„Šiandien Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimta nutartis, kuria kaltinamajam K. Kavaliauskui dėl neatvykimo į teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties skirta 250 eurų bauda. Nutartimi taip pat nuspręsta kaltinamąjį į kitą teismo posėdį atvesdinti“, – Eltai teigė teismo atstovė spaudai Tautvilė Merkevičiūtė.

Šią savaitę teismas, į posėdį neatvykus K. Kavaliauskui, padarė pertrauką bylos nagrinėjime. 

Pasak T. Merkevičiūtės, posėdžio metu proceso dalyviams susisiekus su kaltinamojo sutuoktine, ši nurodė, jog kažkas informavo kaltinamąjį, kad posėdis nevyks ir dėl šios priežasties jis neatvyko.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas gegužės 24 dieną.

ELTA primena, kad byla dėl išpuolio Kaune, Laisvės alėjoje, teismui perduota 2023 m. gruodžio mėnesį. Kauno apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo pareikšti septyniems iš devynių muštynėse dalyvavusių vyrų.

Kaltinimai pareikšti Juozui Minkevičiui, Tadui Mučinskui, Lukui Ščerbinskui, K. Kavaliauskui, Edgarui Rezajevui, Vitalijui Zakrževskiui, Rokui Sipavičiui.

Bylos duomenimis, praėjusių metų, rugpjūčio mėnesį, dienos metu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad Laisvės alėjoje, vienoje restorano lauko erdvių, kaukėtų vyrų grupė užpuolė prie staliuko sėdėjusius keturis vyrus ir moterį. Anot teisėsaugos, kaukėti asmenys kumščiais, metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais daiktais panaudojo prieš juos fizinį smurtą  ir sutrikdė viešąją tvarką.

Kauno apylinkės teismo duomenimis, du nukentėjusieji apie teismo posėdį neinformuoti, nes informacija jiems išsiųsta tik elektroniniu paštu, vienam šaukimo įteikti nepavyko, dar vienas nukentėjusysis apie teismą žinojo, bet nurodė atvykti negalįs.

„Vienas iš nukentėjusiųjų raštu yra pateikęs prašymą, kad negali dalyvauti dėl iš anksto suplanuoto vizito pas gydytoją. Su vienu nukentėjusiuoju susisiekti neįmanoma nurodytais kontaktais“, – sakė Kauno apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė.

Bylos nagrinėjimas nukeltas į kovo 28 dieną.

Teismas nutarė dėl trijų nukentėjusiųjų patikrinti registrus, kad jiems būtų įteikti šaukimai į teismo posėdžius.

Laisvės alėjos muštynių byloje kaltinimai nesunkiu sveikatos sutrikdymu iš chuliganiškų paskatų pateikti septyniems asmenims. Jie ikiteisminiame tyrime kaltės nepripažino, dalis dėl jos nepasisakė.

Nukentėjusiais šioje byloje pripažinti keturi asmenys.

„Iš jų vienam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitiems – nežymus sveikatos sutrikdymas“, – žurnalistams po posėdžio pirmadienį nurodė prokurorė Gabija Večerinskienė.

2023 metų rugpjūtį, dienos metu, Kauno policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad vienoje restorano lauko erdvėje Laisvės alėjoje kaukėtų vyrų grupė užpuolė prie staliuko sėdėjusius keturis vyrus ir moterį.

Užpuolikai kumščiais, metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais daiktais smurtavo prieš minėtus kavinės lankytojus.

Tyrimo duomenimis, bendrininkų grupėje veikė devyni vyrai, po išpuolio šeši iš jų buvo suimti. Dėl likusių trijų asmenų nusikalstamų veikų ikiteisminiai tyrimai atskirti.

Policija šį įvykį siejo su nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimusi, pašaliniai žmonės nenukentėjo.

Pirmas teismo posėdis dėl išpuolio Laisvės alėjoje įvyko sausio 10 dieną, bet neatvykus vieno iš kaltinamųjų gynėjui, tuomet taip pat nuspręsta, kad nėra galimybių pradėti bylos nagrinėjimo. Antras posėdis buvo numatytas pirmadienį, vasario 26 dieną, bet jame taip pat nesulaukta nukentėjusiųjų.

Taip pat sujungtos dvi bylos, kuriose dėl to paties išpuolio kaltinami minėti šeši asmenys ir dar vienas vyras.

Nors į teismą atvyko visi septyni kaltinamieji, nutarta nagrinėjimą atidėti esant „procesinėms kliūtims pradėti nagrinėti bylą“.

