Apie tai praneša „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) ir Sakartvelo žiniasklaidos priemonės.

„Neslėpsiu, kad politinėje taryboje vasarą, prieš rinkimų kampaniją, aptariau galimybę likti poste, tačiau nusprendžiau šį sprendimą priimti dabar“, – sakė I. Garibašvilis.

Tbilisyje pasakytoje kalboje jis nurodė, kad būtina suteikti kitiems galimybę vadovauti ministrų kabinetui.

Anot RFE/RL Sakartvelo redakcijos, I. Garibašvilis bus valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ lyderiu.

Jis teigė, kad laikas ruoštis „lemiamai pergalei“ rudenį vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

Kas taps naujuoju premjeru, kol kas neaišku, nors Sakartvelo žiniasklaida kaip galimą I. Garibašvilio įpėdinį mini „Sakartvelo svajonės“ lyderį Iraklį Kobachidzę.

I. Garibašvilis du kartus dirbo Sakartvelo ministro pirmininko poste. 2013 metais jis šiame poste pakeitė Bidziną Ivanišvilį ir šias pareigas ėjo iki 2015 metų gruodžio. Antrąsyk ministru pirmininku jis tapo 2021 metų vasarį, atsistatydinus Georgijui Gacharijai.

Gruodį Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime Europos Sąjungos lyderiai susitarė, be kitų dalykų, suteikti Sakartvelui ilgai lauktą oficialų šalies kandidatės statusą.

Narystė ES yra įtvirtinta Sakartvelo konstitucijoje, o, visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, narystę ES remia apie 80 proc. gyventojų.

Prieš priimdamas sprendimą dėl kandidato statuso suteikimo Briuselis buvo paraginęs Tbilisį įgyvendinti teismų ir rinkimų reformas, pagerinti spaudos laisvę ir apriboti oligarchų galią.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili griežtai kritikavo „Sakartvelo svajonės“ vyriausybę dėl, jos teigimu, nesugebėjimo įgyvendinti ES reformų reikalavimų. Spalį parlamente „Sakartvelo svajonės“ iniciatyva buvo surengtas balsavimas dėl jos apkaltos, tačiau jis žlugo.

Pasak vyriausybės vadovo, Sakartvelas nusipelnė kandidato statuso reformomis, kurios buvo įgyvendinamos pastaruosius devynerius metus.

„Palaukime, koks bus sprendimas. Jeigu tai (šalies-kandidatės statusas) kam nors ir priklauso, tai priklauso Sakartvelui, o jau paskui Ukrainai ir Moldovai. Teigiama, kad Ukraina kariauja ir todėl jį reikia jai suteikti. Bet atleiskite, jeigu statuso suteikimą lemia karas, tai mes nenorime karo, mes reikalaujame statuso, kurio kartvelų tauta nusipelnė, 30 metų kovodama už demokratiją ir pastaruosius devynerius metus įgyvendindama reformas. Mes neprašome nieko ypatingo, mes prašome statuso, kurio nusipelnėme“, - teigė I. Garibašvilis.

Sakartvelas ir Moldova paraiškas dėl narystės Europos Sąjungoje pateikė kovo 3 d., po Ukrainos.

ES atsakymo Sakartvele laukiama vykstant audringoms diskusijoms tarp valdžios ir opozicijos.

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas priėmė labai kritišką rezoliuciją dėl Sakartvelo. Dokumente, be kita ko, kalbama apie politizuotą teisingumą šalyje ir raginama imtis sankcijų prieš „Sakartvelo svajonės“ partijos įkūrėją, milijardierių Bidziną Ivanišvilį.

Prasidėjus karui, Sakartvelo valdžia atsisakė imtis sankcijų prieš Rusiją, teigdama, kad tai prieštarauja šalies nacionaliniams interesams ir padarys daugiau žalos Sakartvelo gyventojams negu Maskvai.

Kovo pradžioje Sakartvelas oficialiai paprašė priimti jį į Europos Sąjungą netrukus po to, kai tai padarė su Rusijos invazija kovojanti Ukraina.

