Pirmasis protestas

Istorinės sukakties išvakarėse smalsavome, kur dabar galėtų būti 1988 m. spalio 9-ąją ant VDKM bokšto plevėsavusi trispalvė? Juk nedaugelis žino, kad ji ten plazdėjo tik pusę paros. Kodėl? Atsakymų į šį ir kitus klausimus ieškojome VDKM, V.Sladkevičiaus muziejuje, vėliavą kėlusiųjų prisiminimuose. Vienas iš pastarųjų – 2015 m. miręs Algirdas Patackas. "Kauno diena" jį kalbino prieš penkerius metus apie Kauno Sąjūdį, atvedusį į minėtos trispalvės prieš 30 metų iškėlimą.

Anuomet A.Patackas save ir Kauno Sąjūdžio bendražygius vadino žmonėmis iš gatvės, kurie pakreipė Sąjūdį radikalesne linkme. Mat Sąjūdis Vilniuje, pasak A.Patacko, gimė kaip neaiški mutacija tarp valdžios nomenklatūros ir daugmaž sovietinės inteligentijos viršūnių, t.y. iš viršaus, o Kaune – iš apačios, savaime. Kauno Iniciatyvinė Sąjūdžio grupė (ISG) pirmąjį savo kovos krikštą gavo surengusi prie miesto Vykdomojo komiteto (dabar savivaldybė) mitingą, ginant vieną seniausių ir savičiausių gotikinių bažnyčių Lietuvoje – Šv.Gertrūdos bažnyčią nuo K.Poželos komunistų partijos komiteto priestato statybos J.Gruodžio gatvės pusėje. Tas priestatas būtų paslėpęs bažnyčią nuo žmonių akių. Beje, šios kovos pradininke reikėtų laikyti garsiąją aktorę Rūtą Staliliūnaitę. Būtent šiame Kauno sąjūdininkų organizuotame mitinge pasirodė ir pirmosios trispalvės. Teigiama, kad jas iškėlė politkalinio Stasio Pancernos dukros. Čia pasirodė ir žaliaraiščiai, ryšėję žalius raiščius, kuriuose buvo pavaizduoti geltoni Gediminaičių stulpai.

Arkikatedroje bazilikoje pašventinta trispalvė buvo nešama per Senamiestį į Vytauto Didžiojo karo muziejų. (Edmundo Katino nuotr.)

Algirdo Patacko versija

Netrukus Kauno sąjūdžio taryba įpareigojo dabar amžinatilsį Kovo 11-osios akto signatarus A.Patacką ir Kazimierą Uoką (mirė 2016 m.) spalio 9-ąją iškelti trispalvę virš VDKM bokšto. Ši Kauno arkikatedroje bazilikoje pašventinta ir iškilmingai nešta per visą miestą vėliava sklandžiai pakilo stiebu virš muziejaus bokšto.

"Nuo bokšto viršaus matėsi visos Kauno centro gatvės, kurių šaligatvius užtvindė žmonės. Šio reginio niekada nepamiršiu", – yra sakęs A.Patackas. Žaliaraiščiai tris paras prieš numatytą vėliavos iškėlimą budėjo prie VDKM bokšto – baimintasi saugumiečių šunybių – juk galėjo, pavyzdžiui, užmūryti įėjimo į bokštą duris. Pasak A.Patacko, naktį sąjūdininkai nuėmė iškeltą pašventintą vėliavą (juos į bokštą įleido jaunas varpininkas Julius Vilnonis), surašė Kauno klinikų garaže (ten dirbo A.Patackas) šį veiksmą patvirtinantį protokolą ir kartu su vėliava nunešė saugoti kardinolui Vincentui Sladkevičiui. Vietoje nuimtos vėliavos tą naktį bokšte suplevėsavo kita.

Pasiteiravus Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialiniame bute-muziejuje apie minėtos vėliavos likimą, muziejaus vadovė Irena Petraitienė aiškino, kad tuo metu kardinolas – šis titulas jam buvo suteiktas esant Kaišiadorių vyskupu – bute dar negyveno. Mat V.Sladkevičius į butą M.Valančiaus gatvėje atsikėlė, kai pastatas buvo grąžintas Bažnyčiai. Vadinasi, gerokai vėliau. Tad kur buvo paslėpta vėliava?

