Socialiniame tinkle "Facebook" muzikos atlikėjas trečiadienio popietę rašė, kad dar vasarą renkant būsimai dukrytei vardą, jis su žmona ilgai ieškojo prasmės ir gražaus skambesio.

"Dar labai norėjome, kad vardas būtų lietuviškas. Kadangi daug keliavome drauge su vaikeliu, kol jis dar buvo mamos pilvelyje – vis džiaugėmės giedru dangumi. Italijos kalnuose buvome arti mėlyno dangaus, o Čilėje, visai šalia Ramiojo vandenyno, nebuvo dienos be saulėtų vakarų. Vėjelis glostė mūsų plaukus ir mintis. Paskui mes grįžome į Lietuvą ir visą laukimosi etapą turėjome nepaprastai karštą vasarą, kuomet daug laiko leidome gamtoje, sodyboje bei Nidoje prie mūsų nuostabios jūros", – saulės spindulių suteiktą palaimą prisiminė muzikantas.

P. Vyco nuotr.

"Nebuvo dienos be saulės. Taigi mes prisijaukinome mintį, kad mums labai patinka Saulės vardas. Mudu su Irma kalbėjome, kad kai rudenį gims mūsų dukrelė, ir už lango verks apniukęs dangus – mums namuose ir toliau švies Saulė. Tik gimus mažylei ir pažiūrėję į ją nutarėme, kad šis vardas jai beprotiškai tinka – ji mūsų indėniukė, keliauninkė, kartu su mumis pabuvojusi ypatingai saulėtuose kraštuose. Saulė – tai, ko mes laukiame visur ir visada. Ir kas galėjo pagalvoti, ji net gimti panoro per savo vardo dieną, nors prisiekiu, mes to net nežinojome. Spalio 20 d. yra Saulės vardo diena, o mūsų mažytė gimė vos valanda vėliau naktį iš 20 į 21 d. Tai buvo mums ženklas, kad Saulės vardo ji pati nori", – L. Adomaitis teigia, kad šio nuostabaus vardo reikšmė – Dievo išmelstoji.

"Prisipažinsiu: mes labai meldėmės, kad mūsų Saulė mus pasirinktų. Ji atkeliavo pas mus! Ir, žinokit, jau padovanojo pirmuosius savo šypsnius, kurie mums yra tikri ir labai šildantys spinduliukai", – jautriai rašė pirmagimio sulaukęs tėvas.

„Šiuo metu nieko toli į ateitį neplanuojame. Gyvename vienos savaitės įvykiais“, – LRT laidos „Gyvenimas“ žiūrovams šį vakarą kalbės L. ir I. Adomaičiai.

„Na, žmonės dažnai planuoja – dabar norime vaikelio, o dabar nenorime. O Dievas ima ir iš jų planų pasijuokia“, – šypsosi laimingas Linas. Jam pritaria ir Irma: „Žmonės planuoja, o vaikelis ima ir pasirenka, pas ką ir kada ateiti. Mes labai tuo tikime ir džiaugiamės, kad mus jau pasirinko.“

Nepaisant džiugaus jaudulio, kasdienių darbų pora taip pat neapleidžia – Linas ruošiasi didžiulio koncertinio turo pasirodymams, naujoje, dvejus metus įrenginėtoje studijoje baigia kurti dainas būsimam albumui. Tačiau visa tai nublanksta prieš vaikelio laukimą. „Jis mums dabar pats svarbiausias”, – glostydamas suapvalėjusį žmonos pilvuką šypsosi dainininkas.

P. Vyco nuotr.

Džiugią naujieną pora sužinojo vasarį, likus dviem dienoms iki ilgai planuotos kelionės į Čilę. Nors buvo kilę abejonių, ar saugu besilaukiančiai moteriai leistis į tolimą kelią, gydytojai tam neprieštaravo ir laimingi būsimi tėvai išskrido už tūkstančių kilometrų. Dėl to dabar labai džiaugiasi – Irmai pavyko išvengti gripo epidemijos, o dėl gero oro, puikaus maisto ir nuostabių emocijų nėštumas tapo dar džiugesnis. O grįžę sutuoktiniai buvo priversti  pasinerti į buities rūpesčius.

