Klaipėdos apygardos teismas aiškinasi, ar norėjusi prikelti antram gyvenimui malūną ir jame įdarbinti devynis vietos bedarbius skuodiškė nusižengė įstatymui ir privalės grąžinti valstybei suteiktą šimtatūkstantinę paramą.
Norėjo atkurti malūną
Kaltinamosios – trys solidžios moterys, visos trys Irenos. I.Bakstienė yra bendrovės "Verslo katedra" vadovė.
Ši garbaus amžiaus, ligota moteris ėmėsi atkurti apgriuvusį malūną Skuode ir įsteigti jame viešbutį bei restoraną. I.Bakstienės dukra dirba Skuodo savivaldybėje.
2007 m. moteris pasinaudojo galimybe gauti ES paramą, kuria skatinta vystyti verslą, kad būtų įdarbinti vietos bedarbiai. Devynioms darbo vietoms sukurti ir išlaikyti per tejus metus ji gavo 324 tūkst. litų.
Pagal susitarimą I.Bakstienė išsirinko iš būrio bedarbio sau darbininkus, bet nė vienas jų nuolatinio darbo atstatomame malūne negavo.
Moteris tikino teismą, kad dėl to kaltos objektyvios aplinkybės – užsitęsė remonto darbai, tad mokesčius už neva įdarbintus bedarbius valstybei ji mokėjo, bet darbo suteikti negalėjo.
Žinojo, kad dirbti neteks
Pagal susitarimą, metų pabaigoje turėjo būti įkurtos darbo vietos, ir žmonės turėjo pradėti dirbti. Jei būtų pavėluota, pinigus būtų reikėję grąžinti.
Tačiau darbo biržai buvo pateikta ataskaita, jog malūne jau veikia viešbutis ir restoranas, o buvę bedarbiai jau dirba barmenais, virėjomis, jų padėjėjomis bei kambarinėmis.
Iškviesti liudyti šie skuodiškiai pasakojo, kad darbo biržoje buvo pasakyta, jog jie įdarbinami, reikia sėdėti namie ir laukti, kada darbdavė paskambins.
Tačiau visi jie teigė iškart žinoję, jog dirbti nereikės.
Vėliau verslininkė tikino, kad pasirinkti bedarbiai neturėjo tinkamos kvalifikacijos.
Tikino pasirašiusi avansu
Kaip vykdoma sutartis, turėjo kontroliuoti vietos Darbo biržos vadovė I.Urbonienė. Ji pasakojo, jog ne kartą lankėsi malūne, matė, kad žmonės skuba, bet nespėja laiku baigti remonto darbų.
Todėl ataskaitose pasirašė avansu, tikėdamasi, kad galiausiai darbo neturintys žmonės pradės dirbti.
Kita darbo biržos darbuotoja I.Eidimtienė, buvusi atsakinga už projektų vykdymą, nevažiavo į malūną ir netikrino verslininkės pateiktos apie veiklą informacijos vietoje, nerašė patikrinimo aktų, netikrino, ar paramos pinigai naudojami pagal paskirtį.
Keli darbo neturintys skuodiškiai truputį darbavosi malūne, bet algos už tai negavo, jokiuose žiniaraščiuose nepasirašydavo.
Reikalauja grąžinti paramą
Dėl visų šių priežasčių prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, darbo biržos ir verslininkės veiksmuose įžvelgė nusikaltimus bei paprašė teismą moteris nuteisti.
Darbo birža pareiškė ieškinį ir paprašė jai grąžinti visą šimtatūkstantinę paramą.
Teisme susikirto prokurorės bei teisiamų moterų nuomonės.
Valstybės kaltintoja įsitikinusi, kad pinigai, skirti sumažinti nedarbą, buvo panaudoti malūnui remontuoti, bet tai prieštarauja paramos sutarties sąlygoms.
Todėl, prokurorės manymu, I.Bakstienė privalo grąžinti visus 324 tūkst. litų, be to, paprašyta ją nubausti 45 tūkst. litų bauda.
Beje, teismo proceso metu I.Bakstienė įnešė 10 tūkst. litų, taip padengdama dalį civilinio ieškinio.
Darbo biržos vadovę I.Urbonienę prokurorė paprašė įkalinti metams ir 9 mėnesiams.
Jos pavaldinę I.Eidimtienę pasiūlyta nubausti 4,55 tūkst. litų bauda.
Prašė visas išteisinti
Moteris ginti apsiėmę advokatai įsitikinę, kad jas būtina išteisinti.
Gynėjų teigimu, tinkamo išsilavinimo neturinti I.Bakstienė neturėjusi tikslo nieko apgauti, pinigus panaudojo darbo vietoms įkurti – tvarkė bei įrenginėjo malūną, bet negalėjo žinoti, jog remontas užtruks.
Visi gauti pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį ir nenukeliavo niekur kitur.
Nepakankamas išmanymas bei buhalterinių reikalų nežinojimas kaltas dėl nesklandumų, kuriuos teisėsaugininkai ir įvertino kaip nusikaltimą.
I.Urbonienė tvirtino nenorėjusi kištis į verslą ir visas savo pareigas vykdžiusi nuoširdžiai ir kruopščiai.
I.Eidimtienė prisipažino padariusi klaidų ir paprašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už ją laiduoti ėmėsi sutuoktinio giminaitė.
Kaip šią situaciją įvertins teismas, paaiškės liepos viduryje.