Susitikime su šalies premjeru G. Nausėda pasveikino Sakartvelą per trumpą laiką užpildžius antrąjį Europos Komisijos klausimyną ir žengus dar

vieną žingsnį link glaudesnės integracijos su ES.

„Lietuva remia Sakartvelo europinės ir euroatlantinės integracijos kelią  ir su didžiuliu nerimu stebi Rusijos bandymus neleisti Sakartvelui ir kitoms suverenioms valstybėms priimti savarankiškus sprendimus dėl jų šalių užsienio politikos krypties“, – pranešime spaudai sakė šalies vadovas.

Europos Komisija birželį turėtų pasisakyti dėl kandidatės statuso suteikimo Sakartvelui, Ukrainai ir Moldovai.

Net jei užsitikrins šį statusą, šalių lauks ilgas ir sudėtingas prisijungimo procesas. Joms teks įgyvendinti didelio masto reformas, kad atitiktų Bendrijos politinius ir ekonominius standartus.

2008 metų rugpjūtį Rusija surengė sausumos puolimą prieš Sakartvelą, kovojusį su prorusiškais separatistais Pietų Osetijos regione.

Po karo Sakartvelas liko padalytas, o Rusija pripažino Pietų Osetiją ir dar vieną separatistinį regioną – Abchaziją – nepriklausomomis valstybėmis ir dabar laiko jose savo karius.

Tiek Sakartvelas, tiek Ukraina yra pasirašę su ES asociacijos susitarimus.

G. Nausėda Davose taip pat susitiko su Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Mathiasu Cormannu (Matijasu Kormanu).

Prezidentas padėkojo jam už organizacijos ryžtingą sprendimą pašalinti iš visų EBPO institucijų Rusiją bei Baltarusiją, teigiama pranešime.

„Šiandien turime kalbėti ne tik apie Rusijos agresiją Ukrainoje bei atsakomuosius civilizuoto pasaulio veiksmus, bet ir planuoti Ukrainos atstatymą bei pagalbą sugrąžinant šalį į plėtros kelią“, – sakė G. Nausėda.

„Tai, kad EBPO palaikė Lietuvos ir Lenkijos iniciatyvą steigti organizacijos biurą Ukrainai yra labai svarbu kalbant apie Ukrainos ateitį. Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija vaidins svarbų vaidmenį padedant atstatyti Ukrainą ir jos ekonomiką“, – pridūrė jis.

Anot Prezidentūros, G. Nausėda pakvietė EBPO generalinį sekretorių įvertinti galimybę jau artimiausiu metu atstovybę Ukrainai perkelti iš Paryžiaus į Kijevą.

Prezidentas pabrėžė, jog tai būtų svarbus moralinis su Rusijos agresija kovojančios valstybės palaikymas.

Joje eksprezidentas pažadėjo, kad drauge su jo įkurto Vieningojo nacionalinio judėjimo (VNJ) pirmininku Nikanoru Melija ir kartvelų tauta „išmes“ ministrą pirmininką Iraklį Garibašvilį iš vyriausybės.

„Būtent aš ir Melija būsime tie, kas drauge su kartvelų tauta išmes Garibašvilį iš jo kabineto“, – parašė M. Saakašvilis.

Šią žinutę iš kalėjimo kameros perdavusi viena VNJ lyderių Eka Chercheulidzė žurnalistams paaiškino, kad M. Saakašvilis labai supyko ant I. Garibašvilio, anksčiau pirmadienį suabejojusio, ar eksprezidentas tikrai laikosi savo paskelbto bado streiko.

„Tas, kas tikrai badauja, nevalgo po pusę kilogramo medaus per dieną“, – žurnalistams pareiškė I. Garibašvilis.

M. Saakašvilis, Vieningojo nacionalinio judėjimo (VNJ) įkūrėjas, 2004–2013 metais dirbęs prezidento poste, slapta sugrįžo į Sakartvelą prieš praeitą spalio 2-ąją vykusius vietos valdžios rinkimus, bet netrukus jis buvo suimtas ir įkalintas.