„Reikia šiek tiek pasiremontuoti namus, išsirinkti vežimėlį, lovytę, kitų kūdikiui būtinų dalykų”, – pasakojo Linas, neslėpdamas, kad jau žino, kokios spalvos pirkiniai tiks kūdikiui. Tai šį vakarą 19.30 val. juodu su Irma atskleis ir LRT TELEVIZIJOS laidos „Gyvenimas” žiūrovams. Vedėjas Edvardas Žičkus.

Pirmagimio su žmona Irma netrukus sulauksiantis atlikėjas nelėtina tempo: aktyviai koncertuoja, įrašinėja naują albumą „Vandenynai“ bei, padedamas Gintaro Rinkevičiaus ir LVSO, ruošiasi gruodžio mėnesį dar kartą užkariauti didžiausias šalies arenas.

O kol vyksta paruošiamieji darbai ne tik scenoje, bet ir namuose, L. Adomaitis papasakojo, kokia buvo praėjusi vasara, kaip jaučiasi paskutiniais laukimo mėnesiais ir kokią įtaką jo kūrybai daro greitai gimsiantis kūdikis.

– Prasidėjus rudeniui vertiname prabėgusią vasarą. Kokia ji buvo Linui Adomaičiui?

– Mano vasara prasidėjo dar vasario mėnesį Čilėje, tad net nespėjau pagauti nei žiemos, nei pavasario. Visi metai tarsi viena prisirpus, didžiulė vasara. Ir šiemet ji tokia ypatinga, tokia palaiminta ir tokia jausminga! Juk į mūsų kiemą atskrenda patys tikriausi gandrai!

– Šią vasarą jūsų visur buvo daug. Birželį pristatėte koncertinį gyvo garso albumą, jūsų balsas skambėjo „Dainų šventėje“, kone visus didžiuosius šalies miestus pasveikinote su gimtadieniu, surengėte kelis stiprius solinius pasirodymus... Ar tokia intensyvi vasara jums įprastas dalykas?

– Tiesą sakant, pamenu kur kas intensyvesnių vasarų. Šį kartą priėmiau iššūkius tik pačiose svarbiausiose scenose, o kadangi šie metai Lietuvai jubiliejiniai – tai visos miestų šventės buvo galingai suorganizuotos, visur pasirodžiau su didžiuliais chorais ir gausiu muzikantų būriu. Ypač smagu buvo „Dainų šventės“ scenoje, kai teko malonumas dainuoti drauge su 14 tūkst. choristų armija. Apskritai, sakyčiau, kad ši vasara buvo gan rami, stengėmės su žmona kuo ilgiau pabūti kartu ir mėgautis tomis stebuklingomis laukimo akimirkomis. Daug valandų tekėjo gamtoje, tyloje ir ramybėje.

Pirmoji mūsų vaikelio nuotrauka mums su Irma sukėlė didžiausią emocijų bangą.

– Kokį vasaros momentą išskirtumėte kaip patį pačiausią?

– Ko gero, pirmoji mūsų vaikelio nuotrauka mums su Irma sukėlė didžiausią emocijų bangą. Taip, tas momentas nepamirštamas. Pamenu, tik grįžom iš Čilės ir iš karto lėkėme į pirmąjį mūsų virtualų susitikimą su mažyliu. Ilgai tada negalėjau atitraukti akių nuo tos nuotraukos. „Tai mūsų mažylis? O Dieve, kokie mes laimingi“, – galvojau neatplėšdamas akių nuo Irmos! Kai pasižiūriu į šią nuotrauką savo telefone, ir dabar šypsena pati nusipiešia mano veide.

– Visgi, matyt, tai, kas geriausia – dar priešaky... Didžiausias asmeninio gyvenimo džiaugsmas aplankys spalio mėnesį, o profesiniame gyvenime – gruodžio pabaigoje laukia galingiausias koncertinis turas drauge su maestro Gintaru Rinkevičiumi ir pilnutėle LVSO sudėtimi. Įprasta, kad laukdami šeimos pagausėjimo, žmonės šiek tiek prilėtina tempą. O jūs, panašu, jungiate aukštesnę pavarą...

– Pats kartais nesuprantu, kaip tai nutinka. Kartais būna forsuoji, labai stengiesi, bet viskas krenta iš rankų. O šiemet atvirkščiai – vos pasižiūriu į savo delnus ir suprantu, kad jie netušti. Mano glėbyje – nuostabiausios Dievo dovanos, mano širdyje – jaukiausi namai, mano mintyse – šilčiausios svajonės, o mano balso stygos – pasiruošusios kalbėtis su maestro vadovaujamu orkestru. Nieko neinicijuoju, tiesiog šiemet pačios ryškiausios žvaigždės šviečia mano danguje.

