Senyvo amžiaus žmonės kasdien geria daugybę vaistų, tačiau jaunimas turbūt retai susimąsto, kad tokia ateitis, tikėtina, laukia ir jų pačių – su amžiumi atsirandančios ligos paskui save atveda brangių vaistų šleifą, „suvalgantį“ didžiąją dalį ir taip nedidelių pensijų.

Vaistams – daugiau nei ketvirtis pensijos

Buvusi medikė, 80 metų pensininkė Veronika Ražinskaitė kiekvieną mėnesį vaistams skiria daugiau nei ketvirtį savo pajamų – iš 430 eurų pensijos sveikatai išleidžia apie 120 eurų. „Vaistai yra nepaprastai brangūs, bet be jų neapsieisi“, – atsidūsta senjorė.

Tačiau, kaip rašoma pranešime spaudai, pagrindinė problema poniai Veronikai yra ne vaistų kaina, o pensijos dydis: „Turiu 50 metų darbo stažą, dirbdavau po 2 ar net 2,5 etato. Neretai miegodavau po 4-5 valandas per parą. Tikrai nemanau, kad mano pensija yra teisinga – aš nenoriu gyventi skaičiuodama kiekvieną centą. Man jau labai nedaug liko, negaliu užsidaryti tarp keturių sienų. Manau, kad užsidirbau ir nusipelniau orios senatvės“, – pasakoja V. Ražinskaitė.

Moteriai pritaria ir kita senjorė, 73 metų Aldona Jašinskienė. „Sunkiausia senatvėje tiems žmonėms, kuriems reikia nusipirkti vaistų. Nuo jaunystės reikėtų saugoti savo fizinę ir psichologinę sveikatą, tačiau šiais laikais tai labai sunku – daug streso ir įtampų“, – teigia senjorė. Tačiau ponia Aldona pastebi, kad labai daug kas priklauso nuo žmogaus įsitikinimų: „Jei žmogus nuolat galvos, kad, negalėdamas įpirkti lašišos ar ikrų, jis jau nėra pilnavertis, tai bus labai blogas požiūris. Iš tikrųjų be didelio streso galima surasti įvairių variantų, kaip save palepinti – tik reikia išmokti tai daryti. Dar patarčiau į pasaulį žiūrėti optimistiškiau, tai taip pat labai padeda“.

Maltos Ordino Pagalbos Tarnybos atstovė Julija Staškovskaja teigia, kad tokio dydžio pensijos – dar ne pats blogiausias atvejis. „Mūsų pagalbos tarnyba rūpinasi ir visiškai vienišais senoliais, kurie neturi pinigų net gyvybiniams poreikiams patenkinti – mes jiems patys tiekiame maistą. Tokiais atvejais kalbėti apie išlaidas parduotuvėse išvis negalima. Jų pensijos yra, galima sakyti, tragiškos“, – pastebi J. Staškovskaja.

Papildomos išlaidos senoliams yra neįmanomos

Paradoksalu, tačiau dirbantys žmonės savo sveikatos priežiūrai gali išleisti kur kas didesnes pinigų sumas. Milda Kaupienė – taip pat medikė, tik beveik puse amžiaus jaunesnė už ponią Veroniką. Ji per mėnesį savo ir šeimos sveikatai kartais išleidžia ir iki 500 eurų – daugiau nei visa V. Ražinskaitės pensija.

„Veido kremai, kūno kremai, vaiko odos priežiūra, dantų priežiūra, akiniai – kartais per mėnesį pasiseka neišleisti nieko, o kartais išlaidos siekia ir pusę tūkstančio eurų, – pasakoja M. Kaupienė. – Jei turėčiau sveikatos reikmėms tik 120 eurų per mėnesį, reikėtų daug ko atsisakyti. Reikia turėti omenyje, kad vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau ligų nei mes. Tai paprastai būna lėtinės ligos, ir vaistų reikia nuolatos. Apie vitaminus ar papildus senjorai turbūt net negali pagalvoti“.

