Kaip teigiama, Lietuvoje veikia apie 200 nelegaliai filmus platinančių interneto svetainių. Vienuolika didžiausių iš jų prisiima nuopelnus už tris ketvirtadalius milijardo – apie 725 mln. eurų, likusios 189 svetainės žalos pridaro už maždaug 210 mln. eurų.
Pranešime pasakojama, jog vos trečiąją savaitę iš kino teatro pavogto ir į nelegalius tinklalapius išplatinto Emilio Vėlyvio filmo „Zero 2“ kūrėjai patyrė daugiau nei 3 mln. eurų nuostolių, o pats filmo režisierius po šių įvykių rimtai svarstė „Zero“ tęsinių nebekurti.
Aktorius ir režisieriaus E. Vėlyvio prodiuseris Donatas Šimukauskas įsitikinęs, jog kūrybos turėtume daug daugiau ir įvairesnės, jeigu meno vartotojai už meną susimokėtų.
„Nelegalios filmų peržiūros neduoda kūrėjams atlygio ir neleidžia tobulėti. Investicijos reikalingos ne tik į naujus kūrinius, tačiau ir į save, savo žinias. Kūrėjai turi domėtis naujovėmis, megzti pažintis, įgauti naudingos patirties ir panašiai, o tam skirtos kūrybinės dirbtuvės ar seminarai dažniausiai vyksta užsienyje ir reikalauja nemažai išlaidų. Dažnai filmų autorius kamuojantis klausimas – jeigu negali iš savo kūrinio pragyventi, koks tikslas yra kurti toliau?“ – svarsto D. Šimukauskas.
Prodiuseris džiaugiasi, jog filmų kūrėjai visgi turi galimybę apsisaugoti nuo vagišių internete. Būtent to jie ėmėsi pristatinėdami filmą „Zero 3“.
„Buvo nemažai bandymų pavogti „Zero 3“, tačiau apsauga pasiteisino ir iš kino teatrų filmas pavogtas nebuvo. Tačiau gaila, jog kūrėjai turi rūpintis ir nerimauti dėl tokių dalykų vietoj to, kad visą savo energiją ir jėgas atiduotų naujiems darbams“, – sako jis.
Studijos parodė, jog filmų, kurie yra pavagiami netrukus po premjeros, pardavimai kino teatruose ir interneto platformose sumažėja daugiau nei 10 proc., o jeigu filmas į nelegalius tinklapius išplinta dar prieš premjerą, nuostoliai siekia iki 19 proc. Pavyzdžiui, vertinama, kad daugiausia pajamų šiais metais surinkęs filmas „Juodoji pantera“ negavo apie 70 mln. dolerių pajamų visame pasaulyje, o po jo besirikiuojantis „Keršytojai. Begalybės karas“ – apie 56 mln. dolerių.
Filmų platintojo Lietuvoje „Du Kine“ atstovė Jolanta Germanavičiūtė teigia, jog paskaičiuoti, kiek konkrečiai Lietuvoje krenta filmų pajamos dėl nelegalaus jų platinimo internete yra gana sudėtinga.
„Niekada negali žinoti, kiek žmonių būtų nusipirkę bilietą ir filmą žiūrėję kino teatre, o kiek tiesiog susiviliojo nemokamu sūriu, – sako ji. – Tačiau matome, jog filmai, kuriuos išleidžiame po pasaulio starto visada duoda geresnius rezultatus, kai giname juos nuo nelegalių platintojų internete, lyginant su tais, kurių neginame. Jeigu filmas atsiranda nemokamoje erdvėje, tuomet privilioti žmones į kino teatrus tampa tikrai sudėtinga.“
J. Germanavičiūtė sako, jog Holivudo gigantų, tokių kaip „Marvel“, „Lucas Film“, „Fox“ ar „Warner Bros“ filmai visuomet startuoja galingai, nepriklausomai nuo to, ar piratinės versijos jau sukasi internete – žmonės vertina galimybę specialiuosius efektus pamatyti dideliame ekrane, girdėti kokybišką garso takelį, galiausiai – pasimėgauti trumpu pabėgimu nuo rutinos. Visgi labiausiai internetinių vagysčių žala jaučiasi mažiems filmams – nelegaliai išplatinus tokius filmus, jaučiasi kiekvienas neatėjęs žiūrovas.
Daugelis mano, kad didžiosios studijos nuo filmų vagysčių stipriai nenukenčia – juk dažnai girdime, kad naujausi filmai uždirba joms šimtus milijonų dolerių. Tačiau realybė tokia, jog didelė dalis filmų kūrėjų gyvena nežinioje – ne tik ar filmas atneš papildomų pajamų, bet ar atsipirks į jį suinvestuoti milžiniški pinigai.
„Jeigu turinio vagystės ir toliau vyks tokiais mastais, po keturių ar penkių metų nepriklausomi kūrėjai bankrutuos, o didžiosios studijos leis daug mažiau filmų, nei tai daro šiandien“, – sako filmo „Nesunaikinami 3“ prodiuseris Avis Lerneris. Būtent šis filmas, dar prieš premjerą pavogtas ir išplatintas nelegaliuose tinklapiuose, filmo kūrėjams pridarė daugiau nei 100 mln. dolerių žalos.
