Kūrybos horizontas

I.Urbonienė 1977 m. baigusi studijas tuomečiame Lietuvos dailės instituto Kauno skyriuje daug metų kūrė tekstilės srityje, 2002 m. surengė asmeninę parodą Vilniuje, "Arkos" galerijoje, eksponavo savo darbus Kaune, o dabar pirmą kartą pristato tapybą. Tapyba autorei tapo rimtu iššūkiu, su kuriuo ji drąsiai ir sėkmingai susidoroja. Po daugelio metų, atiduotų tekstilei, reikalavusiai iš didelės kantrybės ir kruopštaus darbo, tapyboje dailininkė tarsi atveria ilgai slopintus jausmus, išlaisvindama savo vitališką kūrybinę prigimtį.

I.Urbonienės tapyba neabejotinai priskirtina abstrakčiojo ekspresionizmo krypčiai, kuri meno istorijoje vadinama veiksmo arba gesto tapyba (angl. action painting). Šios tapybos atstovai svarbiausia meno funkcija pripažino patį kūrybos veiksmą, kuris impulsyviai, abstrakčiomis priemonėmis – spalva ir potėpiu – išlaisvina pasąmonę. I.Urbonienei artimi pamatiniai šio raiškos būdo principai: spontaniškos kūrybos samprata, betarpiškas jausmas, temperamentingas ir intuityvus tapymo gestas, dėmesys emociniam spalvos poveikiui.

Pasikliaudama spontaniškais potyriais autorė siekia perteikti vėjo gausmo, vandens bangavimo, šviesos srauto, muzikos garsų sužadintus jausmus.

Mažorinė paletė

Kiekvieno I.Urbonienės paveikslo atsiradimą inspiruoja daugybė subjektyvių faktorių: dvasinė patirtis, momentiniai išgyvenimai, tapymo procese patiriami jausmai, supantys garsai, gamtos stichijos ir jų kaita. Apie tai byloja ir kūrinių pavadinimai: "Minties galia", "Jausmai", "Svajos", "Pūga", "Dargana", "Muzikos garsai" etc.

Pasikliaudama spontaniškais potyriais autorė siekia perteikti vėjo gausmo, vandens bangavimo, šviesos srauto, muzikos garsų sužadintus jausmus: džiugesį, nerimą, viltį, bet dažniausiai – didžiulį gyvenimo geismą. Gal todėl daugelyje paveikslų dominuoja mažorinė tonaciją, akvarelinis spalvų skaidrumas, dekoratyvus spalvų skambesys.

Vitališka jėga užkoduota I.Urbonienės tapybinėse kompozicijose tarsi įtraukia žiūrovus į paveikslo erdvę. Nors kiekvienas paveikslas turi subjektyvią prasmę, tačiau jų interpretacijų gali būti daugybė, nes žiūrovo santykis su spalva ir jų deriniais yra labai asmeniškas. Stebėtojas kaskart kuria savo istoriją.

Prigimtinė erdvės, ritmo ir spalvinės klausos pajauta veiksmo tapyboje yra itin svarbi. Spalva ir ekspresyvus potėpis yra I.Urbonienės tapybos pamatas. Jos paveiksluose, kaip ir būdinga abstrakčiajai tapybai, nėra nuorodų į vaizdinį pasakojimą ar konkretų objektą. Abstraktusis menas sąmoningai atsiriboja nuo vaizdinių aplinkos savybių, estetinių ar socialinių vertybių, bet siekia įprasminti suvokimą apie daiktus. Veiksmo tapyba, nuo realybės nutolsta dar labiau – čia pasikliaujama kūrėjo pasąmone, intuityviu asmeniniu išgyvenimu, kurį menininkas patiria kūrybos metu. Pats tapybos procesas tampa ne vaizdo, o minčių kūrimu. Jis gali būti ilgesnis ar trumpesnis, bet visada išgyvenamas tik čia ir dabar bei niekada negali būti pakartotas.

Ištrūkti iš vienatvės gniaužtų

I.Urbonienei tapymo procesas taip pat yra minčių kūrimas, spontaniškai įkūnytas paveikslo erdvėje. Kaip ir būdinga veiksmo tapybos atstovams, autorė remiasi autentišku dinamišku gestu, kuris yra betarpiška pasąmonės projekcija. Plačiais gryno dažo potėpiais (teptuku, mentele ir kitomis priemonėmis) autorė formuoja impulsyvius pavidalus – erdves, ūkus, sūkurius, dekoratyvias ir muzikalias struktūras. Ekspresyvūs, intensyvių spalvų pigmentų šuorai atveria paslaptingą, unikalų pasąmonės makrokosmosą su begalinėmis perspektyvomis, juodosiomis skylėmis, nepažintomis paslaptingomis galaktikomis.

Veiksmo tapyba kaip abstrakčiojo ekspresionizmo atmaina susiformavo praeito amžiaus viduryje, tačiau aktualumo šis kūrybinės raiškos būdas neprarado iki šiol. Stilius, įkūnijęs nenutrūkstamo dinamizmo idėją ir tapęs atsvara pasaulio chaosui, atsivėrusiam po Antrojo pasaulinio karo, kai suklestėjo kvantinė mechanika ir psichoanalizė, pakeitusi žmonių suvokimą apie fizinį ir psichologinį pasaulį, šiandien įgyja naują prasmę.

Viena vertus, fantastiška naujųjų medijų ir technologijų sukurta virtuali realybė tarsi panaikina fizines ir geografines pasaulio ribas, kita vertus, žmogus šioje realybėje yra pasmerkiamas dvasinei vienatvei. Todėl veiksmo tapyba, besiremianti pasąmoniniu psichologinių ir emocinių būsenų atsivėrimu, randa vis daugiau sekėjų. Tarp jų – I.Urbonienės mėgstama australų tapytoja Cristina Popovic, slovakas Marijanas Novakas Slunjski, vokietė Ute Kleist ir kiti.