Jo suėmimas prieš vietos valdžios rinkimus paaštrino politinę krizę Sakartvele, kur opozicinės partijos pareiškė, kad praėjusių metų parlamento rinkimai, kuriuos nedidele persvara laimėjo „Sakartvelo svajonė“, buvo suklastoti.

Spalvingo charakterio provakarietiškų pažiūrų M. Saakašvilis neteko Sakartvelo pilietybės po to, kai gavo pilietybę Ukrainoje, kur vadovavo už reformų priežiūrą atsakingai vyriausybės agentūrai. 2018 metais eksprezidentas Sakartvele buvo už akių nuteistas kalėti šešerius metus dėl įgaliojimų viršijimo.

Sakartvele jo pavardė figūruoja dar keliose baudžiamosiose bylose.

Šiuo metu M. Saakašvilis laikomas kalėjime Rustavio mieste ir tuojau po sulaikymo paskelbė bado streiką.

Vis dėlto Sakartvelo kalėjimų tarnybos vadovas Nika Cchvariašvilis praeitą penktadienį žurnalistams sakė, kad eksprezidentas pradėjo valgyti medų ir gerti natūralias sultis.

„Praeitą pirmadienį Saakašviliui buvo pagaminta kalėjimo banko kortelė, suteikianti jam prieigą prie vietos krautuvėlės, kad pagal užsakymą galėtų įsigyti įvairių produktų, įskaitant natūralias sultis ir medų. Kiek žinau, jam į kamerą jau pristatyti keli indeliai medaus ir keli litrai natūralių sulčių. Saakašvilis pradėjo tai vartoti, ir faktiškai tai reiškia, kad jo organizmas nebėra ties išsekimo riba“, – aiškino N. Cchvariašvilis.

Susitikimuose ministrai akcentavo Europos Sąjungos (ES) įsitraukimą Sakartvele, paramą Sakartvelo suverenumui ir teritoriniam vientisumui, ES ir Sakartvelo asociacijos susitarimo ir tolesnio reformų įgyvendinimo svarbą. Užsienio reikalų ministerija pažymi, kad ypač pabrėžta būtinybė visoms Sakartvelo politinėms jėgoms laikytis balandžio 19 dieną tarpininkaujant Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charlesui Micheliui sudaryto susitarimo tarp valdžios ir opozicijos atstovų, numatančio reikšmingas šalies teisingumo ir rinkimų sistemos reformas.

Trijų ES valstybių ministrų susitikimuose su Sakartvelo kolegomis taip pat aptarta situacija Rusijos kontroliuojamuose Sakartvelo regionuose, saugumo padėtis Pietų Kaukaze bei pasirengimas šių metų pabaigoje planuojamam Rytų partnerystės viršūnių susitikimui.

„Asociacijos susitarimą su ES pasirašęs Sakartvelas yra artimiausias bloko partneris Pietų Kaukaze. Raginame mūsų draugus Sakartvele nesustoti ir tęsti šalies žmonių ateičiai svarbias reformas, nes tik taip bus įmanoma pasiekti ambicingų tikslų. Taip pat matome ir vertiname labai svarbų asmeninį Sakartvelo ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio vaidmenį prisidedant prie pasitikėjimo tarp Armėnijos ir Azerbaidžano atkūrimo, palaikome Sakartvelo pastangas šia linkme“, – viešėdamas Tbilisyje sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras, pažymėdamas, kad Sakartvelo vidaus reformų pažanga ES sostinėse bus matuojama pagal balandžio 19 dienos susitarimo įgyvendinimą.

Vizito metu ES ministrų delegacija taip pat lankėsi prie linijos su Rusijos okupuotu Cchinvalio regionu (Pietų Osetijos). Apsilankydami ministrai patvirtino ES paramą Sakartvelo suverenitetui ir teritoriniam vientisumui bei paragino Rusiją įgyvendinti jos prisiimtus įsipareigojimus pagal ES tarpininkauto 2008 metų ugnies nutraukimo susitarimą.

Trijų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai birželio 24-26 dienomis lankėsi Pietų Kaukazo regione ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio ir saugumo politikai ir Europos Komisijos vicepirmininko Josepo Borrellio pavedimu, primena Užsienio reikalų ministerija.

