„Niekada nepamiršiu tos dienos, kai nubėgau į savo vidurinės mokyklos „Mac“ kompiuterių laboratoriją ir užsiregistravau „Facebook“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo „Insider Intelligence“ analitikė Jasmine Enberg (Džasmin Enberg). – Tuo pat metu jautėtės esantys mažos, išskirtinės bendruomenės, kurioje nebuvo jūsų tėvų, senelių ir mokytojų, dalis, bet kartu ir kažko daug didesnio.“
2004 metų vasario 4 dieną Markas Zuckerbergas (Markas Zakerbergas) ir trys jo draugai sukūrė svetainę thefacebook.com, kuri iš pradžių buvo skirta tik Harvardo koledžo studentams. Vėliau ji tapo prieinama kitų JAV universitetų studentams, o 2006 metais buvo atverta visiems norintiems prisijungti.
„Facebook“ tapo erdve, kurioje galima bendrauti su bet kuo ir bet kur, o iki 2023-iųjų, kaip pranešama, šiuo tinklu kas mėnesį naudojosi daugiau nei 3 mlrd. žmonių.
„Facebook“ po savo pasirodymo tapo revoliucingu [dalyku], – sakė J. Enberg. – Sunku pervertinti „Facebook“ įtaką viskam – nuo popkultūros iki politikos ir mūsų elgesio internete.“
Ji akcentavo vadinamąjį „Facebook“ langą (angl. feed), kuriame pateikiamos nuotraukos, komentarai ar kiti įrašai, kurie, remiantis algoritmu, galėtų patraukti naudotojų dėmesį.
Kuo daugiau naudotojų įsitraukia į „Facebook“, tuo daugiau jis gali pateikti pelną nešančių reklaminių skelbimų, parengtų atsižvelgiant į didžiulį kiekį informacijos, kuria žmonės dalijasi šiame socialiniame tinkle.
Tinklui priskiriami nuopelnai už masinio turinio išpopuliarinimo fenomeną, bet to, jis paskatino tik internete veikiančių naujienų portalų tendenciją.
Internetinės reklamos milžinė
Visgi „Facebook“ įgijo ir neigiamą, kaip potencialius varžovus nuperkančios arba kopijuojančios bendrovės, reputaciją. Dabar ji gali pasigirti būdama populiarių platformų, įskaitant „Instagram“ ir „WhatsApp“, šeimos dalimi.
M. Zuckerbergas, kuris vis dar vadovauja bendrovei, laikosi strategijos daug investuoti į naudotojų pritraukimą ir tik tada integruoti pelno kėlimo metodus, kurie dažniausiai susiję su tikslinėmis reklamomis.
Kartu su „Google“ „Facebook“ tapo internetinės reklamos milžine. 2022 metais, kurie Silicio slėnyje įsikūrusiai bendrovei buvo prasti, jos pelnas pasiekė 23 mlrd. dolerių (21,3 mlrd. eurų).
Pasak J. Enberg, ši platforma yra skaitmeninio kraštovaizdžio dalis, ypač devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose gimusiems tūkstantmečio kartos atstovams.
„Dėl jos pasiekiamumo ir našumo reklamuotojai jai ir toliau neatsispiria“, – apie „Facebook“ kalbėjo analitikė.
Tačiau dėl taikomo verslo modelio, pagrįsto žmonių asmeninių duomenų naudojimu, kad būtų galima pasiūlyti daugiau dėmesio pritraukiančio turinio ir tikslinių reklamų, „Facebook“ sulaukė skundų ir baudų.
Neseniai sulaukęs kaltinimų, kad Rusija naudojosi „Facebook“ bandydama paveikti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų rezultatus, tinklas įsivėlė į „Cambridge Analytica“ duomenų dalijimosi skandalą. 2021 metais jis buvo kritikuojamas dėl informatorių kaltinimų, kad vadovai pirmenybę teikė pelnui, o ne naudotojų saugumui ir gerovei.
Nepaisant visko, „Facebook“ ir toliau auga. Be to, technologijų titano plėtra leido jam investuoti į inovacijas, įskaitant dirbtinį intelektą (DI) ir virtualiąją realybę.
2021 metų pabaigoje „Facebook“ pakeitė savo patronuojančiosios bendrovės pavadinimą į „Meta“, sakydamas, kad tai įvyko dėl M. Zuckerbergo vizijos, kad įtraukiantys virtualūs pasauliai, vadinami „metavisata“ (metaverse), taps kita pagrindine kompiuterių platforma.
Patrauklios „Facebook“ funkcijos
„Galbūt esame mažiau įsitraukę, bet nepasitraukėme, nes iš tikrųjų nėra alternatyvos“, – sakė rinkos tyrimų bendrovės „Creative Strategies“ analitikė Carolina Milanesi (Karolina Milanezi), kalbėdama apie senstančio socialinio tinklo išliekamąją galią.
„Facebook“ patrauklumą išlaiko ir su vadinamąja „grupių“ funkcija, leidžiančia naudotojams burti bendrų interesų, pavyzdžiui, sporto, įžymybių pasaulio ar ūkininkavimo, turinčius žmones, kurie bendrauja ne tik internete, bet ir realybėje.
Taip pat populiarios internetinės prekyvietės funkcijos, leidžiančios žmonėms pirkti arba parduoti daiktus.
„Prisijungiau prie „Facebook“, nes žinojau, kad tai sudomins mano mamos drauges, – sakė 18-metė auklė iš Kalifornijos Ruby Hammer (Rubi Hamer), pasakodama, kaip naudojasi socialiniu tinklu norėdama užsidirbti pinigų. – Taip pat, dėl prekyvietės [funkcijos], nes ieškau automobilio.“
Ji su bendraamžiais bendrauja dalydamasi nuotraukomis „SnapChat“ ir „Instagram“, o ne „Facebook“.
J. Enberg „Instagram“ įsigijimą 2012 metais, kai buvo pereita prie išmaniųjų telefonų užvaldyto gyvenimo būdo, pavadino vienu geriausių „Facebook“ verslo sprendimų.
Taip buvo pašalintas konkurentas, atsirado nauja platforma reklamoms ir pritraukti jaunesni interneto vartotojai, praradę susidomėjimą „Facebook“.
„Visų pirma, tai suteikia bendrovei programėlę, kuri galėtų konkuruoti su „Snapchat“ ir „TikTok“, itin populiariomis tarp paauglių“, – teigė J. Enberg.
Internetinės analizės bendrovės „DataReportal“ duomenimis, šiandien daugiau nei pusė „Facebook“ naudotojų yra 18–34 metų amžiaus. Tačiau vis dar sunku įvertinti, kiek naudotojai yra įsitraukę į socialinį tinklą.
„Aš labai retai lankausi „Facebook“, bet tai, ką skelbiu „Instagram“, automatiškai pasirodo ir „Facebook“, – sakė C. Milanesi. – Taigi, aš tikrai esu laikoma „aktyvia“ (...) Skaičiai gali neatitikti tikrovės.“