Senoliai vargsta ir vos įperka net būtiniausius vaistus.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko teigimu, norint turėti ramią ir orią senatvę bei pakankamai pinigų įvairiems vaistams, pensininkai turėtų gauti bent 70 procentų buvusio atlyginimo dydžio pensijas. „Deja, dėl demografinių ir kitų priežasčių „Sodra“ to užtikrinti negali. Todėl turi egzistuoti kitos priemonės, kiti pensijos šaltiniai – pensijų fondai, gyvybės draudimas ir panašūs instrumentai. Užsienio valstybių senjorai jau seniai gyvena pagal tokią susiformavusią tradiciją, todėl ir gali sau daugiau leisti senatvėje. Tiesa, galima pasidžiaugti, kad ir lietuvių sąmoningumas šioje srityje didėja“, – teigia A. Bakšinskas.

Svarbiausia – gebėti pasirūpinti savimi

Kalbintos senjorės ir gydytoja M. Kaupienė – socialinės akcijos „Ir tu gyvensi iš pensijos“ dalyvės. Trečiadienį pristatytas antrasis akcijos vaizdo įrašas „#2 Sveikata“, kuriame aptariamos dirbančiųjų ir pensininkų išlaidos vaistams ir sveikatai.

Šia akcija siekiama priminti dirbantiesiems, atrodytų, visiems gerai žinomą dalyką – visi pasensime ir išeisime į pensiją. Darbingo amžiaus žmonės ir jaunimas kviečiami įsijausti į sudėtingą šiandienos senjorų padėtį, pagalvoti, kaip jiems patiems sektųsi išgyventi dažnai iš labai nedidelių pajamų.

Akciją organizuoja Maltos Ordino Pagalbos Tarnyba ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija.

Asociacijos prezidentas A. Bakšinskas apgailestauja, kad pensininkai Lietuvoje gyvena itin sunkiai. „Skaudžiausiai į širdį stringa žodis „išgyventi“. Mūsų senjorai šiuo metu ne gyvena, o, deja, tik išgyvena, o kai kuriems vos pavyksta ir tai. Dar prieš ketvirtį amžiaus, iškart po Nepriklausomybės atkūrimo, lankiausi Kopenhagoje. Tada supratau, kad gyvenimas senatvėje gali būti labai kokybiškas – tik reikia tam atsakingai ruoštis. Tačiau mes dar neturime susiformavusios tokios tradicijos, o mūsų senoliai vargsta ir vos įperka net būtiniausius vaistus“, – pasakoja A. Bakšinskas.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos ir Maltos Ordino Pagalbos Tarnybos organizuotoje akcijoje dalyvaujantys savanoriai pripažino, kad nemažai įprastų dalykų tiesiog turėtų atsisakyti, jei šiandien jiems tektų pradėti gyventi iš tiek pajamų, kiek turi mūsų senjorai.

Maistui ir drabužiams – 4 kartus mažiau?

Renginio metu buvo pristatytas pirmasis akcijos siužetas „#1 Maistas ir drabužiai“, kuriame pasakojama apie Maltos ordino savanorės senjorės Aldonos išlaidas maistui ir drabužiams. Į jos padėtį bandė įsijausti atlikėjas, dainų autorius, grupės „Skamp“ narys Vilius Alesius.

„Apie šeimos biudžetą, jo planavimą niekada nesusimąstydavau. Gal tai ir nėra visai gerai – būtų gerai planuotis“, – pripažįsta akcijos „Ir tu gyvensi iš pensijos“ dalyvė, 73-ejų pensininkė Aldona. Moteris, kurios darbo stažas – 45 metai, šiuo metu kas mėnesį gauna 404 eurų dydžio pensiją. Kaip sako pati Aldona, jos pensija jai atrodo nebloga, tačiau tam tikras išlaidas ji turi apriboti.

Senjorė per mėnesį maistui gali skirti 80–90 eurų sumą, o naujų drabužių išvis neperka – juos tik pasitaiso. „Su batais yra sudėtingiau – jų reikia naujų, jie nusidėvi, tačiau per trejus metus batams išleidau vos 60 eurų“, – atskleidė ponia Aldona.

Su batais yra sudėtingiau – jų reikia naujų, jie nusidėvi, tačiau per trejus metus batams išleidau vos 60 eurų.

Kartu su senjore Aldona pirmajame akcijos siužete pasirodęs Vilius maistui ir drabužiams per mėnesį išleidžia kur kas daugiau pinigų – maistui išlaidos siekia 200 eurų, lygiai tokią pat savo biudžeto dalį jis skiria ir naujiems drabužiams.

