ar senelių pamėgtos formos, aksesuarai ir spalvos vėl madingos.

„Tiesa, kūrėjai jų nekopijuota, o savitai patobulina, įneša šiuolaikišką požiūrį“, – kalba dizainerė.

Ji primena, kad žodis „retro“, išverstas iš lotynų kalbos, reiškia viską, kas susiję su praeitimi: ir kas buvo populiaru prieš 60 ir ką mados gerbėjai vertino vos prieš 20 metų.

Retro stiliaus, kuriam būdingos ir lanksčios linijos, pradžia laikomas 7-asis dešimtmetis, kai į madą grįžo Art nouveau meno kryptis, susiformavusi XIX a. pabaigoje.

„Akivaizdu, kad svarbiausias metų šventes sutiksime nedideliuose artimiausių žmonių būreliuose, o tiems, kurių negalėsime apkabinti, siūsime virtualius sveikinimus. Na, o kad šventinė nuotaika vis tik rusentų mūsų širdyse, nepamirškime puoštis“, – ragino kūrėja.

Jos naujuosius darbus įkvėpė karantinas ir siekis, kad neatsiejamu pastarųjų metų atributas – laisvalaikio kostiumas – „suskambėtų“ kitaip, netikėtai.

„Man metų pabaiga visada yra tarsi vyšnaitė ant torto. Ji – kaip akcentas, žymintis pradėtų darbų pabaigą ir naujų idėjų gimimą“, – sakė pašnekovė.

Jau gerą dešimtmetį Ingrida metų sandūroje pildo savo tikslų sąrašą. Kartais jie aprašyti lyg dienoraštyje, o kartais būna sužymėti skaičiais.

„Nauji darbai – nauji džiaugsmai“, – toks yra mano šūkis metams. Iš penkiolikos 2020-iems numatytų darbų įgyvendinau praktiškai pusę, bet dalis jų buvo labai dideli ir net neapčiuopiami, tarkim vienas iš jų – „Gyventi gausoje ir kuo daugiau šioje akimirkoje“, kitas –„Sukurti lininių rūbų kolekciją“. Beje, ji ne tik tapo kūnu, bet ir sulaukė dėmesio. O siekiai, kurių neįgyvendinau... Tai – sportuoti kiekvieną dieną, nesvarbu, kas benutiktų, ir pasikeisti savo aprangos stilių –daugiau vilkėti suknelių nei kelnių“,  – su šypsena sakė kūrėja.

Gruodį ji stengiasi atiduoti visas skolas ar išpildyti kitiems duotus pažadus ir naujuosius pradėti nuo tuščio lapo.

„Šįmet kai ką padariau ir neįprastai – namus šventėms papuošiau dar lapkričio pabaigoje. Labai norėjosi kalėdinės nuotaikos, juolab, kad stengiamės iš namų išeiti tik esant būtinybei“, – sakė Ingrida.

Nors šįmet prie Šv. Kūčių stalo rinksis tik jos šeima, džiaugsmo ir juoko turėtų netrūkti.

„Maži vaikai sukuria emociją, nes jiems yra svarbesnių dalykų nei karantinas“, – šypsosi dizainerė.

I. Rutkauskaitė - Naujokė teigia, kad moterys visais laikais stengdavosi atrodyti gražiai ir ypatingai savo vestuvių dieną. Skyrėsi tik jas supanti aplinka ir požiūris į madą.

„Pirmasis nuotakos įvaizdis mane visiškai perkėlė 100 metų atgal, pati įsijaučiau į to laikotarpio nuotakos būseną, nuotaiką, madų suvokimą. 1918 metų nuotakos stilius nekaltas, konservatyvus ir sukaustytas. Tuo metu žmonės nenoriai reiškė savo jausmus. Tai atsispindi ir to laikotarpio nuotraukose, kuriose jaunavedžiai atrodo šalti, rimti, nusiminę. Kukliame kambarėlyje vestuvių ceremonijos laukianti nuotaka vilki stambaus rašto nėriniais dekoruotą suknelę, didžioji jos kūno dalis pridengta, o galvą puošia ilgas, karoliukais dabintas nuometas. Šukuosena paprasta, o makiažas ryškus - sodrios spalvos lūpos, ryškios akys ir antakiai. Įvaizdį dar labiau sustiprina ir unikali Marijos bei Jurgio Šlapelių muziejaus aplinka, atkurianti autentišką to meto atmosferą ir nuotaiką,” – sakė dizainerė.

Dizainerė pastebi, kad šių dienų nuotaka kaip ir nepriklausoma Lietuva yra laisva, nesuvaržyta. Pasak jos, vestuvinę suknelę vilkinti moteris yra drąsi, nebijanti demonstruoti savo emocijų, parodyti nuogą kūną. Ji atrodo taip, kaip nori. Svarbiausia, kad patiktų pati sau.

Tokios nuotakos stilius yra atviras, maištaujantis nusistovėjusioms taisyklėms, bet tuo pačiu elegantiškas. Daugiau dėmesio skiriama plaukams, o veido bruožus pabrėžia natūraliai atrodantis makiažas. Šių dienų fatališkos ir nepriklausomos nuotakos įvaizdžiui įrėminti pasirinkta moderni, urbanistinė VGTU „LinkMenų fabriko” aplinka, rašoma pranešime spaudai.

Dizainerė Ingrida teigia, kad šiuo dviejų nuotakų įvaizdžio palyginimu ji norėjo iliustruoti, kaip skiriasi žmonių požiūris į juos pačius ir į madą nepriklausomoje Lietuvoje ir kaip visa tai atrodo šiandien, kai esame laisvi nuo bet kokios priespaudos. „Šis projektas išskirtinai palietė mano širdį, nes buvo be galo įdomu tyrinėti tarpukario madas bei manieras, ieškoti kontrastų tarp anų laikų ir dabarties bei visa tai įamžinti fotografijose,” - rezultatu džiaugėsi ir fotografė D. Rudžinskaitė.

Apibendrindama praeities ir dabarties nuotakos įvaizdžius, dizainerė I. Rutkauskaitė - Naujokė pataria šių dienų nuotakoms neklausyti aplinkinių nuomonės, o kurti tokį įvaizdį, apie kokį jos svajoja nuo mažų dienų. „Per savo šventę būkite tuo, kuo norite būti ir atrodykite taip, kaip jums patinka! Šiandien mes esame nepriklausomos, kaip ir mūsų valstybė, todėl būkime laisvos savo siela, savo širdimi ir džiaukimės tuo, ką turime, nes tik tada kai jaučiamės gerai, atrodome gerai! Kad ir kokie metai bus, suknelės keisis, įvaizdžiai keisis, tačiau viena, visuomet išliks madoje - tai meilė”, – kalbėjo dizainerė.