„Mūsų tikslas yra padaryti viską, ką galime, kad rinkimų procesas būtų kaip įmanoma geresnis“, – per spaudos konferenciją Bagdade sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).
Jis nurodė, kad Bendrijos stebėtojų misija atvyks į Iraką likus mėnesiui iki rinkimų dienos – spalio 10-osios – ir liks ten dar mėnesį po jos.
Tuo metu JT specialioji atstovė Irake Jeanine Hennis-Plasschaert (Žanin Henis Plaschart) per atskirą spaudos konferenciją sakė, kad jos organizacija irgi rengiasi atsiųsti didelę stebėtojų komandą.
„Tiesą sakant, tai yra vienas didžiausių JT rinkimų pagalbos projektų pasaulyje su penkiskart daugiau JT darbuotojų nei 2018-aisiais“, – sakė ji.
J. Hennis-Plasschaert paragino irakiečius neboikotuoti balsavimo ir išreiškė viltį, kad jis bus „patikimas“. Ji taip pat paragino „politines jėgas ir kandidatus kolektyviai susilaikyti nuo bet kokių bandymų forsuoti ar iškreipti rinkimų išteklius“.
Ankstesnius rinkimus Irake temdė smurtas ir balsų pirkimas.
Per vėliausius įstatymų leidėjų rinkimus 2018 metais rinkėjų aktyvumas siekė 44,52 proc., rodo oficialūs duomenys, nors daugelis mano, kad šis skaičius buvo išpūstas.
Artėjant naujiems rinkimams, vis garsiau skamba raginimai juos boikotuoti, ypač jaunų žmonių, kaltinančių Irako partijas dangstant ar net skatinant politinį smurtą, gretose.
Irakiečių politologas Salehas al Alaoui (Salehas Alavis) naujienų agentūrai AFP sakė, kad vertėtų tikėtis žemo – „neviršijančio 20 procentų“ – rinkėjų aktyvumo.
Pasak jo, tai bus 2019-ųjų spalį Iraką sukrėtusių protestų „pasekmė“. Tada protestuota prieš korupciją, užsienio kišimąsi, prastas viešąsias paslaugas ir pagrindinių partijų gniaužtus.
Pirmalaikiai visuotiniai rinkimai buvo vienas iš premjero Mustafos al Kadhemi (Mustafos Kazemio) pažadų bandant patenkinti demonstrantų reikalavimus.
Pernai taip pat įsigaliojo naujas rinkimų įstatymas, kuriuo siekiama nutraukti valdžią besidalijančių partijų blokų monopoliją ir vietoj to skatinti nepriklausomus kandidatus.