– Visi šie dalykai pakylėja, tačiau kaip viską spėjate? Ar pakanka 24 valandų paroje?

– Va, čia ir užmynėte ant mano Achilo kulno. Laiko tikrai pritrūksta, nors, kita vertus, kai tiek daug geros energijos aplink mane, viskas išeina kur kas lengviau ir greičiau. Jei kažko ir nespėju, suprantu, kad padarysiu tai artimiausiu metu. Neprievartauju laiko.

– Galbūt į pasaulį besibeldžiantis kūdikis jau turi įtakos ir jūsų kūrybai? Galbūt jūsų naujame albume „Vandenynai“ išgirsime daugiau jausmingų, lyriškų melodijų?

– Ką gali žinoti? Gal atsiras ir švelnių melodijų... Tiesą sakant, pastebėjau, kad naujame albume savaime atsirado daugiau šviesių metaforų ir mažorinių dermių. Tai, be abejo, paskatino džiugios naujienos šeimoje. Mano ankstesnėje kūryboje vyrauja melancholija ir šviesus liūdesys. Šį kartą bus truputį šviesiau. Ir bus daug vandens simbolikos. Bet lieku ištikimas savo muzikos keliui – naujose albumo dainose karaliaus soul, funk, pop, RnB stiliai su tam tikrom hiphopo ritmų priemaišom. Viską paskaninu simfoninio orkestro ir pučiamųjų instrumentų skambesiu. Bus įdomu (šypsosi).

– Kuo vandenynas toks svarbus, kad skiriate jam tiek dėmesio?

– Apie vandenynus ir, apskritai, apie vandenį galėtume kalbėti valandų valandas. Mes gyvename vandens planetoje, mes patys esame vanduo. Kartais jaučiamės maži, tarsi lašeliai jūroje, o kartais išgyvename pakilimus – tuomet visos jūros telpa mūsų širdyse. Kalbėti apie vandenį yra be galo įdomu, kurti metaforas vandens tema labai patogu, juk tiek daug vandens simbolių aplinkui: jūra, lietus, upės, ašaros lašas, ledas, sniegas, rasa, kraujas, visos vandens gyvybės formos, o taip pat mintys, žodžiai, muzika, simfoninio orkestro skambesys – visa tai ir yra plačiausi vandenynai. Tai tikrai neišsemiama, neišdžiūstanti tema. Rodos, galėčiau sukurti dar 15 „šlapių“ albumų (šypsosi).

– Jus nuolat matydavome keliaujantį. Esate sakęs, kad jūsų kelionių krepšelyje – per 50 aplankytų šalių, tačiau to negana. Ar dar liko laiko ir vietos kelionėms? O gal dabar geriausios ir maloniausios jūsų kelionės po vaikiškų prekių parduotuves?

– Tiesą sakant, 59 šalys! Viena vertus, atrodo „oho!”, antra vertus – tai tik vos 13–14 procentų mūsų planetos sausumos paviršiaus. Dar liko daugybė vietų, į kurias nuvažiavę rasime visko, vaikiškų prekių parduotuvių – taip pat (juokiasi). Na, o jei atsidursime su vaikeliu kur nors Karibų jūros saloje pas mūsų draugus indėnus, tai bus dar geriau, nes ten išvis nėra parduotuvių. Saulė, palmės, baltutėlis smėlis ir savo grožiu niekam neprilygstantys Karibai. Kas gali būti geriau?

– Ko sau palinkėtumėte šiame grandiozinių planų ir permainų laike?

Kuo didžiausios sveikatos Irmai ir mūsų būsimam vaikeliui. O sau nežinočiau ko ir palinkėti – juk toks laimingas dar nesijaučiau niekada. Geriau palinkėsiu visiems žmonėms daug laimės, meilės, vilties, taikos ir ramybės.

Grandiozinio L. Adomaičio turo „Vandenynai“ koncertai vyks: gruodžio 19 d. Panevėžio „Cido“ arenoje, gruodžio 20 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, gruodžio 21 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje, gruodžio 22 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje. 

