Civilizuoto pasaulio liga?
Sakoma, kad hemorojus – civilizuoto pasaulio liga. Tačiau, pasak A.Tamelio, tiesiogiai su sėdimu darbu hemorojus nesusijęs: "Jis susijęs su tuštinimosi įpročiais, stanginimusi tuštinantis. Su kūno padėtimi hemorojus susijęs nebent netiesiogiai. Nes, jei žmogus dirba sėdimą darbą, be to, jo maitinimosi įpročiai prasti, gal tas darbas ir turi reikšmės, tačiau tai nėra nepriklausomas hemorojų sukeliantis veiksnys. Sėdėti galite kur norite ir kaip norite, jei gerai maitinsitės, tai tuštinsitės nesistangindami ir hemorojumi nesusirgsite."
Hemorojiniai mazgai yra kiekvieno žmogaus kūno dalis. Tik sveiko žmogaus jie yra įprastinio dydžio. Hemorojumi susergama, kai šie mazgai padidėja ir nuslenka žemyn. "Tą nuslinkimą sukelia jėga, kuria jie stumiami. Šios jėgos neturi būti per daug. Tam turi būti tokia mityba, kad neužkietėtų viduriai, kad tuštinimasis vyktų lengvai, be stanginimosi, kad nebūtų didesnės jėgos išmatoms išstumti."
Profesorius primena: tam, kad neužkietėtų viduriai, reikia išgerti pakankamą skysčių kiekį ir valgyti daug ląstelienos, augalinių skaidulų, kurios yra nevirškinamos, jos sugeria vandenį. "Tada išmatų būna daug, jos minkštos, žmogus jas lengviau išstumia. Ar valgysime mėsos, ar ne, nėra svarbu. Svarbiausia – nesumažinti skysčių ir skaidulų", – pasakojo pašnekovas.
Kraujavimas ir iškritimas
Pagrindiniai du hemorojaus simptomai – kraujavimas iš išeinamosios angos ir hemorojinių mazgų iškritimas. Apie hemorojų gydytojai sako: jei žmogus nejaučia jokių simptomų, vadinasi, jis neserga. "Juk turėti didesnę ar mažesnę ranką ar koją nėra liga. Blogai, kai ranka nesilanksto, koją skauda ar panašiai. Kalbant apie hemorojų panašiai. Hemorojaus mazgų padidėjimas nėra priežastis pulti juos gydyti", – tikino proktologas.
Medikai pabrėžia, kad net ir tuo atveju, kai hemorojaus mazgai iškritę, nėra reikalo visada hemorojų gydyti šalinimo būdu. "Hemorojaus gydymo tikslas – kad žmogus nejaustų simptomų. Į tai ir reikia orientuotis. Jeigu požymis yra kraujavimas, tai ir reikia gydyti, jei požymis yra mazgų iškritimas tuštinantis ar nuolatos, būtent tai gydoma", – dėl to, pasak profesoriaus, hemorojui gydyti nėra vieno gero gydymo metodo. Kiekvienu atveju turi būti taikomasi būtent į tuos požymius, kuriuos žmogus jaučia.
Priklausomai nuo to, kiek išangės kanalo kraujagyslės yra pabrinkusios ir išvešėjusios, skiriamos keturios hemorojaus stadijos. Pirmos stadijos mazgų nereikia operuoti. Juos galima gydyti dieta (kaip tuštinimąsi reguliuojančiu veiksniu), vidurius minkštinančiais vaistais.
"Žmonėms, kuriems mazgai išlenda, reikia rimtesnio gydymo. Šioje stadijoje dažniausiai naudojamos vadinamosios invazinės neoperacinės procedūros. Jų yra visas sąrašas, bet populiariausia ir laiko išbandymą atlaikiusi yra hemorojinių mazgų perspaudimas guminiais žiedais. Tai nėra naujas metodas, bet gana pigus ir labai efektyvus", – įvertino A.Tamelis.