Iš komandiruotės Sakartvele grįžęs politikas teigia, kad nematyti gilėjančios politinės krizės Sakartvele būtų neatleistina prabanga, o jo siekis konflikto puses susodinti prie derybų stalo neturėtų žeisti nei vienos pusės.

„Manau, rezultatas pasiektas keleto dienų, kad opozicinė būstinė nebuvo šturmuojama, ir mums pavyko sutarti su visų Sakartvelo partijų lyderiais, kad jie pasiruošę deeskalavimui, nes tokios įtampos asmeniškai aš neprisimenu per 10–15metų tarp valdžios ir ne valdžioj esančių partijų“, – BNS sakė Ž. Pavilionis.

„Jei mes, matydami tokią įtampą šioje šalyje, neįsiterpsime, nepabandysime užmegzti dialogo, gali baigtis ne taip, kaip norėtume, jei mes norime, kad šalis įstotų į Europos Sąjungą ir NATO. Deja, nepavyko su viena puse sutarti, nors derėjomės iki pat išnaktų, į tai įsitraukė ES ir JAV. Tikimės, kad valdančioji partija grįš prie derybų stalo ir bus atnaujintos derybos su opozicija, ir ne suėmimais, ne šturmais būstinių, ne sodinimais opozicinių jėgų mes dialogą vesim, o būtent kalbėjimu“, – teigė Ž. Pavilionis.

Sakartvelo paskirtasis premjeras Iraklis Garibašvilis „nepriimtinai ir įžeidžiančiais“ pavadino Seimo URK vadovo Ž. Pavilionio pareiškimus, nuskambėjusius su opozicinėmis jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje sekmadienį.

Naujienų portalas civil.ge cituoja I. Garibašvilį, kad Sakartvelas yra „svetinga šalis, bet įžeidžianti mūsų svečių retorika yra absoliučiais nepriimtina“. Pasak portalo, surengtoje spaudos konferencijoje Ž. Pavilionis teigė, kad opozicijos lyderio Nikanoro Melijos suėmimas sulauktų tarptautinio atsako ir galimai sankcijų.

Ž. Pavilionis sako keliantis ir kelsiantis politinės krizės Sakartvele klausimą tarptautiniu mastu, nes šiuo metu Sakartvelas „nėra didžiulių diskusijų Briuselyje ir Vašingtone objektas, bet mes turime padaryti, kad tai įvyktų“.

Jis taip pat teigė, kad būdamas konservatorius „kaip politikas, EPP (Europos liaudies partijos) šeimos narys, kaip Tėvynės sąjungos partietis negaliu leisti, kad mano šeimos narius suiminėtų ar šturmuotų jų būstines“.

„Nematyti bręstančios krizės Sakartvele, kuri gali baigtis įvairiai, tuo pat metu nematyti, kad Sakartvelui atsiveria galimybės gal net tapti NATO nare, ir kažkokios trečiosios jėgos daro viską, kad suskaldytų Sakartvelą, ir mums nebandyti suklijuoti tų dalių į vieną būtų neatleistina prabanga“, – teigė komiteto vadovas.

„Aš nesuprantu, kodėl gerbiamą premjerą turėtų žeisti žodžiai apie dialogą, apie tai, kad neturėtų būti politiniai oponentai sodinami į kalėjimą, kad negali būti teisėtvarkai politinio poveikio, tai priimtinos ES ir NATO politinės šeimos taisyklės. Jeigu kartvelai nori į Europą, tikrai manau, kad mano tokie žodžiai nieko neturėtų žeisti, ir aš tikiuosi, kad mes su valdančiaisiais dėl to sutarsime“, – kalbėjo konservatorius.

Jis pažymėjo vizitui į Sakartvelą gavęs Seimo valdybos leidimą, klausiamas, ar savo poziciją derinęs su Užsienio reikalų ministerija, teigė dėl savo vizito taręsis „su visais“. „Aš tariausi dėl to vizito su visais, gavau Seimo valdybos leidimą ir manau, kad tam tikra prasme maža Lietuva apgynė porai dienų demokratiją Sakartvele, nes nebuvo pasodintas opozicijos lyderis, nebuvo šturmu paimta opozicijos būstinė“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šiuo metu yra Briuselyje, kur vyko ES Užsienio reikalų taryba, ir jo komentaro BNS gauti nepavyko.

