Nustebino keistas skelbimas
Keistą skelbimą prieš kelias dienas pastebėjo dienraščio skaitytoja. Moteriai užkliuvo, iš kur privatus asmuo gali turėti tokį turtą, kuris kažkada priklausė miestui.
Paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepė mergina, kuri paaiškino, kad prekės pardavėjas išvykęs ir jis ją įpareigojo tarpininkauti, jei atsirastų pirkėjų.
„Tie akmenys jau daug metų yra pas žmogų kieme. Kadangi reikia pinigų, jis dabar juos parduoda. Mano žiniomis, tie akmenys yra labai seni, pas jį kieme jie guli jau 30 ar 40 metų. Jis galvojo pats jais išgrįsti kiemą, bet apsisprendė parduoti“, – dėstė mįslingoji pardavėja.
Susitarti, kur galima apžiūrėti tuos akmenis, taip ir nepavyko, nes pardavėjo atstovė išsisukinėjo – esą gali atsiųsti daugiau nuotraukų, jei reikia.
O visai netrukus portale skelbimas su nuotrauka buvo išimtas, liko tik labai lakoniška informacija: „Tašyti, grūdinti akmenys. Kaina už 1 kv. / m 45–50 eurų.“
Mieste grindinio nepavogė?
Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vadovė Irena Šakalienė tvirtino, kad į privačias rankas uostamiesčio turtas pakliūti negalėjo. Esą akmenys, kurių vietoje vėliau atsiranda asfaltas, yra saugomi, nes jie – savivaldybės turtas.
„Galimas dalykas, kad tie akmenys visai ne senoviniai, juk dabar technologijų yra visokių, tai gal jie tiesiog aptašyti, šiek tiek sendinti ir norima juos brangiai parduoti kaip labai senus. Nenustebčiau, jei jie atvežti, pavyzdžiui, iš Kinijos. O kad kas nors pardavinėtų miesto viešųjų erdvių akmenis, netikiu“, – dėstė I.Šakalienė.
Miesto tvarkymo skyriaus vedėja sakė, kad kažkokį likutį miesto akmenų, išardžius Trinyčių gatvės grindinį, saugojo bendrovė „Žemkasa“. Dabar ji juos jau perdavė naujam miesto gatvių priežiūros konkursą laimėjusiam rangovui. Tie akmenys esą paprastai naudojami grįstų gatvių remontui.
Dar viena versija
Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vadovas Vitalijus Juška tikino, jog pastaruoju metu neturėjo duomenų, kad kažkur mieste būdų nuardytas ir pavogtas grindinys.
„Tokių grindinių atokesnėse uostamiesčio arterijose buvo, pavyzdžiui, Uosto gatvėje. Ar tie parduodami akmenys tikrai yra iš Klaipėdos, labai abejoju. 800 kv. m yra labai daug. Juolab tašytų akmenų, o dar XVIII– XIX a. Jie ir tada buvo labai brangūs. Tašyti akmenys paprastai buvo klojami reprezentacinėse miesto vietose. Tie, kuriuos matau nuotraukoje, gana nekokybiškai apdirbti, o, pavyzdžiui, pakloti Tiltų gatvėje yra daug aukštesnės kokybės“, – teigė V.Juška.
Esą sunku nustatyti, iš kur yra tie parduodami akmenys. Pasak V.Juškos, šiuo atveju minėti akmenys gali būti paimti ir iš atraminių sienų.
„Sovietmečiu atraminės sienos buvo statomos išardžius gatvių grindinį, o dabar rekonstruojant galbūt jas išardė ir pardavinėja. Tai gali būti labiau tikėtinas variantas. Štai ir Taikos prospekte tie gėlynai sulipdyti būtent iš tokių akmenų. Tokių objektų mieste yra ir daugiau“, – tikino V.Juška, pažadėjęs išsamiau pasidomėti ir skelbime paminėtais akmenimis.