Kas? I.Urbonienės tapybos darbų paroda "Emocijos".

Kur? Nacionalinio Kauno dramos teatro parodų erdvėje.

Kada? Veikia iki gegužės 3 d.

Klaipėdos apygardos teismas aiškinasi, ar norėjusi prikelti antram gyvenimui malūną ir jame įdarbinti devynis vietos bedarbius skuodiškė nusižengė įstatymui ir privalės grąžinti valstybei suteiktą šimtatūkstantinę paramą.

Norėjo atkurti malūną

Kaltinamosios – trys solidžios moterys, visos trys Irenos. I.Bakstienė yra bendrovės "Verslo katedra" vadovė.
Ši garbaus amžiaus, ligota moteris ėmėsi atkurti apgriuvusį malūną Skuode ir įsteigti jame viešbutį bei restoraną. I.Bakstienės dukra dirba Skuodo savivaldybėje.

2007 m. moteris pasinaudojo galimybe gauti ES paramą, kuria skatinta vystyti verslą, kad būtų įdarbinti vietos bedarbiai. Devynioms darbo vietoms sukurti ir išlaikyti per tejus metus ji gavo 324 tūkst. litų.

Pagal susitarimą I.Bakstienė išsirinko iš būrio bedarbio sau darbininkus, bet nė vienas jų nuolatinio darbo atstatomame malūne negavo.

Moteris tikino teismą, kad dėl to kaltos objektyvios aplinkybės – užsitęsė remonto darbai, tad mokesčius už neva įdarbintus bedarbius valstybei ji mokėjo, bet darbo suteikti negalėjo.

Žinojo, kad dirbti neteks

Pagal susitarimą, metų pabaigoje turėjo būti įkurtos darbo vietos, ir žmonės turėjo pradėti dirbti. Jei būtų pavėluota, pinigus būtų reikėję grąžinti.

Tačiau darbo biržai buvo pateikta ataskaita, jog malūne jau veikia viešbutis ir restoranas, o buvę bedarbiai jau dirba barmenais, virėjomis, jų padėjėjomis bei kambarinėmis.
Iškviesti liudyti šie skuodiškiai pasakojo, kad darbo biržoje buvo pasakyta, jog jie įdarbinami, reikia sėdėti namie ir laukti, kada darbdavė paskambins.

Tačiau visi jie teigė iškart žinoję, jog dirbti nereikės.
Vėliau verslininkė tikino, kad pasirinkti bedarbiai neturėjo tinkamos kvalifikacijos.

Tikino pasirašiusi avansu

Kaip vykdoma sutartis, turėjo kontroliuoti vietos Darbo biržos vadovė I.Urbonienė. Ji pasakojo, jog ne kartą lankėsi malūne, matė, kad žmonės skuba, bet nespėja laiku baigti remonto darbų.

Todėl ataskaitose pasirašė avansu, tikėdamasi, kad galiausiai darbo neturintys žmonės pradės dirbti.
Kita darbo biržos darbuotoja I.Eidimtienė, buvusi atsakinga už projektų vykdymą, nevažiavo į malūną ir netikrino verslininkės pateiktos apie veiklą informacijos vietoje, nerašė patikrinimo aktų, netikrino, ar paramos pinigai naudojami pagal paskirtį.

Keli darbo neturintys skuodiškiai truputį darbavosi malūne, bet algos už tai negavo, jokiuose žiniaraščiuose nepasirašydavo.

Reikalauja grąžinti paramą

Dėl visų šių priežasčių prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, darbo biržos ir verslininkės veiksmuose įžvelgė nusikaltimus bei paprašė teismą moteris nuteisti.
Darbo birža pareiškė ieškinį ir paprašė jai grąžinti visą šimtatūkstantinę paramą.

Teisme susikirto prokurorės bei teisiamų moterų nuomonės.

Valstybės kaltintoja įsitikinusi, kad pinigai, skirti sumažinti nedarbą, buvo panaudoti malūnui remontuoti, bet tai prieštarauja paramos sutarties sąlygoms.
Todėl, prokurorės manymu, I.Bakstienė privalo grąžinti visus 324 tūkst. litų, be to, paprašyta ją nubausti 45 tūkst. litų bauda.

Beje, teismo proceso metu I.Bakstienė įnešė 10 tūkst. litų, taip padengdama dalį civilinio ieškinio.

Darbo biržos vadovę I.Urbonienę prokurorė paprašė įkalinti metams ir 9 mėnesiams.
Jos pavaldinę I.Eidimtienę pasiūlyta nubausti 4,55 tūkst. litų bauda.

Prašė visas išteisinti

Moteris ginti apsiėmę advokatai įsitikinę, kad jas būtina išteisinti.

Gynėjų teigimu, tinkamo išsilavinimo neturinti I.Bakstienė neturėjusi tikslo nieko apgauti, pinigus panaudojo darbo vietoms įkurti – tvarkė bei įrenginėjo malūną, bet negalėjo žinoti, jog remontas užtruks.
Visi gauti pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį ir nenukeliavo niekur kitur.

Nepakankamas išmanymas bei buhalterinių reikalų nežinojimas kaltas dėl nesklandumų, kuriuos teisėsaugininkai ir įvertino kaip nusikaltimą.

I.Urbonienė tvirtino nenorėjusi kištis į verslą ir visas savo pareigas vykdžiusi nuoširdžiai ir kruopščiai.

I.Eidimtienė prisipažino padariusi klaidų ir paprašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už ją laiduoti ėmėsi sutuoktinio giminaitė.

Kaip šią situaciją įvertins teismas, paaiškės liepos viduryje.