Sakartvele pastaruoju metu pagilėjo politinė krizė, kilusi po praėjusių metų parlamento rinkimų.

Šimtai protestuotojų praėjusią savaitę penktadienį prie parlamento prisidėjo prie opozicijos raginimų surengti naujus rinkimus po to, kai dėl valdančiųjų planų suimti opozicijos lyderį N. Meliją atsistatydino premjeras Georgijus Gacharija.

Bandymas sulaikyti N. Meliją – eksprezidento Michailo Saakašvilio įkurto Vieningojo nacionalinio judėjimo pirmininką – išprovokavo opozicijos pasipiktinimą.

Įspėjimų Tbilisiui paskelbė ir kai kurios Sakartvelo sąjungininkės Vakaruose.    

Opozicija laiko suklastotais spalio 31 dieną vykusius parlamento rinkimus, kuriuos nedidele persvara laimėjo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“.

Prie VNJ būstinės nuo trečiadienio susirinkę visų opozicinių partijų lyderiai žada neleisti policijai suimti N. Melijos.

Savo atsistatydinimo pareiškime G. Gacharija sakė, kad policijos reidas VNJ būstinėje „sukeltų pavojų mūsų piliečių sveikatai ir gyvybėms“.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos išreiškė susirūpinimą dėl šio žingsnio ir paragino vyriausybę taikiai išspręsti krizę ir užtikrinti, kad šalies teismų sistema būtų nešališka politiniu požiūriu.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį perspėjo Vilniuje viešintį Gruzijos premjerą dėl žmogaus teisių pažeidimų ir žiniasklaidos laisvės suvaržymų bei paragino ryžtingai įgyvendinti reformas.

„Nors Gruzijos žmonės tvirtai apsisprendė žengti europiniu keliu, šios šalies pažangą įgyvendinant reformas stabdo žmogaus teisių pažeidimai, žiniasklaidos laisvės suvaržymai, vidiniai partiniai vaidai“, - pranešime spaudai teigė prezidentė.

Su Lietuvoje viešinčiu Gruzijos premjeru Irakliu Garibašviliu  šalies vadovė taip pat aptarė saugumo situaciją Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, ji apkaltino Rusiją vykdant „šliaužiančią okupaciją“.

„Lietuva remia ir toliau rems Gruzijos teritorinį vientisumą“, - teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.

Gruzijos valdžia kritikuojama dėl savo pirmtakų, dabartinių opozicijos politikų persekiojimo. Vyriausybė priekaištus atmeta, teigdama, kad teisėsauga nepriklausomai tiria buvusio prezidento Michailo Saakašvilio valdžios veiksmus.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius Vilniuje viešinčiam Gruzijos premjerui trečiadienį pareiškė, kad Lietuvai kelia nerimą situacija dėl žiniasklaidos laisvės šioje šalyje, praėjus dienai po to, kai Gruzijos teismas nurodė pakeisti didžiausios nepriklausomos televizijos „Rustavi 2“ savininką.

„Atkreipėme dėmesį į teisės viršenybės, teisėsaugos reformos, žiniasklaidos laisvės svarbą užtikrinant demokratijos plėtrą Gruzijoje“, - bendrame pasisakyme žiniasklaidai sakė A.Butkevičius.

„Kelia nerimą mus pasiekiančios žinios apie susidariusią įtampą dėl kai kurių Gruzijos žiniasklaidos priemonių veiklos laisvių“, - pridūrė Lietuvos premjeras.

Konkrečių žiniasklaidos priemonių A.Butkevičius neminėjo, bet jo atstovė spaudai Evelina Butkutė Lazdauskienė BNS patvirtino, kad premjerų susitikime iškeltas klausimas dėl situacijos „Rustavi 2“ televizijoje.

