„Pompos kompensavimo tvarką, Valstybinės ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, numatyta ir suplanuota keisti, nuimant amžiaus apribojimą“, – teigė Julijanas Gališanskis.

Anot jo, tam numatyta 4,4 mln. eurų. Ministerija planuoja, kad naujas teisinis pompų kompensavimo reguliavimas įsigalios antrąjį kitų metų ketvirtį.

Šiuo metu insulino pompos yra skiriamos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, sergantiems I tipo cukriniu diabetu: vaikams, asmenims iki 24 metų, nėščiosioms ir planuojančioms pastoti moterims, kitiems pacientams.

Tuo metu insulino pompų keičiamųjų dalių komplektas vyresniems nei 24 metų žmonėms kompensuojamas nuo šių metų liepos, įsigaliojus Sveikatos apsaugos ministro įsakymui.

Tokį sprendimą Arūnas Dulkys priėmė, ministerijai nuo pernai kovo bylinėjantis su pacientu, ginčijusiu iki tol galiojančią tvarką kaip diskriminacinę, nes keičiamąsias dalis jis turėjo įsigyti už savo lėšas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas rugsėjį konstatavo, kad iki tol galiojęs įsakymas prieštaravo aukštesnės galios teisės aktams.

Cukriniu diabetu sergančiam pacientui iš SAM priteista beveik 4,4 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti, taip pat 800 eurų bylinėjimosi išlaidų. Vis dėlto po sprendimo abi šalys kreipėsi į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

SAM įsipareigojo atlyginti pareiškėjui maždaug 3,2 tūkst. eurų turtinę žalą, o abi šalys – nereikšti viena kitai jokių pretenzijų, susijusių su šioje byloje patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.

Teismas šią taikos sutartį patvirtino, o administracinę bylą nutraukė.

Parkinsono fondo leidinyje „Nature Partner Journals“ paskelbtas realaus stebėjimo tyrimas, kuriame dalyvavo 110 pacientų, gydytų Paryžiaus Pitie-Salpetriere ligoninėje.

Antroji po Alzheimerio ligos labiausiai paplitusi neurodegeneracinė liga, Parkinsono liga kartais gydoma vaistu apomorfinu, siekiant sumažinti tokius simptomus kaip drebulys, sustingimas ar judesių lėtumas.

Jis padeda pakeisti dopaminą, kurio paprastai trūksta Parkinsono liga sergantiems pacientams, tačiau vartojamas per burną gali sukelti dopamino padidėjimą ir sumažėjimą, dėl kurio gali atsirasti diskinezija ar raumenų spazmai.

„Tokiems pacientams nuolatinis vaistų tiekimas yra geras variantas“, – naujienų agentūrai AFP sakė tyrimo bendraautoris neurologas Emmanuelis Flamandas-Roze.

Atsitiktinių imčių, placebu kontroliuojamas Parkinsono liga sergančių pacientų tyrimas 23 Europos ligoninėse jau 2018 metais parodė, kad vaistai, vartojami naudojant prietaisą, sutrumpina „nedarbo laiką“, t. y. laikotarpį, kai, pasibaigus vaistų veikimui, simptomai pablogėja.

E. Flamandas-Roze lygina šį prietaisą su insulino pompa – maždaug pranešimų gaviklio dydžio, ji nešiojama ant kūno ir reguliuoja insulino tiekimą per mažą vamzdelį, įkištą po oda.

Jį galima nešioti visą parą arba tiesiog dienos metu, kišenėje, dirže ar ant kaklo, ir jis automatiškai reguliuoja vaistų tiekimą.

„Sergant cukriniu diabetu, cukraus kiekis kraujyje yra per didelis ir mes jį mažiname, – sakė jis. – Sergant Parkinsono liga, yra per mažai dopamino ir reikia nuolat tiekti jo atitikmenį“.

„Jūsų būklė priartėja prie to, kas vyksta natūraliai, – pridūrė jis. – Tačiau gydymas vis dėlto nestabdo ligos progresavimo, o tik slopina simptomus“.

Parkinsono ligai progresuojant, vis labiau paveikiamas gebėjimas judėti, pažintinė funkcija, gali netgi atsirasti demencija.