„Nepaisant to, kad visi dalyvaujame, nukentėjusieji taip pat turi teisę dalyvauti, bent jau būti tinkamai informuoti apie procesą. (...) Pradėję tyrimą, pažeistume nukentėjusiųjų teisę pateikti ieškinius“, – nurodė teisėja.

Tam pritarė ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Gabija Večerinskienė – anot jos, visi kaltinamieji atvykę, bet nukentėjusieji „nieko nežino apie teismo posėdį“.

„Neturint duomenų, kad nukentėjusieji žino apie teismo posėdį, kadangi jie turi teisę teikti civilinius ieškinius, manau, šiandien nėra galimybės pradėti nagrinėti bylą“, – teigė valstybės kaltintoja.

Teismo žiniomis, vienas nukentėjusiųjų domėjosi byla. Nukentėjusiais šioje byloje pripažinti keturi asmenys.

Iš jų vienam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitiems – nežymus sveikatos sutrikdymas.

„Iš jų vienam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitiems – nežymus sveikatos sutrikdymas“, – žurnalistams po posėdžio nurodė G. Večerienskienė.

Trijų kaltinamųjų advokatai prašė kardomąją priemonę pakeisti iš suėmimo į švelnesnes, vieno, kuriam taikoma intensyvi priežiūra – švelninti kardomosios priemonės sąlygas, tai yra leisti išvykti iš namų, keliauti į užsienį.

„Mano pasisakymas buvo toks, kad šiuo metu nei vienam švelninti sąlygų, nei kitiems keisti suėmimo į švelnesnes kardomąsias priemones negalima“, – teigė prokurorė.

Pasak prokurorės, iš esmės nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, dalis dėl kaltės nepasisako.

„Kol nepaskelbtas kaltinamasis aktas, galutinę poziciją, turbūt, išgirsime prasidėjus apklausoms“, – teigė G. Večerinskienė.

Pirmadienį advokato prašymu taip pat prijungta Roko Sipavičiaus byla, jis kaltinamas ta pačia nusikalstama veika kaip ir kiti šeši asmenys – nesunkiu sveikatos sutrikdymu iš chuliganiškų paskatų.

Kaltinamasis teigė dirbantis su automobilių navigacijomis pagal verslo liudijimą, įgijęs profesinį išsilavinimą, neteistas, nebaustas administracine tvarka, gyvenantis su drauge.

Pirmas posėdis dėl išpuolio Laisvės alėjoje įvyko sausio 10 dieną, bet neatvykus vieno iš kaltinamųjų gynėjui, tuomet taip pat nuspręsta, kad nėra galimybių pradėti bylos nagrinėjimo.

2023 metų rugpjūtį, dienos metu, Kauno policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad vienoje restorano lauko erdvėje Laisvės alėjoje kaukėtų vyrų grupė užpuolė prie staliuko sėdėjusius keturis vyrus ir moterį.

Kaukėti asmenys kumščiais, metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais daiktais smurtavo prieš minėtus kavinės lankytojus.

Tyrimo duomenimis, bendrininkų grupėje veikė devyni vyrai, po išpuolio šeši iš jų buvo suimti. Dėl likusių trijų asmenų nusikalstamų veikų ikiteisminiai tyrimai buvo atskirti.

Policija šį įvykį siejo su nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimusi, pašaliniai žmonės nenukentėjo.

„Šiandien Kauno apylinkės teisme vyko pirmas posėdis dėl vasarą Laisvės alėjoje įvykdyto išpuolio“, – Eltai patvirtino teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Tiesa, anot Kauno apylinkės teismo atstovės, atvertus bylą, jos pradėti nagrinėti iš esmės nepavyko, mat į posėdį neatvyko vieno iš kaltinamųjų gynėjas. 

„Neatvykus vieno iš kaltinamųjų gynėjui ir jam pateikus prašymą dėl nagrinėjimo atidėjimo, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas“, – teigė T. Merkevičiūtė.

Anot teismo atstovės, pirmojo posėdžio byloje metu buvo identifikuoti kaltinamieji, išklausytos jų pozicijos dėl kaltinimų.

„Vieni kaltinamieji, paklausti, ar pripažįsta kaltę dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo, teigė, kad kaltės nepripažįsta, kiti – jog savo poziciją pateiks vėliau ir kaltės nekomentavo“, – sakė teismo atstovė.

Teismas trečiadienį taip pat ėmėsi spręsti ir dėl kardomųjų priemonių kaltinamiesiems Tadui Mučinskui, Karoliui Kavaliauskui ir Juozui Minkevičiui. Sprendimą teismas dėl pirmųjų dviejų kaltinamųjų atžvilgiu taikytinų ribojimų skelbs ketvirtadienį, o dėl J. Minkevičiaus – penktadienį. 