Gruzijos premjeras Iraklis Garibašvilis savo pasisakyme žiniasklaidai šios situacijos nekomentavo. Žurnalistams nebuvo sudaryta galimybė paklausti.

Klausimų dėl žiniasklaidos laisvės, žmogaus teisių, demokratijos pažeidimų Gruzijos Vyriausybės vadovas sulaukė ir Seime susitikęs su parlamento pirmininke Loreta Graužiniene bei keliais Seimo valdybos nariais.

„Mano įsitikinimu, dabartinė Vyriausybė daro kai kurių nemažų klaidų, kurios gali sukelti abejonių dėl Gruzijos ištikimybės vienam iš pagrindinių kriterijų - tai demokratijos ir žmogaus teisių kriterijui“, - po susitikimo žurnalistams sakė Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.

Jis teigė I.Garibašvilio klausęs, kodėl iki šiol kalėjime laikomas vienas iš opozicijos lyderių Gigi Ugulava, teiravosi apie vandališkus opozicijos partijų būstinių užpuolimus bei opozicijai artimo TV kanalo „Rustavi 2“ perdavimo kitam savininkui.

„(...) kitaip sakant opozicijai yra atimama galimybė komunikuoti su žmonėmis, ir tai daroma labai panašiais metodais, kaip darė (Rusijos prezidentas) V.Putinas 2000 metų pradžioje“, - teigė A.Kubilius.

„Aš viską tai sieju su paprastu faktu, kad artėja rinkimai kitais metais. Bidzinai Ivanišviliui ir jo iš šešėlio valdomai „Georgian Dream“ partijai yra neramu, kad jie pagal apklausas atsilieka nuo opozicinės Jungtinio nacionalinio judėjimo partijos, ir tai verčia imtis tokių drastiškų veiksmų, kurie iš tikrųjų gali labai stipriai pakenkti Gruzijos įvaizdžiui Vakarų bendruomenėje. Tą turėjome pasakyti premjerui“, - tvirtino opozicijos lyderis.

Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Gruzijos teismas antradienį nurodė „Rustavi 2“ televizijos kontrolę perduoti Kibarui Chalvaši, kuris buvo vienas iš televizijos savininkų 2004-2006 metais. Jis teigia, kad „Rustavi 2“ anksčiau pardavė spaudžiant tuometinei Michailo Saakašvilio valdžiai.

Tačiau televizijos atstovai ir kai kurie nepriklausomi stebėtojai teigia, kad šiuo žingsniu dabartinė valdžia siekia užgniaužti valdžios kritiką ir riboja žiniasklaidos laisvę.

Trečiadienio popietę Gruzijos vyriausybės BNS atsiųstame komentare I.Garibašvilis teigė, kad „tai privatus ginčas dėl nuosavybės tarp dviejų šalių, kurį turi spręsti teismas“, o Vyriausybė į šį procesą nesikiša.

„Ankstesnio režimo laikais dėl politinių interesų „Rustavi 2“ daugiau kaip 20 kartų perėjo iš rankų į rankas, pirmą kartą dėl šios televizijos stoties nuosavybės nusprendė nepriklausoma teismų sistema. Tai įtvirtina svarbų precedentą ir žymi dar vieną sveikintiną žingsnį pirmyn užtikrinant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, demokratiją ir teisės viršenybę Gruzijoje“ , -teigė premjeras.

Jo teigimu, vyriausybė yra įsipareigojusi užtikrinti visų žurnalistų saugumą ir nepriklausomumą, o žiniasklaidos politizavimas esąs nepriimtinas.

Priėmęs Gruzijos premjerą A.Butkevičius taip pat pabrėžė Lietuvos „tvirtą paramą“ Gruzijos teritoriniam vientisumui, pasmerkė „nelegalų sienų ženklinimą Pietų Osetijoje bei judėjimą Tbilisio kontroliuojamos teritorijos link“. Pietų Osetiją ir Abchaziją Gruzija ir jos sąjungininkai Vakaruose laiko okupuotomis teritorijomis. Rusija po 2008 metais vykusio  trumpo karo jas pripažino nepriklausomomis valstybėmis.