"Tai pati nuostabiausia žinia per visą mūsų gyvenimą! Mudu su Irma esame dėkingi Dievui už tokią neįkainojamą dovaną. Mūsų sielos ir mintys skrieja labai aukštai, mes degame beprotiška meile ir šiandien esame daugiau nei laimingi! Šiandien plaka jau trys širdys. Taip, bičiuliai, mes laukiamės vaikelio!!!", – socialiniame tinkle "Facebook" trečiadienio rytą rašė L. Adomaitis.

Žinomas vyras teigė, kad su šia palaiminta žinia jie keliavo po Čilę ir mintys apie būsimą kūdikį jų neapleido nė minutei. "Ankstus rytas prasidėdavo mintimis apie mažylį, o nerdami į sapnus taip pat šypsojomės Jam ir siuntėme maldas į dangų. Neseniai grįžome iš šios nuostabios kelionės į Lietuvą ir jau negalime tylėti, draugai! Irma sako, kad kada nors reiks vėl nuvykti į Čilę visiems drauge ir parodyti žmogui, kur jis jau yra buvęs", – rašė kompozitorius ir prodiuseris.

Primename, kad pora aukso žiedus sumainė 2010 metų birželį. Iki santuokos jie draugavo dvejus metus.

LNK laidoje „Kitu kampu” antradienio vakarą 20.30 val. dainininkas bus atviras – kol vieni kalba apie tai, kad sutuoktiniams reikia nemažai laiko praleisti atskirai, jiedu su žmona Irma absoliučiai viską daro kartu.

Anot atlikėjo, kai randi savo žmogų, su juo gali laiką leisti be pertraukų ir nepavargdamas. „Gal dėl to mums yra gera kartu net dirbti. Mes kartu, nes mūsų požiūriai labai sutampa. Pavyzdžiui, praėjusį mano turą po Lietuvą mes organizavome kartu su žmona, be jokių agentūrų ar vadybininkų. Ir turas buvo labai sėkmingas! Mūsų tandemas su Irma yra labai stiprus”, – laidoje pasakos L. Adomaitis.

Dainininkas pokalbio metu tikins, kad jie su žmona yra komanda, kuri įveikia net ir pačius sudėtingiausius gyvenimo iššūkius: „Mes kartu gyvenam, kartu dirbam, kartu keliaujam, kartu džiaugiamės, kartu liūdim. Mes viską darome kartu”.

Mes kartu gyvenam, kartu dirbam, kartu keliaujam, kartu džiaugiamės, kartu liūdim. Mes viską darome kartu.

Laidoje L. Adomaitis prisimins, kad žmona jo dėmesį patraukė akimirksniu. Prieš maždaug dešimt metų jie vienas kitą pamatė pirmą kartą. Dainininkas pasakos, kad Irma tuo metu dirbo didelėje įmonėje, kuri suorganizavo savo darbuotojams kalėdinį renginį: „Ten buvo labai prašmatnus renginys su įvairiomis užduotimis darbuotojams ir komandiniais pasirodymais. Aš buvau komisijoje, o Irma buvo laimėtojų komandoje. Po to apsikeitėm kontaktais ir pradėjom susitikinėti”.

Po dvejų metų draugystės pora susituokė. „Manau, viskas yra labai paprasta, kai atrandi savo antrąją obuolio pusę, kai turi žmogų, kurį myli ir nori jam atiduoti savo gyvenimą, kai gali jam nusileisti ir dėl jo pakovoti”, – sakys L. Adomaitis.

Lygiai prieš metus dainininko ir muzikos prodiuserio Lino Adomaičio įsteigtas labdaros ir paramos fondas ištiesė pagalbos ranką likimo nuskriaustiems vaikams, kurie neteko tėvų globos. Šiandien gausus fondo bendraminčių būrys šventiškai padėjo puošti Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ Kūdikių namus Kaune. Visuose trijuose centro aukštuose padedant vaikučiams buvo papuoštos trys eglutės, o mažyliai pamaloninti ypatingomis, kiekvienam specialiai paruoštomis vardinėmis dovanomis.

„Mes tęsiame tradiciją ir Šv. Kalėdų proga vėl drauge su vaikais puošiame eglutes. Visuomet lankantis pas šiuos mažus draugelius, norisi ir verkti, ir juoktis drauge su jais. Iš tiesų sunku suvokti, kad tikrieji tėvai atsisako šių mažutėlių“, – sako labdaros ir paramos fondo direktorė Irma Adomaitienė.

