Prokuratūra nurodė iškviesti į teismą tuos merus, kurie jau yra sutikę padėti rengti balsavimą; jie bus apklausiami kaip oficialūs įtariamieji, o neatvykusieji bus areštuojami, rašoma pranešimo kopijoje, kurią gavo naujienų agentūra AFP.
Atsiskyrimo nuo Ispanijos siekianti Katalonijos vyriausybė paprašė šio turtingo šiaurės vakarinio Ispanijos krašto 948 merų suteikti patalpas balsavimui.
Lig šiol daugiau kaip 700 mažesnių savivaldybių sutiko dalyvauti referendume.
Ispanijos premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) konservatyvioji vyriausybė yra pareiškusi darysianti viską, kas yra jos galioje, kad šis referendumas neįvyktų. Tvirtinama, kad 1978 metų Ispanijos Konstitucijoje nurodyta sąlyga, jog regionų vyriausybės negali rengti nepriklausomybės referendumo.
Katalonijos parlamentas rugsėjo 6 dieną priėmė įstatymą, kuriuo sudaromos sąlygos spalio 1 dieną surengti referendumą dėl regiono nepriklausomybės.
Ispanijos Konstitucinis Teismas šį įstatymą iš karto suspendavo, nes dar 2015 metais yra paskelbęs, kad regionų referendumai dėl nepriklausomybės yra nekonstituciniai, bet Katalonijos valdžia nuolat ignoruoja Teismo sprendimus, nes nepripažįsta jo teisėtumo.
7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turintis Katalonijos regionas sukuria maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir turi reikšmingus įgaliojimus tokiais klausimais kaip švietimas ir sveikatos apsauga.
Tačiau Ispanijos ekonominės bėdos ir įsivaizdavimas, kad regionas sumoka daugiau mokesčių, nei gauna investicijų bei pervedimų iš Madrido, padėjo atsiskyrimo klausimą išstumti iš Katalonijos politikos paribio į centrinę sceną.
Separatistines nuotaikas pakurstė ir Konstitucinio Teismo 2010 metų sprendimas, kuriuo buvo panaikintos kai kurios 2006-ųjų autonomijos chartijos, suteikusios Katalonijai naujų galių, dalys.