„Ką aš daryčiau, jeigu drabužiams ir maistui turėčiau 90 eurų? Tektų susiveržti diržus, tačiau tai sunkiai įsivaizduojama, nes reikia pagalvoti ir apie kitus šeimos narius“, – svarstė V. Alesius.

Senjorų padėtis Lietuvoje itin sunki

Maltos Ordino Pagalbos Tarnybos atstovė Julija Staškovskaja patvirtina, kad senjorų padėtis Lietuvoje šiuo metu tikrai nepavydėtina.

„Keliaujame po visą Lietuvą ir matome, kaip gyvena į pensiją išėję žmonės. Jų akys žiba tokiu pat smalsumu kaip studento – jie nori nueiti į vieną kitą koncertą, į teatrą, pagaliau bent kartas nuo karto nusipirkti skanesnio maisto, palepinti save kavinėje. Tačiau senjorų pensijos šiuo metu labai mažos, jiems reikia gerai pasistengti taip išradingai susidėlioti savo finansus, kad turimų lėšų užtektų iki kito mėnesio bent gyvybiniams poreikiams patenkinti. Apie jokias pramogas ar papildomas, neplanuotas išlaidas sau negali būti nė kalbos. Tokio „bandymo išgyventi“ niekaip negalime pavadinti „oria senatve“, – sako pagalbos tarnybos atstovė.

J. Staškovskaja ragina ne tik užjausti, bet ir patiems prisidėti prie pagalbos senoliams: „Savo daugiabučiame name, troleibuse, poliklinikoje ar tiesiog gatvėje apsidairykite aplink ir pamatysite, kiek senyvo amžiaus žmonių jus supa. Daugumai jų tikrai reikia pagalbos – ne tik maisto, drabužių, bet ir neretai brangiai kainuojančių vaistų, pramogų. Raginu visus galinčius prisidėti prie pagalbos senoliams, nelikti abejingais šalia esančiam“.

Būsimų pensininkų padėtis taip pat kelia klausimų

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas išreiškė apmaudą ne tik dėl prastos senjorų padėties Lietuvoje, bet ir dėl neužtikrintos jaunų žmonių ateities.

„Šiuo metu mūsų demografinės tendencijos yra, švelniai tariant, tikrai nekokios: mažėja gimstamumas, gyventojai emigruoja, todėl prognozuojama, kad po 30 metų vienas dirbantis žmogus turės išlaikyti vieną pensininką. Šiandien vieną pensininką išlaiko maždaug du dirbantys asmenys, – teigė A. Bakšinskas. – Todėl labai rimtai skatinu visus dirbančiuosius nedelsti ir pradėti galvoti apie tai, kaip reikės gyventi po kelių dešimtmečių, nes būtent dabar, pačioje jaunystėje, ir reikia pradėti tuo rūpintis“, – pridūrė jis.

Akcija kviečiama susimąstyti apie savo neišvengiamą senatvę

Akcijos „Ir tu gyvensi iš pensijos“ tikslas – atkreipti dirbančių žmonių ir jaunimo dėmesį, kad senatvė – neišvengiama gyvenimo dalis. Pajamos sulaukus pensinio amžiaus dažniausiai sumažėja, tačiau poreikiai ir norai niekur nedingsta. Todėl labai svarbu susimąstyti, iš ko teks gyventi senatvėje.

Akcijos metu bus sukurta serija vaizdo siužetų, kuriuose pensinio amžiaus žmonės dalinsis savo patirtimi, kiek pinigų jie skiria įvairioms gyvenimo sritims, tokioms kaip sveikatos priežiūra, būsto išlaikymas ar laisvalaikis. Tuo metu dirbantys žmonės, papasakoję apie savo biudžetą, pabandys paskaičiuoti ir įvertinti, kaip jiems sektųsi išgyventi iš tokių lėšų, iš kokių gyvena šalies senjorai.

„Svarbiausia – kad minties apie senatvę nenustumtume į paraštę, jog apie tai pagalvosiu vėliau. Vakarų pasaulyje yra įprasta – apie pensiją pradedama galvoti vos tik susirandamas pirmas stabilus darbas. Mes tokio įpročio neturime dėl istorinės patirties, tačiau privalome tai išmokti. Tikimės, kad ši akcija paskatins jaunus žmones būti labiau sąmoningais ir patiems pasirūpinti savo ateitimi“, – sako A. Bakšinskas.