„Vilnių kūrė istorinės asmenybės, tačiau dar nedidelė dalis neišsenkančių sostinės praeities klodų jau atskleista miestiečiams ir visos šalies gyventojams. 700-ojo miesto jubiliejaus metais simbolinis septynetas leisis į šimtmečiais besiformavusios sostinės tapatybės paieškas ir pristatys mums Vilnių nauju rakursu. Tikiuosi, stipendijos mokslininkams suteiks laisvės Vilniaus istorijos tyrinėjimams, o mes išvysime dar keletą savo mylimo miesto atspalvių“, – sako Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Šeštą kartą organizuojamam konkursui pateiktas rekordinis paraiškų skaičius – 13. Šiais metais mokslininkams ir tyrėjams siūlyta rinktis iš dešimties temų. Išaugo ne tik mokslininkams skiriama bendra tyrimų suma (2022-aisiais ji buvo 27 tūkst. eurų), bet ir beveik padvigubėjo stipendininkų skaičius (pernai finansuoti 4 tyrimų projektai).

8,3 tūkst. eurų stipendija skirta dr. Auksei Kaladžinskaitei-Jocienei, tirsiančiai istoriografijoje dar menkai žinomo XVIII a. pradžios Vilniaus architekto ir lipdytojo Jono Pensos (Giovanni Pensa) gyvenimą ir kūrybą.

Dr. Tomašo Božerocki Naujosios Vilnios istorijos tyrimui – monografijai apie Naujosios Vilnios istoriją - skirta 6,4 tūkst. eurų.

Dar 5,8 tūkst. eurų skirti dr. Dariaus Barono tyrimui „Gedimino laiškai. Lietuvos sostinės Vilniaus atodangos“.

Dr. Margaritai Moisejevai, tirsiančiai krikščionių ortodoksų (stačiatikių) giedojimo sąsajas su katalikų, evangelikų liuteronų ir unitų bažnytine muzika istoriniame ir šiandieniniame kontekste, skirta 4,5 tūkst. eurų stipendija.

4,4 tūkst. eurų skirti doktorantei Vaidai Ragėnaitei ir jos tyrimui, skirtam Barboros Radvilaitės mito genezei.

3,6 tūkst. eurų skirti dr. Aelitos Ambrulevičiūtės Naujamiesčio ir pagrindinės XIX a. šio rajono arterijos – J. Basanavičiaus gatvės – tyrimui.

2 tūkst. eurų skirti dr. Jolitai Sarcevičienei, atliksiančiai tyrimą „Vaikas Vilniaus miesto bendruomenėje XVII-XVIII a.“

Stipendijas skiria nepriklausomų istorijos mokslo srities ekspertų ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovų komisija. Paraiškas stipendijai pagal 2023 m. tyrimų temas galėjo teikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, mokslinių tyrimų centrų, mokslo ir studijų institucijų bei kitų istorijos tyrimų srityje veikiančių organizacijų mokslininkai ir (ar) tyrėjai bei mokslininkų ir (ar) tyrėjų organizacijos.

Kiekvienais metais savivaldybės remiami istorijos tyrinėtojai nagrinėja platų spektrą skirtingų, menkai nagrinėtų temų, atskleidžiančių miestiečiams ir visos šalies gyventojams daugiau Vilniaus praeities.

„Šis konkursas svarbus ne tik dėl dalyviams suteikiamos laisvės susikoncentruoti į tyrimą, bet ir dėl Vilniaus istorijos puoselėjimo, nes tyrimų apie sostinę išties trūksta. Šiemet pateiktos paraiškos buvo itin kokybiškos, įvairios tiek tematiškai, tiek chronologiškai, todėl nusprendėme didesnį ar mažesnį finansavimą skirti visiems į stipendijas pretendavusiems projektams. Džiugina ir tai, kad jau dabar matyti tyrėjų įdėtas darbas, įsigilinimas į savo temas“, – sako paraiškas vertinusios komisijos pirmininkas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas.

Nepriklausomų istorijos mokslo srities ekspertų ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovų komisija, įvertinusi gautas paraiškas, nusprendė skirti stipendijas keturiems projektams.

Kaip skelbiama savivaldybės pranešime, 8 tūkst. eurų stipendija skirta Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus mokslininkei, humanitarinių mokslų dr. Vitalijai Stravinskienei, atliksiančiai tyrimą „Vilniečių emigracija ir imigracija XX amžiuje“.

Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkė dr. Violeta Davoliūtė taip pat atliks tyrimą „Vilniečių emigracija ir imigracija XX amžiuje“, kurio įgyvendinimui skirta 5 tūkst. eurų. Nors mokslininkių temos sutampa, jos nagrinės skirtingus praėjusio amžiaus laikotarpius, skirsis ir tyrimų prieiga.

Dar 7 tūkst. eurų stipendija bus skirta socialinėms antropologėms Agnieškai Avin ir Aušrai Simoniukštytei, turinčioms ilgametę patirtį tyrinėjant Lietuvos romų istoriją ir kultūrą. Jos atliks tyrimą „Vilniaus etninės bendruomenės (istorija, kultūra, šiandiena – istorinis-antropologinis-socialinis tyrimas)“ ir geriau pažins Vilniaus romų bendruomenę. Antropologės gilinsis į iki šiol mažai tyrinėtą Vilniaus Kirtimų (Parubankos, kaip vadino patys gyventojai) romų gyvenvietės istoriją.

7 tūkst. eurų dydžio stipendija taip pat skirta Povilui Marozui ir dr. Jonui Šečkui už tyrimą „Iš ko padarytas miestas: medžiagų, iš kurių pastatytas Vilnius, kilmės tyrimas“.

Paraiškas stipendijai galėjo teikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, mokslinių tyrimų centrų, mokslo ir studijų institucijų bei kitų istorijos tyrimų srityje veikiančių organizacijų mokslininkai ir (ar) tyrėjai bei mokslininkų ir (ar) tyrėjų organizacijos.

Iš politikų, istorikų, kultūros tyrinėtojų sudaryta Atminties kultūros darbo grupė siūlo, kad tokia metinė stipendija galėtų siekti 10 tūkst. eurų, sako grupės vadovė Paulė Kuzmickienė.

„Esame kalbėję, kad oru būtų skirti Vilniaus istorijos tyrinėjimui 10 tūkst. eurų“, – sakė ji.

Anot konservatorės, stipendija steigiama artėjant Vilniaus 700-ajam jubiliejui 2023-aisiais. Ja siekiama pagilinti istorines žinias apie laisvės kovas, kitus sostinės gyvenimo aspektus.

„Tikimės, kad galėsime tyrinėti ir atsakyti į klausimus, į kuriuos neturime atsakymų. Pavyzdžiui, Antakalnio kapinėse, savanorių žūties vietos – trūksta informacijos apie tai, tad skelbsime konkursą, mokslininkai, tyrėjai į tai galės atsakyti“, – sakė P. Kuzmickienė.

Svarstoma, kad stipendijai pagal kasmet savivaldybės Atminties kultūros darbo grupės numatytą tyrinėjimų temą būtų skelbiamas konkursas, patys tyrimai galėtų trukti iki dviejų metų.

Tikimasi, kad konkursas bus paskelbtas jau birželį, o pirmasis stipendijos laimėtojas būtų atrinktas iki rugsėjo.

Sprendimą dėl stipendijos dar turėtų patvirtinti administracija. Anot P. Kuzmickienės, meras Remigijus Šimašius, administracijos vadovybė pritaria idėjai.