Lino Adomaičio fondo darbuotojai drauge su rėmėjais ir partneriais atvežė visam žiemos periodui obuolių ir natūralių obuolių sulčių, dantų šepetėlių, higienos priemonių, sauskelnių, čiulptukų naujagimiams ir svarbiausia – kiekvienam vaikučiui specialiai parinktą dovaną pagal jo amžių, sveikatos būklę ir svarbiausius poreikius.

Gausus kolektyvas ne tik papuošė eglutes, bet ir surengė improvizuotą koncertą, į kurį buvo įtraukti ir padėties šeimininkai – „Lopšelio“ vaikai. Visi jaukiai susiglaudę, susėdę ant kėdžių ir ant žemės, drauge dainavo „Du gaidelius“, „Išėjo tėvelis į mišką“ „Laimingų šventų Kalėdų“. Kiekviena daina baigdavosi gausiais vaikučių plojimais ir skardžiu juoku.

„Čia apsilankius be galo liūdna. Ir taip pat gera, kad bent trumpam galime suteikti tiek daug džiaugsmo mažoms širdelėms. Patikėkit, kai žvelgi į žmogutį, kuriam vos trys savaitės ir kažkas jį paliko gatvėje – tai yra skaudu. Gaila ir tų mamų, kurios priima tokį sprendimą, bet, kaip sakoma, ne smerkti, o padėti reikia. Mums, Lietuvos žmonėms, ir apskritai viso pasaulio lietuviams reikia pasirūpinti mažutėlių gyvenimais, kol jie patys to nesugeba padaryti“, – ragina tautiečius L. Adomaitis.

Vienas profesionaliausių šalies atlikėjų  savo 15 metų jubiliejaus scenoje koncertinio albumo visą pelną skyrė likimo nuskriaustiems vaikams, o šiemet, lygiai po metų trukusios veiklos, fondo darbuotojai džiaugiasi, kad drauge su fondo partneriais realios pagalbos vaikams yra suteikta daugiau nei už 50 000 litų. Linas džiaugiasi, kad žmonės geri, neabejingi ir gausiai prisideda aukomis prie fondo veiklos.

„Džiugu, kad nuo pernai metų įvaikinimo klausimas pajudėjo į priekį – žymiai daugiau žmonių priima vaikučius į savo šeimas. Lino fondas tiesia pagalbos ranką iš esmės, informuodamas visuomenę apie įvaikinimo klausimus. Kuo daugiau vaikai praleis šeimose, o ne institucinėje aplinkoje – tuo bus geriau jų raidai, pažinimui ir kultūriniam ugdymui.“ – sako „Lopšelio“ darbuotojai.

„Mūsų fondo idėja ir tikslai per tuos metus nuo veiklos pradžios išsigrynino – mažutėliams labai trūksta kultūrinio ir socialaus pažinimo, todėl stengiamės visuose savo žingsniuose atkreipti visuomenės dėmesį, kad mažiausiems mūsų piliečiams labai trūksta tėviškos ir motiniškos meilės, muzikos, dainelių, žaidimų, kelionių ar išvykų po miestą, vaikiškų spektaklių ir t.t. Visi turime suprasti, kad žaislai vaikui patys iš savęs nieko nesako, jei nėra jo sąmonėje sukurtas vaizdinys apie tų daiktų, pvz., mašinų, realų egzistavimą. Jiems būtina organizuoti pažintines keliones. Vaikai juk gyvena pasakų ir istorijų pasaulyje, jiems pasaulis didelis ir įspūdingas, todėl jo pažinimas yra ypač svarbus. Tai geriausiai žmogus patiria šeimoje“, – sako fondo steigėjas L. Adomaitis.

Artimiausi fondo planai yra organizuoti vaikučių išvykas į miestą, lėlių teatrą, taip pat toliau rūpintis pagrindiniais buities reikmenimis – tai sauskelnės, higienos priemonės, vitaminai ir daugelis kitų nuolat kylančių klausimų, kuriuos reikia spręsti kuo greičiau.

Lino Adomaičio fondo misija – remti saugios ir kūrybiškos aplinkos kūrimą tiems vaikams, kurie dėl įvairiausių priežasčių liko be tėvų.

Kviečiame prisidėti: LT67 7300 0101 3366 3395