Lietuvos premjeras atkreipė dėmesį, kad Gruzijai pasirašius laisvosios prekybos sutartį su ES, pagerėjo dvišaliai prekybos santykiai. Anot Lietuvos vyriausybės, per pastaruosius metus mūsų prekybos apyvarta išaugo beveik 40 procentų.

Gruzijos premjeras sakė, kad europinė integracija lieka jo vyriausybės prioritetu, ir patikino, kad valdžia yra pasiryžusi įgyvendinti reformas, kad priartėtų prie Europos standartų. Jis išsakė viltį, kad gruodį ES priims „teigiamą“ sprendimą dėl bevizio režimo.

I.Garibašvilis Lietuvą vadino „tikra drauge“ ir padėkojo už pagalbą remiant teritorinį vientisumą bei siekiant narystės Europos Sąjungoje ir NATO.

„Mums, gruzinams, Lietuvos pasiekimai yra pavyzdys“, - sakė I.Garibašvilis.

Tbilisis ir Vilnius apsikeitė skverais – Žvėryno mikrorajone atsirado Gruzijos sostinės vardu pavadintas skveras. Tbilisio centre Gruzijoje skveras pavadintas Vilniaus vardu prieš 5 metus.

Dalyvaujant Gruzijos ir Lietuvos premjerams, Gruzijos teisingumo ministrui, Vilniaus miesto merui,  ties A. Mickevičiaus ir  Kęstučio gatvių sankryža esančiame skvere iškilmingai atidengtas Tbilisio merijos dovanotas Vilniaus ir Tbilisio miestų bičiulystės atminimo ženklas.

„Šis įvykis neeilinis ir aktualus mums visiems. Tikiu, kad Tbilisio skveras taps nauja vilniečių traukos vieta. Ilgainiui čia turėtų atsirasti ir Lietuvos bei Gruzijos skulptorių darbai, simbolizuojantys Tbilisį“, -  sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Skvere taip pat įrengti Vilniui padovanoti suoliukai su Tbilisio inicialais.  „Man šie suoliukai labai primena Gruziją ir Lietuvą: jie nutolę vienas nuo kito – nesusikalbėsi, bet ir tarsi kviečia ateiti į kitą skvero pusę prisėsti ir gražiai pabendrauti.  Iš tiesų tai mūsų gerų santykių, mūsų šalių ir miestų draugystės simbolis“, - pastebėjo Vilniaus meras.

Dovana nuo vilniečių Vilniaus vardo skvere Tbilisyje yra skulptoriaus G. Umbraso „Stebuklų plytelė“.

Skvero atidaryme dalyvavęs Gruzijos ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis džiaugėsi ypatinga diena - „Kaip gruzinas, didžiuojuosi būdamas čia ir esu laimingas, matydamas tiek laimingų draugiškų veidų. Mes labai vertiname draugystę su Lietuva“.

2009 metais Vilniuje buvo pasirašyta Vilniaus ir Tbilisio susigiminiavimo sutartis. Šiemet spalį Vilniuje ir Tbilisyje vyko tradicinis Tbilisio miesto renginys „Tbilisoba“.

Šią savaitę Lietuvoje su oficialiu vizitu lankysis Gruzijos ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis.

Trečiadienį jis susitiks su Lietuvos Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi. Bus kalbama apie demokratijos plėtros svarbą, europinę integraciją, numatoma aptarti Europos Sąjungos vizų liberalizavimo klausimus. Premjerai taip pat aptars perspektyvas plėtoti Lietuvos ir Gruzijos dvišalius ekonominius santykius, pranešė Vyriausybė.

Lietuvos ir Gruzijos premjerai ketina dalyvauti Tbilisio skvero atidaryme Vilniuje, Žvėryne.

Ketvirtadienį ministrai pirmininkai dalyvaus Tarpvyriausybinės Lietuvos ir Gruzijos ekonominio bendradarbiavimo komisijos pirmajame posėdyje Ūkio ministerijoje.

Gruzijos premjeras Lietuvoje taip pat susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, užsienio reikalų ir ūkio ministrais, verslo organizacijų atstovais, lankysis Vilniaus universitete.