Byla dėl išpuolio Kaune, Laisvės alėjoje, teismui perduota 2023 m. gruodžio mėnesį. Kauno apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo pareikšti šešiems iš devynių muštynėse dalyvavusių vyrų.

Kaltinimai pareikšti J. Minkevičiui, T. Mučinskui, Lukui Ščerbinskui, K. Kavaliauskui, Edgarui Rezajevui, Vitalijui Zakrževskiui.

Bylos duomenimis, praėjusių metų, rugpjūčio mėnesį, dienos metu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą, kad Laisvės alėjoje, vienoje restorano lauko erdvių, kaukėtų vyrų grupė užpuolė prie staliuko sėdėjusius keturis vyrus ir moterį. Anot teisėsaugos, kaukėti asmenys kumščiais, metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais daiktais panaudojo prieš juos fizinį smurtą  ir sutrikdė viešąją tvarką.

Tyrimo duomenimis, bendrininkų grupėje veikė devyni vyrai, po išpuolio šeši iš jų buvo suimti. Dėl likusių trijų asmenų nusikalstamų veikų ikiteisminiai tyrimai atskirti. Vienas iš suimtas, dar du vyrai ieškomi.

Kas ką pergudravo?

Kaip jau rašyta, šešiems R. Sipavičiaus bendrininkams, kurie yra suimti jau daugiau kaip tris mėnesius, jau pareikštas galutinis įtarimas. O šio ikiteisminio tyrimo dalis, susijusi trimis pasislėpusiais jų bendrininkais, tarp kurių buvo ir R. Sipavičius, buvo išskirta į atskirą bylą.

Minėtiems jau kelis mėnesius suimtiems įtariamiesiems yra likęs jau anksčiau pareikštas įtarimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, apimantis ir trims iš keturių nukentėjusiųjų, kaip konstatavo teismo medicinos ekspertai, padarytus nežymius sužalojimus ne tik kumščiais bei kojomis, bet ir metaliniais strypais, kastetais, peiliais, lauko baldais bei kitais nenustatytais žalojančiais daiktais.

Pavyzdžiui, Egidijui Smailiui, kurį greitosios medikai rado įvykio vietoje be sąmonės, konstatuotas ir galimas galvos smegenų sukrėtimas.

Tačiau iš karto po įvykio suimtiesiems pareikštas įtarimas dėl nesunkaus dviejų ar daugiau asmenų sveikatos sutrikdymo ne per seniausiai perkvalifikuotas į įtarimą dėl nesunkaus Ryčio Sadausko sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų. Anot portalą konsultavusių teisininkų, tokia formuluotė dažniausiai reiškia, kad nusikaltimo priežastis nenustatyta arba ji buvo menkavertė.

Egidijus Smailys (kairėje) ir Rytis Sadauskas (dešinėje)

Išpuolio taikinys – aiškus

Remiantis minėtu perkvalifikuotu įtarimu, užpuolikų taikiniu vienareikšmiškai buvo R. Sadauskas. Įtarime dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų, o tai priskiriama apysunkiems nusikaltimams, nes už tai gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų, jau konkrečiai išvardijama, kuo buvo ginkluotas ar kokius veiksmus atliko kiekvienas įtariamasis. Juozas Minkevičius ir Karolis Kavaliauskas buvo ginkluoti kastetais, tačiau pastarasis dar spardė R. Sadauską bei daužė kumščiais ir mėtė į jį restorano baldus. Edgaras Rezajevas, kaip ir vienas tebeieškomas įtariamasis, buvo ginkluotas metaliniu strypu. Kitas tebesislapstantis įtariamasis, kaip ir Vitalijus Zakrževskis, kuriam pačiam kažkas iš besiginančiųjų nenustatytu daiktu sužalojo gerklę, buvo paleidę į darbą kumščius. Lukas Ščerbinskas, kaip ir Tadas Mučinskas, neleido R. Sadauskui pabėgti, kartu su kitais bendrininkais jį apsupdami.

Ketvirtadienį sulaikytas R. Sipavičius, teisėsaugininkų duomenimis, taip pat atvyko tą rugpjūčio 25-osios vidurdienį į Laisvės alėją apsiginklavęs – su metaliniu strypu. Kaip ir kiti šio išpuolio dalyviai, jis įtariamas įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, nesilaikydamas elementarių moralės ir elgesio normų, pažeidęs tada viešąją tvarką ir dalyvavęs nežymiai sužalojant tris asmenis, sėdėjusius prie staliuko restorano „Grilintas Cinamonas“ lauko erdvės prieigose, bei nesunkiai iš chuliganiškų paskatų sužalojęs kartu su jais buvusį R. Sadauską.