Hemorojaus gydymo tikslas – kad žmogus nejaustų simptomų. Į tai ir reikia orientuotis. Jeigu požymis yra kraujavimas, tai ir reikia gydyti, jei požymis yra mazgų iškritimas tuštinantis ar nuolatos, būtent tai gydoma.
Pasak profesoriaus, naujesni būdai – gydyti lazeriu, ultragarsu – nėra efektyvesni už perspaudimą guminiais žiedais. "Jie yra truputį patogesni kai kuriais atvejais. Be to, žiūrint, ką mes pasirinksime vertinimo skale. Nes būna tokių žmonių, kuriems svarbiausia – kad neskaudėtų procedūros metu, o ar išnyks visi simptomai, nėra taip svarbu. O kitas galvoja: jau geriau pakentėsiu, svarbiausia – kad liga nebegrįžtų. Tai pagal efektyvumą perrišimas guminiais žiedais yra efektyviausias neoperacinis būdas. Lazeris ar persiuvimas naudojant ultragarsą – pusiau operaciniai metodai, tačiau ypatingo proveržio gydant jie nepadarė", – pasakojo gydytojas.
Hemorojaus gydymas lazeriu yra brangus, be to, nekompensuojamas iš ligonių kasų. "Gydymas lazeriu populiarėja, tačiau jis dar nėra labai populiarus. Klinikose mes tokio lazerio neturime, tačiau planuojame greitai turėti", – pasakojo A.Tamelis.
Hemorojaus gydymas lazeriu labiau paplitęs privačiose gydymo įstaigose. Jis dažniau naudojamas ikioperaciniam gydymui. Be to, jis yra sudėtingesnis nei perspaudimas guminiais žiedais, kurį galima atlikti poliklinikoje. Hemorojaus gydymą lazeriu galima atlikti tik operacinėje.
Kad susiformuotų randai
Visų neoperacinių invazinių gydymo būdų tikslas yra vienas – sukelti uždegimą hemorojiniuose mazguose. "Siekiama, kad gyjant po uždegimo susiformuotų randas, jis tą mazgą sukietintų, neleistų jam slankioti ir tas mazgelis būtų savo vietoje tarsi priklijuotas. Vis dėlto problema ta, kad randas nesusiformuoja labai tiksliai: vienam žmogui labiau randėja, kitam – mažiau. Jei žmogui sukelsime randėjimo procesą ir surandės visa išeinamoji anga, bus katastrofa, – siekdami išvengti neigiamų padarinių, pasak profesoriaus, medikai dirba labai atsargiai. – Tačiau kartais taip sukeliame tik labai labai mažą gydomąjį efektą – nedidelį randėjimo procesą."
Taip, A.Tamelio žodžiais, išnaudojamas ne visas šių gydomųjų procedūrų efektyvumas.
Guminiais žiedais taip pat suformuojamas randas. "Principas paprastas. Tie guminiai žiedai yra kokių 2 mm skersmens. Žiedą ištempiame, sučiumpame mazgo audinį ir jį užspaudžiame, užveržiame. Užspaudimo poveikis yra dvejopas. Pirma, užspausta vieta netenka kraujotakos, nekrotizuoja (miršta) ir pasišalina. Taip dalį audinio pašaliname. Kai tas audinys nukrenta, susidaro žaizdelė, gyjanti randėjant. Dėl to guminių žiedų efektyvumas didžiausias: jie ne tik suformuoja randą, bet ir pašalina šiek tiek audinio. Atliekant šias procedūras šiek tiek daugiau nemalonių pojūčių nei su lazeriu, bet pasiekiamas geresnis gydomasis efektas."
Užspaudus guminius žiedus, tą pačią, kartais ir kitą dieną pacientai jaučia nemalonius pojūčius, skausmą, tačiau paskui skausmas praeina, o rezultatas – akivaizdus.