Parkinsono fondo skaičiavimais, visame pasaulyje šia liga serga apie 10 mln. žmonių.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja, kad šiems metams iš PSDF biudžeto insulino pompų nuomai yra skirta 1 mln. eurų. Jų nuoma pradėta kompensuoti nuo liepos, jos kompensuojamos 100 procentų.

„Anksčiau cukriniu diabetu sergantiems žmonėms PSDF lėšomis buvo kompensuojamos insulino pompų keičiamosios dalys, bet ne pačios pompos. Tai buvo nemenka finansinė našta pacientams, kurių ligos gydymui namuose šios brangios priemonės yra gyvybiškai svarbios. Nuo šiol žmonės, neišgalėję savo lėšomis įsigyti ar išsinuomoti insulino pompų, gali pasinaudoti valstybės pagalba ir pagerinti savo gyvenimo kokybę“, – pranešime spaudai teigia VLK Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

VLK primena, kad gydymas insulino pompa skiriamas I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams: žmonėms iki 24 metų, vaikams, nėščiosioms ir planuojančioms pastoti moterims (skiriama iki 1 metų laikotarpiui, kai diabetas yra nekontroliuojamas).

Insulino pompų nuomos išlaidos kompensuojamos tiems privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems žmonėms, kuriems jos yra būtinos sveikatos priežiūrai namuose. Tai sprendžia gydytojų konsiliumas.

Žmonėms, norintiems išsinuomoti insulino pompą, reikia kreiptis į įmonę, turinčią sutartį su VLK dėl medicinos prietaisų, būtinų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimo. Įmonė su pacientu pasirašys sutartį dėl insulino pompos išdavimo, garantinio aptarnavimo, nuolatinės priežiūros ir keičiamųjų dalių tiekimo.

Šiuo metu VLK sutartį dėl insulino pompų nuomos išlaidų kompensavimo yra sudariusi tik su bendrove „Monameda“, bet tikisi netrukus pasirašyti sutartis ir su kitomis įmonėmis.

LSMU Endokrinologijos klinikos ir instituto vadovė, Vaikų endokrinologų asociacijos prezidentė prof. Rasa Verkauskienė sako, jog jai gėda dėl tokių valdininkų sprendimų. „Nemanau, kad esame tokia skurdi šalis, jog vaikams negalime nupirkti insulino pompų“, – sako prof. R. Verkauskienė.

Gąsdinančios tendencijos

Prof. R.Verkauskienė, kalbėdama apie vaikų diabetą, pabrėžia, kad sergamumas tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje auga. Maža to, daugėja ne tik antro, bet ir pirmo tipo diabeto atvejų. Taigi, tendencijos gąsdina. Juolab pastarųjų metų duomenis vertinant procentine išraiška sergamumas diabetu Lietuvoje auga labiausiai, palyginti su kitomis šalimis. Maža to, sergamumas didėja tarp vaikų 0–4 ir 5–9 metų amžiaus grupėse.

„Gydymo prasme tarp Europos šalių esame maždaug per vidurį. Tačiau vos keturiasdešimt procentų vaikų, sergančių pirmo tipo diabetu, turi insulino pompas. Jos mūsų šalyje, nepaisant sveikatos apsaugos ministrų premjero pažadų, nekompensuojamos. Turėjome viltį. Deja, spalio pabaigoje Kompensuojamųjų vaistų ir medicinos priemonių komisija nusprendė, jog insulino pompos vaikams ir kitąmet nebus kompensuojamos. Apmaudu ir gėda.

Pacientams galimybė įsigyti pompas ir toliau bus paremta tik labdaros būdu. Kad pacientai šias pompas gautų, ne vienerius metus rūpinasi Edita Mildažytė, už ką norėčiau nuoširdžiai padėkoti, bei JAV „Rotary“ klubas. Nemanau, kad esame tokia skurdi šalis, kuri negalėtų nupirkti sergantiems vaikams insulino pompų“, – sako prof. Rasa Verkauskienė.

Na, tikrai nesinori tikėti, kad pagal finansines galimybes esame žemiau „plintuso“. Juk iš valstybės biudžeto randame lėšų koplyčių statyboms ligoninėse, tarptautinėms konferencijoms remti, e.sveikatos sistemai tobulinti, kuriai jau išleidome apie 30 mln. eurų, bet ji vis neveikia.

Šios investicijos, tiksliau, jų grąža taip pat svarbi vienokiu ar kitokiu pavidalu. Tik kur tuomet prioritetai? Tarp Europos Sąjungos šalių insulino pompos vaikams nekompensuojamos tik trijose šalyse: Bulgarijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Ką gi, vėl gale, o juk taip norėtųsi nors kartą būti lyderiais.

Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 357 diabetu sergantys vaikai, kurie neturi insulino pompų. Jų kainos svyruoja nuo 1400–3000 eurų ir net daugiau.

1 procentas mažina komplikacijas

Galima sutikti, kad sveikatos politikai, priimdami sprendimus, negali visų lėšų skirti vienai ligai, kitas paliekant ant ledo. Svarbus, kaip dabar mėgstama sakyti, ir ekonominis efektyvumas. Tiesa, jis kartais kažkodėl prasilenkia su elementariausia matematika. Medikai ne vienerius metus akcentuoja, kad diabeto komplikacijos valstybei kainuoja velniškai brangiai – kelias dešimtis milijonų eurų. Kad jų būtų galima išvengti, svarbu ligą diagnozuoti anksti ir skirti efektyvų gydymą. Ligos kontrolei svarbus aspektas – glikemijos kontrolė.

„Į klausimą, ar verta vaikus gydyti insulino pompomis, atsakymas vienareikšmiškas – taip. Kaip rodo tyrimai, ilgiau sergantiems diabetu pacientams, gydomiems insulino pompomis, gliukuotas hemoglobinas yra ryškiai mažesnis, nei renkantis injekcijas.

Kitas labai svarbus momentas, kad geresnė glikemijos kontrolė pasiekiama mažesnių hipoglikemijų sąskaita. Ką tai reiškia? Mažesnę komplikacijų riziką ateityje. Tyrimų įrodyta, kad gliukuoto hemoglobino kiekį sumažinus vos vienu procentu, ženkliai sumažėja komplikacijų riziką“, - remdamasi moksliniais tyrimais sako prof. R.Verkauskienė.

Dar viena galimybė

Sveikatos politikai bei valdininkai – tie, kurie priima sprendimus, kam ir kiek skirti lėšų, – dažnai akcentuoja, jog insulino pompų kompensavimas būtų labai brangus. Tam reikėtų nemažai papildomų lėšų. Na, su tuo galima sutikti, bet čia ir vėl grįžtame prie prioritetų ir to, kaip efektyviai skirstome dabar turimas lėšas.

Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 357 diabetu sergantys vaikai, kurie neturi insulino pompų. Jų kainos svyruoja nuo 1400–3000 eurų ir net daugiau. Per 400 vaikų insulino pompas gavo labdaros būdu, kitų tėvai patys rinko lėšas savo darbovietėse, vaikų mokyklose. Kaip kartais sako medikai, ėjo ištiesta ranka prašydami paremti.

Tiesa, reikia paminėti, jog diabetu sergančių vaikų tėvai neprašo kompensuoti visą ir maksimalią insulino pompos kainą. Tik bazinę, tiksliau, tiek, kokia šiuo metu yra pigiausia rinkoje kainuojanti pompa – apie 1400 eurų. Tam prireiktų maždaug pusės milijono eurų. Tėvai sako, kad taip jie turėtų galimybes rinktis, kokios modernesnės ar paprastesnė pompos jie norėtų.

Klausimas – tai daug ar mažai? Priklauso, kaip skaičiuosime. Jei trumparegiškai, tai yra kiek išleisime šiandien, tada – daug. Jei žvelgiant į ateitį – nedaug. Juk tie patys vaikai, kuriems, tarkim, šiandien penkeri ar šešeri, po kelių dešimtmečių bus suaugę. Jų liga niekur nepasitrauks, o jei nepavyks užtikrinti geros glikemijos, valstybė šiems žmonėms, tiksliau, jų ligos komplikacijoms gydyti paklos ne pusę milijono eurų, o dešimt kartų daugiau. Štai jums ir ekonominis efektyvumas.