Anot teismo medicinos ekspertų, šiam, vieninteliam iš nukentėjusiųjų atvykusiam pas juos, buvo suduota ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas. Konstatuotos ne tik muštinės žaizdos R. Sadausko kaktoje, rankose bei kojose ir sumušimai bei nubrozdinimai ir kitose kūno vietose, bet ir kairės rankos piršto sulaužymas.

Istorija kartojasi?

Pavyko portalui kauno.diena.lt išsiaiškinti ir moters, buvusios išpuolio metu kartu nukentėjusiaisiais prie vieno staliuko, asmenybę.

Panašu, kad tai gali būti Tado Petrošiaus, priskiriamo „Agurkinių“ lyderiams ir šiuo metu atliekančio bausmę Alytaus kalėjime, nors, portalo kauno.diena.lt žiniomis, kasdien oficialiai atvykstančio į darbą Kaune, o išpuolio dieną dar ir išleisto trumpalaikei savaitgalio išvykai į namus, sutuoktinė.

Kaip jau rašyta, nuo užpuolikų ji bandė apsiginti ant stalo gulėjusia šakute. Tačiau tokių ketinimų atsisakė po grasinimų sulaužyti nosį.

Minėtos moters, kuri, panašu, kad turi šioje byloje tik liudytojos statusą, vardas ir pavardė sutampa su į Teisingumo ministerijos sąrašus įtrauktos mediatorės bei tik naktimis budinčios Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės.

Belieka priminti, kad portalas kauno.diena.lt jau yra rašęs, kad, pavyzdžiui, E. Smailio, sieto su dviem nužudymais, kuris taip pat yra tarp nukentėjusiųjų per šį išpuolį, sutuoktinė taip pat buvo sugebėjusi įsidarbinti Kauno apylinkės teismo raštinėje.

Tadas Petrošius. Redakcijos archyvo nuotr.

Namų darbus atliko ne visi?

Šiuo metu, portalo žiniomis, ikiteisminiame tyrime su likusiais šešiais nuo vasaros suimtais įtariamaisiais vyksta susipažinimas su bylos medžiaga. O jos – apie penki tomai.

Po to dar bus nagrinėjami galimai po to atsiradę įtariamųjų advokatų prašymai. Ir byla jau turėtų būti perduota Kauno apylinkės teismui, nes portalo kauno.diena.lt duomenimis, ne per seniausiai Kauno apygardos teismas iš dalies patenkino E. Rezajevo bei L. Ščerbinsko advokatų skundus dėl jų suėmimo pratęsimo lapkričio pabaigoje dviem mėnesiams ir sutrumpino šį terminą perpus – iki gruodžio pabaigos.

Kaip jau rašyta, už mėnesio po išpuolio Laisvės alėjoje buvo, kaip nustatyta, tyčia padegtas vienas gyvenamasis namas pakaunėje – Vijūkuose. Neatmetama, kad tai gali būti nukentėjusiųjų kerštas, nes šis mūrinis dviaukštis – vieno iš įtariamųjų brolio šeimos.

„Kauno dienos“ šaltinių, feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu nėra perkvalifikuotas į pasikėsinimą nužudyti, kaip norėjo tik atsitiktinai tąnakt namie nenakvoję nukentėjusieji per šį gaisrą. Niekam dar nėra pareikštas šiame ikiteisminiame tyrime ir įtarimas.

Tačiau į klausimą, ar R. Sadauskas jame jau yra apklaustas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras trečiadienį teigė negalintis atsakyti.

„Šiuo metu yra nustatyti devyni įtariamieji, šeši iš jų suimti, jiems taikomos kardomosios priemonės – suėmimai. Likusių įtariamųjų ieškoma. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas, atliekami procesiniai veiksmai, objektų tyrimai“, – BNS informavo Kauno apygardos prokuratūros atstovė Milda Butkutė.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė BNS informavo, kad spalio pabaigoje vienam įtariamųjų suėmimas buvo pratęstas mėnesiui, o dar dviem – dviem mėnesiams, du įtariamieji šias nutartis apskundė Kauno apygardos teismui.

Iš pradžių, netrukus po įvykio, buvo sulaikyti keturi įtariamieji.