Renkasi pastovėti
Pasiteiravus, ar anekdotinė situacija, kad hemorojumi sergantis žmogus negali prisėsti, atitinka realybę, Chirurgijos klinikos vadovas atsakė: "Kartais taip iš tiesų yra. Pasitaiko, kad pamačius pacientą iš karto aišku: jis turi problemų dėl hemorojaus – tai matyti iš eisenos. Be to, yra didelių komplikacijų: kartais, jeigu didelis mazgas iškrenta, jis įstringa ir jame prasideda uždegimas. Tas mazgas tampa skausmingas, žmogui sunku pajudėti. Žmogus tada aiškiai jaučia, kad yra bėda – kietas, skausmingas mazgas. Toks žmogus ir vaikščioja kitaip, ir, jei gali, renkasi pastovėti, o ne atsisėsti." Tačiau, anot pašnekovo, tokių atvejų pasitaiko retai.
"Priminsiu, kad skausmas, sergant hemorojumi, juntamas tik tada, jei mazgas įstringa ir atsiranda komplikacijų. O jei komplikacijų nėra, kraujuojantys iškrentantys mazgai skausmo nesukelia", – paaiškino A.Tamelis.
123rf.com nuotr.
Auglių simptomai panašūs
Ar hemorojus susijęs su storosios žarnos vėžiu? "Ne, – sako profesorius. – Hemorojus nėra nei vėžio priežastis, nei padarinys. Tačiau didžiausias hemorojaus pavojus yra tas, kad jo požymiai gali maskuoti kitas ligas. Kai mes diagnozuojame hemorojaus ligą, mums reikia įrodyti, kad tai, ką žmogus jaučia, yra būtent dėl hemorojinių mazgų. Nes šalia, už kelių centimetrų nuo jų, gali būti auglys, kurio simptomai labai panašūs. Ir tada, kai žmogus numoja ranka į simptomus: ai, čia tik hemorojus, jis pralaukia momentą, kai auglį galima diagnozuoti ir pašalinti ankstyvojoje stadijoje. Kol jis taip galvoja, auglys užauga didelis. "
Kada dėl hemorojaus reikėtų kreiptis į gydytojus? A.Tamelis ragina nedelsti: "Jei žmogus ką nors negero jaučia ir reikia kreiptis į gydytojus. Ką jis jaučia ir kodėl – čia jau gydytojo pareiga išsiaiškinti. Ar tai hemorojus, ar ne, ar auglys, ar tik jo įtarimas, ar reikia auglio ieškoti, ar ne. O jei nėra kraujavimo ar mazgų iškritimo, reikia kreiptis, jeigu kažkas keičiasi. Jei tuštinimosi įpročiai arba režimas keičiasi, jei jau ne pirmas mėnuo kažkas vyksta truputį kitaip nei paprastai, reikia kreiptis į gydytojus."
Medikai pastebi, kad organizme prasidėjus nepageidaujamiems pokyčiams, žmonės nepuola iš karto pas gydytojus. "Pirmą mėnesį žmogus paprastai svarsto, galvoja: ar tikrai kažkas pasikeitė? Antrą mėnesį jau reikia pradėti ieškoti pagalbos. Nereikia laukti pusę metų ar ilgiau", – pataria profesorius.
Skiriamos keturios stadijos
Sergant hemorojumi, aplink tiesiąją žarną ir išangę esančios kraujagyslės išsiplečia, sunkesniais atvejais iškrenta mazgai, gali kilti uždegimas. Priklausomai nuo to, kiek išangės kanalo kraujagyslės yra pabrinkusios ir išvešėjusios, skiriamos keturios hemorojaus stadijos:
1. Hemorojaus mazgai neiškrenta, tik kartais pakraujuoja. Išskyrus atsitiktinį kraujavimą, nesukelia jokių kitų simptomų.
2. Mazgai iškrenta stanginantis, bet po to iš karto sugrįžta atgal į vietą.
3. Mazgai iškrenta ne tik tuštinantis. Jie atgal negrįžta, tačiau juos galima įstumti į atgal ranka.
4. Mazgai visą laiką yra iškritę iš išeinamosios angos. Ketvirto laipsnio hemorojiniai mazgai jau nepagydomi vaistais, reikia operuoti arba taikyti kitus gydymo būdus.
