Įrengė dvi išmaniąsias spintas
Operacija, slauga po jos ar gydymas – matomiausia ligoninės personalo darbo dalis. Kad šie procesai veiktų sklandžiai, būtina tinkamai organizuoti darbą ir užtikrinti daugelio grandžių bei logistikos sistemų darbą. Tai itin svarbu operacinėse dirbančiam personalui.
„Daugelis ligoninių susiduria su bendru iššūkiu – kaip sumažinti išlaidas ir užtikrinti aukštą paslaugų kokybę, kartu užtikrinant, kad operacinėms skirtos priemonės būtų laiku ir lengvai prieinamos procedūrų metu. Ne paslaptis, kad sveikatos priežiūros įstaigų tiekimo grandinės yra fragmentuotos, neefektyvios, trūksta technologinių inovacijų“, – sakė Klaipėdos universiteto ligoninės laikinasis vadovas prof. dr. Jonas Sąlyga.
Jam antrina ir personalas, susiduriantis su efektyvumo, kokybės ir saugumo iššūkiais.
„Duomenų analizės, automatizacijos trūkumas, negebėjimas efektyviai valdyti ligoninės išteklius, neefektyvus per-sonalo resursų valdymas – tik dalis iššūkių. Operacinių tiekimo grandinės valdymo problemos neretai kelia stresą medicinos personalui ir riziką pacientams, reikalauja didelių kvalifikuoto medicinos personalo darbo laiko sąnaudų“, – teigė Jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vyresnioji bendrosios praktikos slaugytoja In-grida Bakaitė, šiandien galinti pasidžiaugti progresu.
Skyriaus operacinėse nuo metų pradžios įrengtos ir veikia dvi išmaniosios spintos, skirtos procedūrų metu naudojamoms priemonėms laikyti bei apskaityti.
Dėl radiodažnio identifikavimo technologijos spinta pati fiksuoja bet kokį veiksmą, susijusį su jos turiniu. Ji žino, kokios priemonės čia sudėtos, kiek jų yra, koks jų galiojimo laikas, kada priemonė buvo įdėta, kada išimta.
Likus vos keliems vienetams reikalingų priemonių, automatiškai pateikiamas naujas užsakymas – išmaniųjų spintų tiekėjai ir išmaniųjų sandėlių valdytojai realiu laiku mato, kaip priemonės naudojamos.
Gerokai palengvino darbą
Jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyrius turi tris rentgeno operacines, kuriose atliekamos intervencinės gydomosios operacijos ir procedūros dėl ūminio galvos smegenų insulto, miokardo infarkto, krūtinės anginos, širdies vožtuvų ydų ir kitų ligų.
Kasdien trijose šio skyriaus operacinėse atliekama 20–30 intervencinių procedūrų.
Gydytojas, prieš pradėdamas procedūrą ūmaus infarkto ar kitos ligos atveju, privalo turėti visą spektrą gydymo priemonių ir būti tikras, kad nieko nepritrūks.
Iki šiol kiekvienas už priemones atsakingas operacinės darbuotojas naudodavo asmeninę sistemą, kaip rankiniu būdu tvarkyti ir peržiūrėti tiekimą. Kiekvieną dieną personalas nemažai laiko sugaišdavo priemonių peržiūrai, kad suskai-čiuotų, kiek ir kokių priemonių buvo panaudota. Kai kada, baiminantis, kad priemonių gali pritrūkti, jų buvo užsa-koma per daug, ne visada personalas greitai ir efektyviai identifikuodavo besibaigiančio galiojimo priemones.
„Norint užsakyti medicinos priemonę, reikėdavo atlikti mažiausiai 10 veiksmų: eiti į kiekvieną operacinę, peržiūrėti visas priemones, nustatyti, kokių priemonių trūksta, pateikti elektroninius užsakymus, kuriuos peržiūri dar kelios atsakingos grandys ir pateikia tiekėjams, o šie – gamintojams. Ir tai kalbama tik apie vieną priemonę. O jų įvairovė ir kiekiai – didžiuliai. Visoje grandinėje išlieka žmogiškųjų klaidų tikimybė. Dėl to įstaigos neišvengiamai susiduria su pasek-mėmis: užsisako per mažai arba per daug atsargų“, – apie netobulos sistemos pasekmes kalbėjo I. Bakaitė.
Dabar išmaniosios spintos sistema leidžia kelių mygtukų paspaudimu pamatyti turimų priemonių įvairovę, atsargas, galiojimo laiką ir kt.
Klaidos brangiai kainuoja
Išmaniosios spintos padeda optimizuoti logistinę medicinos priemonių tiekimo grandinę, išvengti žmogiškojo faktoriaus klaidų, taupyti ligoninės pinigus ir teikti kokybiškas, saugias paslaugas pacientams.
Tai žingsnis išmaniosios ligoninės link ir medicinos priemonių tiekimo ligoninei logistinės grandinės optimizavimas.
„Tai žingsnis išmaniosios ligoninės link ir medicinos priemonių tiekimo ligoninei logistinės grandinės optimizavimas“, – džiaugėsi Klaipėdos universiteto ligoninės Jūrininkų filialo Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas Aurimas Knokneris.
Pasak gydytojo, norisi, kad automatizuota bei robotizuota būtų ne tik operacinėje vykdoma prekių pristatymo, panaudojimo apskaita.
„Kuo medicina inovatyvesnė, tuo ji brangesnė. Mūsų naudojamos medicinos priemonės yra brangios, tad turi būti tiksliai skaičiuojamos. Vyresniosios slaugytojos pateiktus skaičius patikrina dar dvi tarnybos ir, atvirkščiai, nes žmo-giškos klaidos brangiai kainuoja. Kompiuterinės programos šį darbą atlieka tiksliau ir greičiau“, – sakė vedėjas.
Būtent skyriaus vadovo pastangomis šios išmaniosios spintos pasiekė ligoninę – prieš kelerius metus A. Knokneris matė jas kitose Europos šalių klinikose.
Pirmieji išmaniąsias spintas išbandė amerikiečiai prieš 15–20 metų. 2019–2021 m. atliktos studijos apie logistinės grandinės optimizavimą ligoninėse patvirtino išmaniųjų spintų privalumus.
Lietuvoje šiuo metu įrengtos trys išmaniosios spintos: vieną naudoja Vilniaus Santaros klinikų medikai, dvi – Jūrin-inkų ligoninės medikai.
Tikisi tolesnės pažangos
A. Knokneris tikisi, kad netrukus išmaniosios spintos bus prijungtos prie vaistinės ir buhalterijos sistemų, kad dar labiau sutrumpėtų medicinos priemonių užsakymo logistinė grandinė.
Viliamasi, kad ateityje išmaniosios spintos bus susietos ne tik su išmaniaisiais sandėliais, bet ir su e. sveikatos portalu. Tada kiekvienas pacientas galėtų sužinoti, kokia priemonė buvo panaudota jo operacijos metu, o gydytojams sumažėtų administracinė bei biurokratinė našta pildant paciento ligos istoriją. Be to, tokie duomenys leistų atlikti statistinius ir klinikinius tyrimus: būtų matoma, kokias priemones gydytojai naudojo dažniausiai, kurios jų labiausiai pasiteisino, kada prireikia papildomos operacijos, po kurio laiko pacientai sugrįžta.
„Šie tyrimai praverstų ir klinikiniams, mokslo tyrimams, ypač dabar, kai tapome Klaipėdos universiteto ligonine“, – pridūrė skyriaus vedėjas.