Rugpjūčio pabaigoje Laisvės alėjoje, prie kavinės lauko terasos, grupė asmenų, kaip manoma, lazdomis, užpuolė ten sėdėjusius keturis vyrus ir vieną moterį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga yra teigęs, jog įvykęs užpuolimas buvo nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimasis, pašaliniai žmonės nenukentėjo.

Penktadienį Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija dvejuose uždaruose posėdžiuose išnagrinėjo dviejų įtariamųjų gynėjų skundus dėl paskirtų suėmimų.

Tado Mučinsko gynėjo skundas buvo atmestas, tuo metu Karolio Kavaliausko gynėjo skundas tenkintas iš dalies – suėmimo trims mėnesiams terminas pakeistas nustatant dviejų mėnesių suėmimo terminą, pranešė teismas.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo rugpjūčio 27 dieną nutartimis įtariamiesiems T. Mučinskui ir K. Kavaliauskui buvo paskirtos kardomosios priemonės – suėmimai trijų mėnesių laikotarpiui dėl įvykio Laisvės alėjoje.

Pirmosios instancijos teismas minėtiems asmenims skyrė suėmimus, nes įtariamieji gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir trukdyti procesui.

T. Mučinsko gynėjas advokatas prašė panaikinti nutartį dėl suėmimo ir paskirti įtariamajam intensyvią priežiūrą trijų mėnesių laikotarpiui bei užstatą.

K. Kavaliausko gynėjas prašė paskirti švelnesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą. Prokurorė prašė skundus atmesti.

Išnagrinėjusi skundus, susipažinusi su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisėjų kolegija nusprendė, kad Kauno apylinkės teismo nutartys dėl suėmimo yra teisėtos ir pagrįstos. Todėl naikinti skundžiamas nutartis ir pakeisti įtariamiesiems suėmimus į švelnesnes kardomąsias priemones nėra pagrindo.

„Abiem įtariamiesiems apylinkės teismo nutartimis suėmimai buvo paskirti pagrįstai manant, jog būdami laisvėje jie bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdys procesui. Nors su šių pagrindų egzistavimu skunduose apygardos teismui nesutinkama, tačiau, įvertinus skundų argumentus bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotų duomenų visumą, abejoti šių suėmimo taikymo pagrindų egzistavimu, priešingai nei teigiama gynėjų skunduose, nėra pagrindo“, – rašoma teismo pranešime.

Priešingai nei nurodoma skunduose, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai, kad įtariamieji taip pat gali ir trukdyti procesui, t. y. paleidus įtariamuosius iš suėmimo, jie siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bandyti susisiekti su kitais įtariamaisiais, paslėpti ar sunaikinti galimai išpuolio metu panaudotus daiktus ir taip pakenkti ikiteisminiam tyrimui.

Kauno apygardos teismo manymu, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtariamųjų atžvilgiu taikomi suėmimai yra adekvati kardomoji priemonė įtariamųjų galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui.

Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Atsižvelgiama yra ir į asmeniui inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį bei padarymo aplinkybes.

Atsižvelgusi į įtariamojo K. Kavaliausko gynėjo skundo argumentus, įvertinusi įtariamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, socialinius ryšius, teisėjų kolegija K. Kavaliauskui nustatė trumpesnį – dviejų mėnesių suėmimo terminą, nes toks suėmimo terminas laikytinas pakankamu ir proporcingu pagal įtariamojo asmenybę ir proceso tikslams užtikrinti.

Kauno apygardos teismo nutartys neskundžiamos.

Trečiadienį tas pats teismas paliko galioti suėmimą įtariamajam Edgarui Rezajevui, bet buvo pakeistas suėmimo pagrindas.

Dviejų mėnesių suėmimas įtariamajam buvo paskirtas nuo rugpjūčio 30 iki spalio 30 dienos, Kauno apylinkės teismui konstatavus, kad įtariamasis gali bėgti ir trukdyti procesui.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija trečiadienį iš dalies tenkino skundą, iš suėmimo skyrimo pagrindų išbraukusi trukdymą procesui, bet paliko galioti patį suėmimą.

Susipažinusi su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad įtariamajam suėmimas buvo paskirtas pagrįstai, todėl pakeisti jam taikomos kardomosios priemonės švelnesne nėra pagrindo.

Rugpjūčio pabaigoje Laisvės alėjoje, prie kavinės lauko terasos, aštuoni asmenys, kaip manoma, lazdomis, užpuolė ten sėdėjusius keturis vyrus ir vieną moterį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga yra teigęs, jog įvykęs užpuolimas buvo nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimasis, pašaliniai žmonės nenukentėjo.

Ikiteisminis tyrimas vyksta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo.