Anksti ryte uždarius Ngurah Rai (Ngura Rai) oro uostą buvo atšaukta beveik 280 skrydžių į šią atogrąžų salą ir iš jos. Šios priemonės paveikė apie 15,7 tūkst. keleivių, rodo oro uosto atstovo pateikti naujausi duomenys.
Anksčiau buvo skelbta, kad atšaukta beveik 450 skrydžių ir paveikta 75 tūkst. keliautojų. Atstovas nenurodė, kodėl šie skaičiai buvo taip smarkiai pakeisti.
Ketvirtadienio vakarą ties Agungo ugnikalnio viršūne matėsi oranžinis ir raudonas švytėjimas, o iš kraterio besiveržiantys dūmai ir pelenai kilo maždaug į dviejų kilometrų aukštį.
Oro uostas buvo uždarytas penktadienio rytą, vieno virš salos skridusio lėktuvo pilotui aptikus vulkaninių pelenų 7 km aukštyje.
Pelenai kelia aviacijai įvairialypį pavojų: dėl jų dangos kilimo ir tūpimo takai tampa slidūs; be to, į variklius patekusios vulkaninių uolienų dalelės gali juos sugadinti.
Balio pagrindinis tarptautinis oro uostas liks uždarytas mažiausiai iki penktadienio vakaro, sakė pareigūnai. Jie pridūrė, kad taip pat buvo uždaryti kiti du vietinių reisų oro uostai.
Lapkritį per Agungo išsiveržimą irgi buvo įstrigę tūkstančiai žmonių. Tąsyk smarkiai nukentėjo daug pajamų Baliui atnešantis turizmo sektorius ir kitos ekonomikos sritys.
Pernai per išsiveržimą dešimtys tūkstančių vietos gyventojų buvo priversti pasitraukti į evakuacijos centrus.
Ugnikalnis stūkso maždaug už 75 km nuo Balio kurorų centro Kutos.
Australas turistas Rodas Birdas (Rodas Berdas) į oro uostą atvyko anksti, bet sužinojo, kad jo skrydis atgal į Pertą atšauktas jau antrą kartą.
Ankstesnis oro bendrovės „AirAsia“ skrydis buvo atšauktas dar prieš penktadienio rytą uždarant oro uostą.
„Mums pasakė, kad ugnikalnis veržiasi, todėl mus iš naujo užregistravo šiam rytui. Atvykome čia 5 val., bet buvom vėl išsiųsti. Taigi, atšaukė du mūsų skrydžius“, – naujienų agentūrai sakė R. Birdas.
„Ką gi, tai Balis, tokių dalykų nutinka, ir mums viskas gerai. Tiesiog pasiilgome vaikų“, – pridūrė vyras.
Penktadienį tūkstančiai turistų buvo įstrigę oro uoste arba aplinkiniuose viešbučiuose, bet kol kas neaišku, kiek jų negalėjo palikti salos.
Nors Agungo išsiveržimas jau prasidėjęs, paties aukščiausio lygio pavojus dar nėra paskelbtas.
Aplink ugnikalnį nustatyta 4 km spindulio zona, kurioje žmonėms būti draudžiama.
Balio gubernatorius Made Mangku Pastika (Madė Mangku Pastika) sakė, kad pareigūnai deda pastangas, kad salos lankytojai galėtų keliauti.
„Kuo labiausiai stengsimės rasti sprendinį, kad visi lankytojai galėtų tęsti savo keliones“, – sakė jis.
Pernai nubudęs Agungas periodiškai išsiverždavo.
Paskutinis didelis išsiveržimas įvyko 1963 metais. Tąsyk žuvo apie 1,6 tūkst. žmonių.
Indonezija yra Ramiojo vandenyno „Ugnies žiede“ – dideliu seisminiu ir vulkaniniu aktyvumu pasižyminčioje tektoninių plokščių susidūrimo zonoje.