Nereikėtų pamiršti dar ir tokio fakto, kad dažniausiai sergančių vaikų vienas tėvų nelabai turi galimybės dirbti. Vargu ar įmanoma susitarti su dvimečiu vaiku, kad jis laiku pasimatavęs cukraus kiekį susileistų dar ir injekciją.

Žvelgiant globaliau, kyla klausimas, ar dėl to valstybė nieko nepraranda? Kiek toks žmogus, kuris iš principo yra darbingas, tačiau nedirba ir nekuria jokios pridėtinės vertės, kainuoja?

Žinoma, vien aprūpinus vaikus insulino pompomis be jų pačių ir tėvų pastangų suvaldyti ligos nepavyks, bet tai, kaip sako medikai, yra dar viena geresnės ligos kontrolės galimybė.

Laikas antram žingsniui

„Vaikai yra pažeidžiamiausia mūsų visuomenės dalis, jiems turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Diabetas vaikų amžiuje gali turėti labai grėsmingų komplikacijų, kurios gali baigtis negalia ir net mirtimi. Todėl privalome suteikti visas įmanomas galimybes vaikams kontroliuoti ligą, kad kasdieniame gyvenime būtų išvengta ligos simptomų, nešlubuotų vaiko fizinė raida, vyktų psichosocialinė adaptacija, būtų išvengta lėtinių komplikacijų. Tai įmanoma pasiekti tik kontroliuojant ligą“, – sako prof. R.Verkauskienė.

Vaikų diabetas, kaip žinia, gydomas insulinu. Reikia 4 ir daugiau injekcijų per dieną. Taip pat galima naudotis insulino pompa, kuri užtikrina pastovų insulino tiekimas po oda. Anot medikų, gydymas insulino pompa pagerina ligos kontrolę, atitolina arba leidžia išvengti komplikacijų. Tarp sergančiųjų pirmo tipo diabetu dėl hipoglikemijos formuojasi mikrokraujagysliniai akių, inkstų, nervų pažeidimai, kurie yra susiję su glikemijos kontrole.

Diabetas vaikų amžiuje gali turėti labai grėsmingų komplikacijų, kurios gali baigtis negalia ir net mirtimi. 

Sergančių diabetu vaikų tėvai turbūt puikiai pamena, kad prieš metus, minit Pasaulinę diabeto dieną, politikai, įskaitant ir tuometinę sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę, žadėjo, jog jau kitąmet vaikams insulino pompos bus valstybės kompensuojamos. Deja, pažadai, dažnai ir lieka pažadais.

Gera žinia bent ta, kad pernai politikams pavyko pratęsti insulino pompų pakaitinių dalių kompensavimą. Jei anksčiau jos buvo kompensuojamos tik iki pilnametystės, dabar šios dalys kompensuojamos jaunuoliams iki dvidešimt ketverių metų.

Tai – žingsnis pirmyn, gal laikas žengti ir antrą? Ar ir toliau apsimesime, kad problema kaip ir išspręsta – vaikai tas pompas anksčiau ar vėliau gauna labdaros būdu. Jei taip, tuomet nereikėtų garsiai akcentuoti, jog vaikų sveikata yra valstybės prioritetas.

Komentaras

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamento vadovas Zdislavas Skvarciany:

– Dėl insulino pompų diskusijos vyksta nuolat. Tiesa, reikia nepamiršti, kad šiuo metu kai kurie gamintojai šias pompas duoda panaudai, nemokamai. Be to, ir ne visi sergantieji jas naudoja. Tačiau sutinku, kad tai - labai svarbus dalykas ir prie jo reikės vėl grįžti. Ypač, kalbant apie vaikus, kurių liga sudėtinga. Jiems insulino pompos yra labai svarbios.

Ši problema sprendžiama, ir diskutuojame apie ją nuolat. Tiesa, vieningos nuomonės dėl insulino pompų nėra. Vieni teigia, kad jos padeda išspręsti daug problemų, kiti sako priešingai. Nors tikrai neabejoju, kad tam tikrais atvejais jos iš tikrųjų labai reikalingos. Gera žinia ta, kad šiuo metu yra kompensuojamos visų rūšių pompų pakaitinės dalys.