Atnešta iš Arkikatedros bazilikos vėliava buvo perduota į K.Uokos ir A.Patacko rankas. (Patackų šeimos archyvo nuotr.)

Sunku vėliavą nešti

Paslaptis paaiškėjo užsukus į VDKM. Pasirodo, trumpai bokšte plevėsavusi trispalvė, nukabinta naktį, pateko į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Kauno skyriaus Iniciatyvinės grupės nario, Kovo 11-osios akto signataro Egidijaus Klumbio rankas. Jis tą istorinę vėliavą saugojo 30 metų, o jos iškėlimo 30-mečio proga nutarė perduoti Kauno miesto muziejui. A.Patackas savo prisiminimuose greičiausiai supainiojo vėliavos ir Kovo 11-osios akto slėpimą kardinolo V.Sladkevičiaus bute. Kaip žinome, minėtą Aktą 1991 m. sausio 14-osios naktį kardinolui žiguliuku atgabeno Kazimieras Motieka ir Mečys Laurinkus. Dabar šis dokumentas saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Įdomu, kad 1988 m spalio 9-ąją buvo iškelta ir ne viena tarpukarį menanti trispalvė. Vieną jų prie VDKM bokšto buvo iškėlęs anuomet ir dabar muziejuje dirbantis istorikas Arvydas Pociūnas. "Tą sodrių spalvų vėliava buvo tarp muziejaus eksponatų nuo 1953 m. Nežinau, kaip ji ten pateko, nes inventorinėje knygoje nėra tokio įrašo. Kai 1988 m. spalio 9-ąją buvo keliama vėliava VDKM bokšte, aš ir išėjau į mitingą su ta muziejuje saugota trispalve, pritvirtinta prie Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko kovinės vėliavos ąžuolinio koto. Kadangi mitingas vyko apie dvi valandas, o po to daug žmonių dar norėjo būti nufotografuoti prie mano atsineštos vėliavos, tai po visko aš gal tris dienas nejaučiau rankų – toks sunkus buvo tas vėliavos kotas. Beje, kai 1993 m. į Petrašiūnų kapines buvo perlaidoti iš JAV atvežti generolo Stasio Raštikio palaikai, šią vėliavą su tuo pačiu kotu nešęs puskarininkis po ceremonijos taip pat prisipažino, kaip jam buvo nelengva ją nešti. Gal būtent todėl, kad įvairiomis prasmėmis sunku vėliavą nešti, trispalvė tebeplevėsuoja Lietuvoje.

Komentaras

Simonas Jazavita

Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas

Tikrai galima sakyti, kad 1988 m. spalio 9-oji – ypatinga data Kauno istorijoje. Būtent tą dieną po beveik pusę amžiaus trukusios sovietų okupacijos kauniečiai vėl iškėlė Lietuvos trispalvę. Ji, nors ir daug kartų pakeista nauja, plazda iki šiol. Priminsime, kad ankstesni panašūs drąsuolių bandymai iškelti Lietuvos trispalvę baigdavosi tremtimi į Sibirą ar kitomis bausmėmis. Tačiau ir 1988 m. rudenį dar niekas negalėjo būti tikras, kad prasidėjusio pertvarkos vajaus nesustabdys automatų papliūpos, nesutraiškys kerzinis okupanto batas. Todėl iškelti trispalvę buvo patikėta itin drąsiems žmonėms – būsimiems Kovo 11-osios akto signatarams Algirdui Patackui ir Kazimierui Uokai. Šiomis dienomis ta istorinė trispalvė sugrįš į Kauną.

Šia proga Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje vakar Kovo 11-osios akto signataras, Kauno sąjūdininkas Egidijus Klumbys per iškilmingą ceremoniją perdavė prieš 30 metų VDKM bokšte iškeltą trispalvę muziejaus vyriausiajai fondų saugotojai Jurgitai Adomaitienei. Ši vėliava – simbolis laisvo Kauno, kuriame nuo senovės pulsuoja rezistencinė dvasia, o rotušėje įvykęs  renginys – tai pagerbimas kovojusiųjų ir siekusiųjų, kad ši trispalvė drąsiai ir ramiai plevėsuotų danguje. Renginyje buvo parodyta operatoriaus Leono Glinskio įamžinta vaizdo medžiaga iš šios trispalvės iškėlimo mitingo prieš 30 metų.